Naujausios
Teisėjui Juozui Lisui pakvipo drausmės byla
Teisėjų taryba Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pasiūlė iškelti drausmės bylą Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjui Juozui Lisui. Motyvas — galimi procesiniai pažeidimai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Teisėjų taryba įžvelgia pažeidimų
Drausmės bylos iškėlimą Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjui, buvusiam šio teismo pirmininkui Juozui Lisui nuspręsta inicijuoti penktadienį vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje. Toks sprendimas priimtas apsvarsčius dviejų šiauliečių prašymus inicijuoti tyrimą dėl galimai netinkamų teisėjo J. Liso poelgių bei procesinių pažeidimų nagrinėjamoje byloje.
„Iš šiauliečių pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų galima daryti prielaidą, kad teisėjas J. Lisas netinkamais poelgiais pažemino teisėjo vardą, — žiniasklaidai sakė Teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė. — Abejonių sukėlė ir procesiniuose dokumentuose vartota terminologija bei teisėjo etikai galimai prieštaraujančios sąvokos. Teisėjo pasirašyti procesiniai dokumentai neatitinka šiems dokumentams teikiamų reikalavimų.“
Nagrinėdamas kelias bylas, susijusias su vienu asmeniu, anot L. Garnelienės, teisėjas J. Lisas teismo dokumentuose pateikė savo vertinimus apie šį bylos dalyvį. Teismo procesiniuose dokumentuose besibylinėjančio žmogaus elgesį teisėjas vadino akiplėšišku, kaltino jį šmeižtu ir melu, kuris trukdo teismui dirbti. Vienoje nutartyje teisėjas savo replikas pavadino „neprocesiniu teisėjo pastebėjimu, kaip medžiotojo pastabą medžiotojui“.
Suabejota teisėjo veikla
Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Algis Norkūnas „Šiaulių kraštui“ teigė, kad Teisėjų taryba įžvelgė akivaizdžių galimo pažeidimo požymių — procesiniuose dokumentuose nurodyti duomenys, kurie nėra susiję su byla ar nagrinėjamu klausimu, o susiję tiesiogiai su teisėju.
„Procesiniuose dokumentuose turi būti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su byla ir reikalingi tai bylai spręsti, o ne kiti, — sakė Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotojas. — Taip pat turi būti vartojama ir tinkama terminologija. Etikos taisyklėse akcentuojama, kad teisėjas turi vengti visko, kas gali sukurti požiūrį nepalankų požiūrį į teisėją ar teismą.“
Teisėjų taryba, šįkart apsisprendusi inicijuoti bylos kėlimą teisėjui, ne kartą pareiškėjų panašių prašymų neinicijavo.
„Kai kuriais atvejais akivaizdu, kad pateikti konkrečių bylų duomenys netikslūs, o pareiškimai nepagrįsti, — sakė A. Norkūnas. — Tokiais atvejais stengiamės apsaugoti teisėją nuo nepagrįstų išpuolių ar kabinėjimųsi. Šiuo atveju kitaip: yra duomenų, kad teisėjas J. Lisas greičiausiai padarė kažką abejotino bei netinkamo. Todėl tolesniam tyrimui ir uždegta žalia šviesa.“
Teisėjui gali tekti pasiaiškinti
Siūlymas kelti drausmės bylą Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjui J. Lisui perduotas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuriai J. Lisas turės viešai pasiaiškinti, kas parašyta jo dokumentuose ir kodėl parašyta.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija išnagrinėti Teisėjų tarybos kreipimąsį ir apsispręsti, kelti J. Lisui drausmės bylą, ar ne, privalo per tris mėnesius.
Nusprendus J. Lisui drausmės bylą kelti, jo elgesį vertintų Teisėjų garbės teismas. Šio teismo kompetencijoje nuobaudos — pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas. Garbės teismas turi teisę siūlyti Prezidentui arba Seimui pažeidėją skirti žemesnės pakopos teismo teisėju, atleisti jį iš pareigų ar net pradėti apkaltos procesą.
Ilgametis teismo pirmininkas — ne be dėmių
Šiaulių rajono apylinkės teismo pirmininko J. Liso antroji kadencija baigėsi 2006 metų birželio 27 dieną. Nors Šiaulių rajono apylinkės teismui vadovauti J. Lisas pageidavo ir toliau, šalies Prezidentas į šį pageidavimą neatsižvelgė ir teismo vadovu paskyrė kitą teisėją.
Prieš J. Liso skyrimą teismo vadovu pasisakė ne tik šalies Prezidentas, bet ir kelios dešimtys reitingavime dalyvavusių Šiaulių apygardos teismo teisėjų bei Nacionalinės teismų administracijos Teisėjų taryba. Ji išreiškė nuomonę, kad J. Lisas dirbo neefektyviai, be to, abejonių teisėjams kėlę kai kuriose jo nagrinėtose bylose priimti sprendimai.
„Šiaulių krašte“ 2007 metų sausio 20 dieną buvo rašyta apie Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtą šiauliečio skundą dėl įtariamo Šiaulių rajono apylinkės teismo šališkumo. Apygardos teismas šiauliečio skundą pripažino pagrįstu ir nusprendė, kad bylą nagrinėjęs rajono apylinkės teismas išties buvo šališkas. Didžiausias šališkumo šešėlis tuomet krito ant J. Liso. Apygardos teismo teisėjų kolegijos išvadomis, rajono teismo vadovas grubiai pažeidė teisminį procesą.
ABEJONĖS: Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas Juozas Lisas Teisėjų tarybai sukėlė abejonių dėl procesinių veiksmų objektyvumo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Iš pateiktų procesinių dokumentų galima daryti prielaidą, kad teisėjas J. Lisas netinkamais poelgiais pažemino teisėjo vardą.“