Naujausios
Šiaulių apylinkės teisme nuosprendį dėl šuns nukankinimo neseniai išgirdo du kaltinamieji, abiem skirta laisvės apribojimo bausmė aštuonis mėnesius. Nors tokių bylų skaičius šalies teismuose nėra didelis, jos kaskart sulaukia visuomenės reakcijų – nuo raginimo griežtinti bausmes iki pasvarstymų, kad gyvūnams skiriama daugiau dėmesio nei žmonėms. Apie atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, sankcijas ir jų skyrimo ypatumus aiškina Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, teisėjas Donatas Dauginis.
Anot teisėjo, pagrindinis kriterijus, skiriant ir atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, yra pavojingi padariniai. Administracinėje teisėje yra baudžiama vien už žiaurų elgesį su gyvūnu, jį kankinant arba dėl žiauraus elgesio, kai gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. O baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jei su gyvūnu yra ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas. Taigi pagrindinis atribojimo kriterijus yra ne pati veika, o kilę pavojingi padariniai.
Tai, kas pripažįstama ir laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu bei gyvūno kankinimu, galima rasti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Minėtame įstatyme yra nurodytas konkretus elgesys, kuris pripažįstamas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Pavyzdžiui, gyvūno gąsdinimas, sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiu, gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas, dresuojant gyvūnus (išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą), nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas ir dar daug kitų veiksmų.
„Įstatyme numatytas sąrašas nėra baigtinis, nes žiauriu elgesiu su gyvūnu pripažįstami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Šie veiksmai, kad ir kaip amoraliai jie atrodytų, jei gyvūnas nežūsta ar nėra suluošinamas, gali užtraukti tik administracinę atsakomybę. Bet jei jie sukeltų pavojingus padarinius – suluošinimą ar žūtį – tuomet būtų baudžiamoji atsakomybė“, – paaiškina teisėjas Donatas Dauginis.
Anot jo, kalbant apie administracinius nusižengimus baudos prasideda nuo 150 eurų ir gali siekti net 6 000 eurų. Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta ir galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas.
Baudžiamajame kodekse dėl žiauraus elgesio su gyvūnais yra numatytos net kelios bausmių rūšys: pradedant viešaisiais darbais, bauda, kuri gali siekti iki 100 000 eurų, laisvės apribojimu, areštu, bet yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų.
Baudžiamajame įstatyme yra numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų už žiaurių elgesį su gyvūnu, tačiau paprastai tokios bausmės nėra skiriamos, atsižvelgiant į bausmių skyrimo tvarką, numatytą baudžiamajame įstatyme, teismų praktiką bei baudžiamąją politiką, mažinti įkalinamų asmenų skaičių Lietuvoje.
Paprastai tokios bylos baigiasi supaprastinto proceso tvarka, tai yra teismui priimant baudžiamąjį įsakymą.
Baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika, pasak teisėjo, tai gyvūnų žalojimas įvairiais būdais, tiek naudojant įvairius įrankius ir priemones, tiek nenaudojant, paprastai sukeliant gyvūnų žūtį.
Kaltinamieji paprastai pripažįsta savo kaltę, gailisi, žada pasitaisyti, o motyvus pateikia įvairius: gyvūnas per garsiai lojo, gamtinius reikalus atliko ne vietoje ir pan. Kartais pripažįsta pasikarščiavę ar buvę neblaivūs. Todėl sugalvoja tą gyvūną neva paauklėti, bet aišku, kad tokie motyvai nėra pagrįsti ir pateisinami.