Naujausios
Šiaulių „zamolskis“ pripažintas simuliavusiu ligą
Keturiomis žmogžudystėmis kaltinamą 52 metų Saulių Skėrį, teisėsaugos pramintą Šiaulių „zamolskiu“, teismo psichiatrijos ekspertai pripažino simuliuojančiu atskirus psichikos sutrikimus. Ekspertų išvada Šiaulių apygardos teisme pagarsinta prieš apeliacinių skundų nagrinėjimą.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Ekspertizės aktas prijungtas prie bylos
Teismo psichiatrų išvada, jog šizofrenija sergantis ir su iki šiol ieškomu Romu Zamolskiu tapatinamas S. Skėris simuliuoja atskirus psichikos sutrikimus, paviešinta vakar, prieš pat pradedant nagrinėti S. Skėrio ir jo sūnaus Audriaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio juvelyrinių dirbinių dirbtuvių apiplėšimo byloje.
S. Skėris kreipėsi į teismą prašydamas, kad teismo psichiatrijos ekspertų išvados nebūtų prijungtos prie apeliacinio skundo akto, nes kitoje byloje, kurioje jis kaltinamas šiaulietės Rimos Bielskienės nužudymu, atlikta psichiatrų ekspertizė esą neturinti nieko bendro su apeliacine tvarka nagrinėjama plėšimo byla.
S. Skėrio advokatas taip pat mėgino įrodyti, kad kitoje byloje atlikta ekspertizė juvelyrikos dirbinių dirbtuvės plėšimo bylai jokios reikšmės neturi.
Tačiau teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo prašymą prijungti ekspertizės aktą prie bylos.
Už juvelyrinių dirbinių dirbtuvių plėšimą aštuonerių metų nelaisvės bausme nuteistas A. Skėris, skirtingai nei už plėšimo organizavimą pusšeštų metų kalėjimo bausme nuteistas jo tėvas, dalyvauti apeliacinio skundo nagrinėjime nepanoro. 28 metų A. Skėris pageidavo, kad jam inkriminuota nusikalstama veika iš plėšimo būtų perkvalifikuota į nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą. S. Skėris prašėsi išteisinamas.
Kitas tėvo ir sūnaus apeliacinių skundų nagrinėjimo posėdis planuojamas lapkričio 5 dieną. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė menėsio pertrauką, nes nukentėjęs juvelyrinių dirbinių dirbtuvių savininkas teismui nepatikslino bendrovės duomenų bei patirtos žalos dydžio.
Nuteistasis vijo žurnalistus
Iki šiol teismo posėdžiuose keistai elgdavęsis S. Skėris vakar buvo žymiai šnekesnis — jis pageidavo duoti parodymus, demonstravo puikią iškalbą. Noriai bendravęs su prokuroru į teismo posėdį susirinkusių žurnalistų atžvilgiu S. Skėris atrodė nusiteikęs priešiškai. Vyras pareikalavo liautis jį fotografuoti.
Prasidėjus posėdžiui paklaustas, ar neturi pretenzijų dėl teismo sudėties, S. Skėris pasakė: „Noriu, kad žurnalistai išeitų iš salės ir niekada manęs nepaveiksluotų.“
Antrankiais surakintas nuteistasis aiškino, kad nevalia jo nei fotografuoti, nei apie jį rašyti.
Prasidėjus posėdžiui S. Skėris teisėjų kolegijai sakė neprieštaraujantis, kad byla būtų nagrinėjama, tačiau tik su sąlyga, jei salėje neliks fotografų ir korespondentų.
„Prokurorai ir žiniasklaida iš manęs padarė didžiausią nusikaltėlį, o aš toks nesu,— sakė S. Skėris. -- Nesakau, kad visada gyvenau tik sąžiningai, bet nesu pats didžiausias nusikaltėlis. Aš nesu nužudęs nė vieno žmogaus“.“
S. Skėrio reikalavimą neleisti posėdyje dalyvauti žiniasklaidos atstovams teismas atmetė.
Gula sunkūs kaltinimai
Prieš Vilniaus apygardos teismą neseniai stojo penki Psicho gaujos nariai: šiauliečiai gaujos lyderiai 52 metų S. Skėris ir 56 metų Viktoras Mula bei nariai S. Skėrio sūnus Audrius Skėris, Markas Kardišauskas, Šarūnas Juodžbalys. Jiems teks atsakyti ne tik dėl Kauno nusikalstamo pasaulio buvusio autoriteto Ramūno Kuzmino, telšiškio Hilerijaus Sasnausko, šiaulietės Rimos Bielskienės nužudymo, bet ir dėl pasikėsinimo žudyti visuomenei pavojingu būdu, didelės vertės turto prievartavimų neteisėtai atimant nukentėjusiesiems laisvę.
Generalinės prokuratūros prokuroro teismui perduotojo byloje surinkti faktai, kad S. Skėris ir V. Mula 1992 metais organizavo ginkluotą gaują. Abu lyderiai ir patys dalyvavo gaujoje bei jos daromuose užpuolimuose.
Šiauliečių suburta gauja veikė dešimtmetį — iki 2001 metų. Nusikaltimai padaryti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose.
Surinkta faktų, kad kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.
Gegužę S. Skėris su bendrais stojo prieš teismą dėl 2000-aisiais Šiauliuose įvykdyto „Jautros“ vaistinės vedėjos pavaduotojos šiaulietės A. Zinkutės nužudymo. Žiauri žmogžudystė išaiškinta 2003-aisiais, kai pas S. Skėrio sugyventinę buvo rasti vaistininkei priklausę auksiniai auskarai.
Banditų gaujai vadovavęs S. Skėris ne kartą išvengęs baudžiamosios atsakomybės kaip nepakaltinamas asmuo.
SIMULIANTAS: Vakar Šiaulių apygardos teisme buvo pagarsinta psichiatrijos ekspertų išvada, kurios esmė „S. Skėris simuliuoja atskirus psichikos sutrikimus.“
Jono TAMULIO nuotr.
„Prokurorai ir žiniasklaida iš manęs didžiausią nusikaltėlį, o aš toks nesu.“