Šiaulių meras vėl dirba teismo salėje

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui kaltinimai piktnaudžiavimu, pasikėsinimu sukčiauti, poveikiu liudytojui bei nuosprendžio laukimas kol kas kelia šypseną.
Šiaulių apygardos teisme spalio 16 dieną toliau nagrinėta korupcijos byla, į kaltinamųjų suolą pasodinusi Šiaulių miesto merą Artūrą Visocką ir du jo bendrus. Įtariama, kad trijulė, iki smulkių detalių sustygavusi planą, kaip įgyvendinti europinį Šiaulių miesto gatvių apšvietimo projektą, tikėjosi solidžios naudos sau.
Be kitų galimai įvykdytų korupcinių veikų, merą prislėgė ir kaltinimai galimai darius poveikį liudytojui.

Meras gali sėdėti, kur nori

Į pastarąjį teismo posėdį atvyko visi proceso dalyviai: bendrovės „Infes technologijos“ buvęs akcininkas Danielis Krinickis, UAB „Viešųjų pirkimų agentūros eTenders“ konsultantas Rytis Maliukevičius, Šiaulių miesto meras A. Visockas ir visi trys kaltinamųjų gynėjai.

A. Visockas šįkart nepanoro sėsti greta savo advokato Augustino Vaičiūno, pasirinko „neutralią“ vietą – trečioje teismo salės eilėje, skirtoje posėdžio klausytojams ir žurnalistams.

Į teismo posėdžio sekretorės klausimą, ar vis dėlto nenorėtų sėdėti kartu su savo gynėju, A. Visockas atsakė: „Man pasakė, kad aš bet kur galiu sėdėti.“

Čia pat sulaukta nuolatinio korupcinės bylos nagrinėjimo posėdžių klausytojo Gintauto Lukošaičio „pašmaikštavimo“ – „gal galvoja, kad, sėdint kartu, labiau apgins“.

Posėdyje numatyta apklausti keturis liudytojus, kurie tiesiogiai dalyvavo bendrovei „Šiaulių gatvių apšvietimas“ (dabar UAB „Šiaulių šviesa“) vykdant milijoninės vertės 10-ies tūkstančių Šiaulių miesto gatvių šviestuvų pirkimo viešąjį konkursą. Visi – Kristina Ilgauskienė, Mėta Brazlauskienė, Sigita Tamutienė ir Tomas Musteikis – vienu ar kitu metu buvo minimo viešojo pirkimo komisijos nariai.

„Kažkokie šviestuvai, kažkokios gatvės“

Mero A. Visocko politinio bendražygio Arno Ilgausko sutuoktinė K. Ilgauskienė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ dirbo viešųjų pirkimų specialiste, buvo įtraukta į komisijos, organizavusios minimą šviestuvų pirkimą, sudėtį.

Pasakojo, už skandalingu virtusį viešąjį šviestuvų pirkimo konkursą nebuvusi atsakinga – tokią užduotį atliko kita bendrovės viešųjų pirkimų specialistė Ugnė Staponkienė.

„Kiek pamenu, tas pirkimas buvo didelis ir sudėtingas. Sudėtinga techninė specifikacija. Kol aš buvau pakeista, nespėjau įsigilinti“, – teisme aiškino K. Ilgauskienė. Teigė, kad komisijos sudėtyje buvo tik kelis mėnesius ir dalyvavo viename ar dviejuose posėdžiuose – tiksliai neatsimena.

Liudytoja aiškino, kad su kaltinamuoju – UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ pasamdytu ekspertu Ryčiu Maliukevičiumi – nėra pažįstama, mato jį pirmą kartą. Tiesa, vėliau liudytoja vis dėlto prisiminė ekspertą mačiusi nuotoliniame komisijos posėdyje, ir jis esą buvęs labai aktyvus, diskutavęs su kitais komisijos nariais.

K. Ilgauskienė neatsiminė, už ką balsavo ir kokia jos pozicija buvo šviestuvų viešojo pirkimo komisijoje. „Buvo kažkokie šviestuvai kažkokios Šiaulių miesto gatvės... Neatmenu, žinokite, tiek tų pirkimų, kad atsiminti vieną ir dar po tiek metų sudėtinga.“

K. Ilgauskienė viešųjų pirkimų specialiste jau dirba Šiaulių miesto savivaldybei pavaldžiame Šiaulių kultūros centre.

Mero linkėjimai

Mėta Brazlauskienė buvo vadovė, administravusi Šiaulių miesto gatvių šviestuvų įsigijimo projektą. Liudytoja nuosekliau papasakojo, kaip ne kartą viešasis konkursas buvo nutrauktas argumentuojant, kad sąlygos riboja konkurenciją – buvo pateiktos tiekėjų pretenzijos. Daugiausia diskusijų, anot M. Brazlauskienės, buvo kilę dėl šviestuvų svorio – „Rytis pasisakė už lengvesnius.“

Tekstus į Inovacijų agentūros pastabas dėl techninių specifikacijų, kurios riboja konkurenciją, rengdavęs ekspertas R. Maliukevičius, o ji tik įformindavusi galutinį tekstą.

Teigė, šviestuvų techninės specifikacijos rengime nedalyvavusi, jos paskirtis – užtikrinti sklandų pirkimą, tad domėjosi, derino, kiek galėtų prisidėti įmonė, kiek pasiskolinti ir t. t.

Susirinkimų projekto grupėje metu, sakė M. Brazlauskienė, T. Petreikis ne kartą perdavęs linkėjimus nuo mero „jis domisi, nori, kad greičiau įvyktų“.

„Supratau, kad meras skubina projektą. Nemanau, kad skubinimas neteisėtas. Bet kitais įmonės projektais meras niekada nesidomėjo“, – teigė liudytoja.

Į komisijos sudėtį buvo įtraukta tik tuomet, kai buvo vykdomas sėkmingai pasibaigęs pirkimas – tame konkurse „Infes technologijos“ nebedalyvavo.

Jokio „ne“, tik „už“

Vyriausiąja buhaltere bendrovėje „Šiaulių gatvių apšvietimas“ nuo 2019 metų lapkričio dirbanti Sigita Tamutienė į viešojo pirkimo sudėtį įtraukta bendrovės direktoriaus įsakymu. Kaip vyko komisijos svarstymai dėl šviestuvų techninių specifikacijų, nežino – juose dėl didelio užimtumo (buvo vienintelė įmonės finansininkė) beveik nedalyvaudavusi, nebent kildavo finansinių klausimų.

Kadangi turėjo balsavimo prievolę, prieš balsavimą informacijos, kas nuveikta svarstyme, gaudavo iš kolegų.

„Negalėdavau balsuoti „ne“, nes neturėjau paaiškinimo, kodėl nesutinku, todėl visada balsuodavau „už“. Nieko nesuprantu, neturiu techninio išsilavinimo.“

S. Tamutienė sakė vykusi su bendrovės direktoriumi T. Petreikiu pas Savivaldybės administracijos direktorių Antaną Bartulį, kad aptartų trūkstamų pinigų klausimus. Esą įmonė svarstė prie gatvių apšvietimo projekto 200 tūkstančių eurų prisidėti savo lėšomis, bet tada liktų nepadarytų darbų pagal strateginį planą.

Administracijos vadovas minėto strateginio plano nevykdymui nepritarė. O tada gautas atsakymas iš Inovacijų agentūros, kad „pirkimas pritaikytas vienam tiekėjui“, taigi buvo nutrauktas.

Pasitikėjo ekspertu

Ketvirtuoju numeriu Šiaulių apygardos teismo posėdyje apklaustas bendrovės „Šiaulių šviesa“ (buvęs „Šiaulių gatvių apšvietimas“) informacinių sistemų inžinierius Tomas Musteikis. 2020 metais prasidėjus gatvių apšvietimo sistemų projektui, jis dvejus metus buvo šio viešojo pirkimo komisijos pirmininkas.

„Kai komisijos diskusijose dalyvaudavo Maliukevičius, visada būdavo daug diskusijų dėl šviestuvų techninių specifikacijų“, – sakė T. Musteikis.

Sakė, kad „šis pirkimas buvo išskirtinis dėl pretenzijų gausos“.

Jis, kaip pirmininkas, tiesioginio spaudimo nejautęs nei dėl to, kad būtų tikslinės specifikacijos, nei kad greičiau įvyktų pirkimai, viską suprato „ne kaip spaudimą, o kaip paskubinimą“.

Ar buvo kaip nors įtakojamas? Mano, kad ne.

Ar pats suprato techninius parametrus? „Kai kuriuos.“

Ar jam žinoma, jog meras turėjo poziciją dėl šviestuvų? „T. Petreikis minėjo, kad Savivaldybė laukia pirkimo pabaigos.“

„Mes norėdavome padidinti šviestuvų svorį, bet R. Maliukevičius su tuo nesutikdavo. Sakydavo, kad tiekėjų yra tiek, kiek yra. Aš pasitikėjau Maliukevičiumi, jis buvo mums priskirtas ekspertas.“

Pasibaigus liudytojų apklausoms, ištikimasis teisiamo mero palaikytojas Gintautas Lukošaitis ir vėl, jau kelintą kartą, perspėtas dėl posėdžio tvarkos pažeidimo – sėdėdamas už telefono iš rankų nepaleidžiančio A. Visocko bandė replikuoti apie bylą nagrinėjančios teisėjos bei prokurorės darbą.

Kitas teismo posėdis įvyks spalio 26-ąją.

Gudri schema

Ikiteisminį tyrimą atlikusiems Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams ir Europos prokuratūros prokurorams pavyko surinkti duomenų, kad planą, kaip laimėti 1,78 milijono eurų vertės tarptautinį Šiaulių miesto gatvių apšvietimo projektą, 2020 metais sugalvojo meras A. Visockas ir „Infes technologijos“ buvęs akcininkas Danielis Krinickis.

UAB „Viešųjų pirkimų agentūros eTenders“ konsultantas R. Maliukevičius pakoregavo įsigyti planuojamų 10 tūkstančių LED šviestuvų techninę specifikaciją ir pirkimo sąlygas pritaikydamas būtent D. Krinickio bendrovei.

Meras buvo pažadėjęs teikti konfidencialią informaciją apie Savivaldybei pavaldžios įmonės vykdomą pirkimą.

Korekcijos vis kliuvo kitoms norą dalyvauti konkurse pareiškusioms bendrovėms, Inovacijų agentūrai ir viešųjų pirkimų komisijai.

Bylos duomenimis, A. Visockas tik jam suprantamais vingiais bandė paveikti bendrovės „Šiaulių šviesa“ direktorių T. Petreikį, kad galimą nusikaltimą narpliojantiems pareigūnams jis duotų melagingus liudijimus.

Savo kaltės visi trys kaltinamieji, kurie, įtariama, nusikalstamais veiksmais siekė naudos sau, nepripažįsta. Su pareikštais civiliniais ieškiniais, kurie bendrai sudaro daugiau negu 240 tūkstančių eurų, nesutinka.