
Naujausios
Tai nereiškia, kad į teismus save laikantys nukentėjusiais kreipiasi rečiau – skundų skaičius išlieka stabilus. Tačiau pareiškėjams vis sudėtingiau įtikinti teismą, kad jų kalinimo sąlygos – prastos ir kad valstybė už tai jiems turi sumokėti dešimtis tūkstančių.
Pasak Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus Sauliaus Rajunčiaus, išmokų mažėjimas greičiausiai susijęs su tuo, kad įstaiga nuolat investuoja į infrastruktūrą ir kalinimo sąlygų gerinimą. Per paskutinius trejus metus Tardymo izoliatoriuje suremontuoti pasivaikščiojimo kiemai, kasmet savo jėgomis atnaujinama apie 20 gyvenamųjų kamerų, per ketvirtojo aukšto sienas į režiminį pastatą nebepatenka vanduo, nes įrengta hidroizoliacija, užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, baigiama įrengti papildomas dušines, kad kalintieji galėtų dažniau praustis po dušu. Gyvenamųjų kamerų ir kitų patalpų būkle atsakingai rūpinasi visi darbuotojai – kosmetinis remontas, smulkūs statybiniai, elektros, santechnikos darbai atliekami Turto valdymo skyriaus specialistų jėgomis, pasitelkiant ūkio aptarnavimo būryje dirbančius nuteistuosius.
„Nebėra prasmės skųstis dėl pelėsio kamerose ar „nugyventų“ pasivaikščiojimo kiemų apsilupusiomis sienomis, nes tai jau – praeitis, siunčiame teismams nuotraukas, įrodančias, kad tokie skundai neatitinka tikrovės, tad didžioji dalis besikreipiančiųjų dėl kompensacijų neigiamą atsakymą gauna jau pirmosios instancijos teisme“, – sakė Veiklos organizavimo skyriaus teisininkė Elvina Brūzgė.
Pasak jos, prognozuoti, kad artimiausiu metu pavyks visai išgyvendinti tokias kompensacijas – sudėtinga, nes paveldosauginių įstatymų saugomas izoliatorius skaičiuoja 111-uosius gyvavimo metus, o infrastruktūros palaikymas, pritaikymas šiuolaikiniams reikalavimams kasmet reikalauja vis daugiau lėšų ir priežiūros.