Naujausios
Patariu valdantiesiems dažniau pasižiūrėti į veidrodį
Tvarkos ir teisingumo partijos pirmasis pirmininko pavaduotojas, jos Seimo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis pataria valdančiajai daugumai dažniau savikritiškai pasižiūrėti į veidrodį, įsiklausyti į žmonių ir opozicijos nuomonę ir bandyti pasikeisti.
Interviu Eltos žurnalistei Jadvygai Bieliavskai politikas sakė, kad priešingu atveju mitingų nepavyks išvengti, gal ir Prezidento rinkimų Permainų koalicija nesulauks.
„Jeigu bus iš esmės peržiūrėti įstatymai, sveikinsime tokius valdančiosios koalicijos žingsnius ir jiems pritarsime. Tačiau jeigu jie tik populistiškai kalbės, o realiais darbais darys visiškai ką kita, sulauksime dar ne vieno mitingo“,–sakė V. Mazuronis.
- Kai kurie ekspertai mano, kad krizė Lietuvoje gali užsitęsti iki 2010 metų vidurio. Kaip opozicijos atstovo norėčiau paklausti, kokių reikėtų imtis radikalių veiksmų, kad krizės padariniai būtų kuo švelnesni?
- Kada krizė baigsis, niekas tiksliai nežino. Tačiau reikia daryti viską, kad ji trumpėtų, ar tai bus 2010 ar 2011 metai–matysim. Manyčiau, kad dabartinė valdžia turėjo pasirinkti kitą kryptį. Ji klaidingai susikoncentravo į tą, sakyčiau, buhalterinį pajamų surinkimą. Padidinus mokesčius, iš esmės nebuvo prognozuota ir neskaičiuota, kad tas pats verslas, individualios įmonės, patentininkai nustos mokėti mokesčius dėl kelių priežasčių: kažkas pradės slėpti, kažkas pasitrauks iš verslo.
Mano manymu, pagrindinį akcentą reikia dėti ant kitų dalykų, būtent verslo, ekonominio gyvenimo suaktyvinimo, o dėl to automatiškai pagerėtų mokesčių surinkimas. Sutinku, kad labai svarbu surinkti mokesčius, nes reikia pensijas mokėti, bet, jokiu būdu, tai neturėtų būti pagrindinis dalykas antikriziniame plane. Manau, reikia sudaryti sąlygas verslui maksimaliai dirbti, ir tada jis automatiškai atneš pinigus ir į biudžetą. Nesmaukime žmonių, duokime jiems ramiai dirbti ir surinksime daugiau lėšų į biudžetą negu per tas dabar padarytas nesąmones.
Antras dalykas–ta biurokratinė mašina, kuri šiandien yra įsikerojusi mūsų valstybėje, yra siaubinga. Tuo įsitikinau, praėjusią savaitę susitikęs su mokytojais.
- Pirmasis naujojo švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus žingsnis buvo kaip tik nereikalingo popierizmo mokyklose sumažinimas...
- G. Steponavičius panaikino tik labai nedidelę popierizmo dalelę, jis tik pradėjo tą daryti. Lygiai taip pat „Sodros“ darbuotojai tvirtina, kad tiesioginį darbą jie dirba tik apie 30-50 proc. darbo laiko. Visą kitą laiką jie turi pildyti niekam nereikalingus popierius.
Galiausiai mes visi mokame už tą valdininkų darbą. Kol kas tik šnekama apie biurokratinio mechanizmo panaikinimą, bet niekas nėra padaryta realiai. Jeigu šitoje vietoje būtų imtasi ryžtingų veiksmų, visi lengviau atsikvėptume.
- Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Vyriausybės rengiamo verslo gaivinimo plano vertė gali siekti apie 4 mlrd. litų. Kaip vertinate kai kurių analitikų prognozes, kad dėl nepalankios mokesčių politikos mūsų verslas gali persikelti į Latviją ar į kitas šalis?
- Manau, kad taip ir bus. Verslas ieško kur geriau, ir tai natūralu. Tie 4 milijardai litų verslo neišjudins. Tai yra per maža suma. Be to, reikėtų pasakyti, kad padidinus mokesčius valdžia iš verslo ruošiasi atimti 2 milijardus litų.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, trūksta pinigų, kurie kaip kraujas judėtų ir gyvintų ekonomiką. Lietuvos piliečių indėliai bankuose siekia, berods, apie 40 mlrd. litų. Tuo tarpu mūsų valstybė už 12 ar didesnius procentus skolinasi iš užsienio. Niekaip nesuprantu, kodėl nepanaudojus mūsų žmonių pinigų?
- Vyriausybė svarsto, ar galėtų pasiskolinti iš gyventojų išleisdama taupymo lakštus. Ar tai, Jūsų manymu, būtų teisingas žingsnis?
- Seniai reikėjo tą daryti. Manau, kad reikia išleisti lakštus, pasiūlyti didesnius procentus negu šiandien duoda komerciniai bankai. Tuomet tie gyventojų pinigai, kurie guli komerciniuose bankuose, dirbtų valstybei. Kodėl finansų ministras Algirdas Šemeta ir Premjeras Andrius Kubilius tik šneka apie tai, bet skolinasi už didelius procentus pinigus užsienyje? Manau, kad taupymo lakštų išleidimas būtų labai nenaudingas komerciniams bankams. Mano manymu, šiandieninei daugumai didelę įtaką daro ir bankininkai. Dėl to taupymo lakštai ir neišleidžiami.
- Kur, Jūsų nuomone, būtų galima surasti 300 mln. litų, kurie neįplauks į biudžetą atsisakius apmokestinti juridinių asmenų automobilius?
- Dar pernai svarstant biudžetą Vyriausybei nurodžiau, kur be jokių problemų paimti apie 200 mln. litų. Siūliau išbraukti Valdovų rūmų finansavimą, kurie galėtų palaukti geresnių laikų. Taip pat siūliau atsisakyti dviejų Prezidento rezidencijų rekonstrukcijos Daukanto gatvėje ir Turniškėse, palauks ir Valstybės saugumo departamento naujas pastatas, Užsienio reikalų ministerijos statybos, ambasados Didžiojoje Britanijoje pastatas. Tokiu būdu labai ramiai galima surinkti apie 200 mln. litų. LEO LT mes padovanojome 3 mlrd. litų, vien dividendais pernai jie išsimokėjo 1 milijardą litų. Pakeiskime įstatymus, neleiskime apiplėšinėti žmonių, ir tų pinigų atsiras.
- Kaip, Jūsų nuomone, sunkmečiu reikėtų apsaugoti silpniausią Lietuvos gyventojų grandį–mažiausiai uždirbančius, socialiai neapsaugotus, vaikus auginančias šeimas, smulkųjį verslą?
- Manau, kad valstybės pareiga būtų globoti ir padėti būtent šitiems sluoksniams. Tenka tik apgailestauti, kad valdančioji koalicija pradėjo nuo lengvatų panaikinimo. Turiu mintyje vaikų auginimą, moksleivių maitinimą.
Verslui yra naikinamos pačios patraukliausios formos. Susidaro toks įspūdis, kad valdžia užsimojo sunaikinti individualias įmones. Mano skaičiavimais, tokių įmonių apmokestinimas dabar siekia netgi 52 proc., ir tokią padėtį reikėtų taisyti.
- Kaip Jūs vertinate valdžios ketinimus jau neeilinėje Seimo sesijoje, kuri planuojama vasarį, taisyti kai kuriuos pernai naktimis priimtus įstatymus?
- Būtų labai gerai, kad valdžia nekalbėtų apie atskirus planuojamus pataisymus, bet pateiktų visą projektą, ką jie ruošiasi atitaisyti. Pasikartosiu, kad antikrizinės programos pati kryptis yra neteisinga.
- Neseniai žiniasklaida pranešė apie ūkininko karves, parduodamas iš varžytinių. Kokią ateitį prognozuojate žemės ūkiui, ar nebus čia bankrotų?
- Žemdirbiai buvo prisiėmę kreditų, prisipirkę technikos vildamiesi, kad ilgus metus dirbdami atsiskaitys. Dabar nei iš to, nei iš šio keičiamos žaidimo taisyklės, turiu omenyje PVM, „Sodros“ mokesčius, lengvatų panaikinimą. Visa tai padaroma per vieną naktį.
Aišku, didžiajai daliai žemdirbių gresia bankrotai. Visi bankrutavę sėdės ant tos pačios valstybės kaklo, kuri turės mokėti jiems socialines išmokas, pašalpas.
- Seimas intensyviai dirbo, tačiau laiko dialogui, pokalbiui su visuomene ir opozicija pritrūko. Kaip būtų galima tai atitaisyti?
- Žmonės per susitikimus dažnai klausia: pasakykite, koks durnius yra tų įstatymų autorius. Pasakiau, kad kvailų įstatymų autoriai yra kaip blogi tėvai. Jie neprisipažįsta, kad čia yra jų vaikas ir dar alimentų nemoka. Jeigu bus iš esmės peržiūrėti įstatymai, sveikinsime tokius valdančiosios daugumos žingsnius ir jiems pritarsime. Tačiau jeigu jie tik populistiškai kalbės, o realiais darbais darys visiškai ką kita, sulauksime dar ne vieno mitingo.
- Jūs irgi nukentėjote per mitingą, nes buvo išdaužytas Jūsų Seimo kabineto langas. Kokias išvadas, kokias pamokas po mitingo, kuris peraugo į riaušes, turėtų išmokti valdžia, kad tai nepasikartotų?
- Manau, pirmiausia reikia galvoti, o po to daryti. Šiuo metu yra kitaip–pirma padaroma, o paskui pradedama galvoti. Valdančioji dauguma turėtų pakeisti savo požiūrį į Lietuvos piliečius, į opozicines politines jėgas ir ji pati turėtų pasikeisti. Patariu valdantiesiems dažniau pasižiūrėti į veidrodį, ten iš karto gali pamatyti visų tų krizių ir nelaimių kaltininkus.
Jeigu valdančioji koalicija nepasikeis pati, manau, kad ji tikrai neišvengs mitingų, pereinančių į riaušes, kas tikrai nėra geras dalykas, nes tai nėra dialogo formos.
Svarbu ir tai, kaip valdžia suvokia tą kalbėjimąsi. Jeigu jie išklauso ir po to įsiklausę daro išvadas ir priiminėja sprendimus–tai bus vienas dalykas, tai bus teisingas kelias. Kalbėjimasis, mano nuomone, yra sprendimų ieškojimas kartu, įsiklausant ir į opozicijos ir į žmonių balsą. Bet jeigu jie įsivaizduoja, kad ateina, pasako, ką yra padarę,–tai nesikalbėjimas, tai monologas.
Premjeras A. Kubilius po mitingo, peraugusio į riaušes, pasakė, kad niekas mūsų neišgąsdins, mes kaip darėme, taip ir darysime toliau. Jeigu jo pozicija nesikeis, tai gali kalbėtis nuo ryto iki vakaro, tai bus tuščios kalbos, kad tik liežuviu pamaltum.
- Jūs minimas kaip galimas partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas į Prezidento postą. Koks būtų Jūsų pagrindinis rinkimų šūkis, kaip mėgintumėte patraukti rinkėją, kuris bus praėjęs šiek tiek išbandymų krizę?
- Dėl kandidatų į Prezidento postą planuojama apsispręsti vasario pradžioje vyksiančiame partijos kongrese. Dabar yra valdybos rekomendacija diskutuoti partijos viduje dėl galimų kandidatų.
Ar mūsų kandidatas bus Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, Valentinas Mazuronis ar dar kažkas, matysime vasario mėnesį.
Kad ir kas bus mūsų kandidatas, kad ir kas bus išrinktas Prezidentu, naujas šalies vadovas turės Lietuvos piliečiams atgaivinti viltį, kad mūsų valstybėje galima gyventi normaliai, galima ir pakeisti susidariusią situaciją, tik reikia patiems tuo patikėti ir daryti. Jis turės įtikinti piliečius, kad valdžia Lietuvoje gali būti ir teisinga, ir išmintinga. Jeigu to nedarys būsimasis Prezidentas, nelabai matau tokio Prezidento reikalingumą.
Manau, kad pagrindinis dalykas, ko trūksta Lietuvai–tikėjimo ir vilties. Tikėjimo, kad valdžia gina Lietuvos piliečių, o ne vien savo interesus, bei vilties, kad ir mūsų valstybėje gali kažkas keistis.
- Kaip prognozuojate, ar po Prezidento rinkimų išsilaikys A. Kubiliaus Vyriausybė?
- Manau, kad viskas šiuo metu yra valdančiosios daugumos ir Vyriausybės rankose. Jeigu jie iki to laiko iš tikrųjų pasikeis, iš esmės pasikeis, pakeis savo požiūrį tiek į žmones, tiek į ekonomiką, tiek į mūsų valstybę, tai gali būti visaip.
Jeigu jie to nepadarys, gali ir Prezidento rinkimų nesulaukti. Jeigu jie dirbs ir elgsis taip, kaip iki šiol, jų kelias vienas–politinis šiukšlynas. Ar tai įvyks anksčiau ar vėliau, čia jau prognozės.
- Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Jadvyga Bieliavska.
Valentinas Mazuronis: patariu valdantiesiems dažniau pasižiūrėti į veidrodį.