Naujausios
Šiemet sukanka 10 metų, kai Lietuvos teismuose pradėjo dirbti teismo psichologai. Šie specialistai pirmieji susitinka su vaiku ir jį parengia apklausai. Vienas pagrindinių psichologo uždavinių – apsaugoti nepilnametį nuo traumuojančio poveikio baudžiamojo arba civilinio proceso metu. Apie teismo psichologo indėlį į tiesos paieškas pasakoja Šiaulių apylinkės teismo psichologė Vaida Lisienė ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Donatas Dauginis.
V. Lisienė teismo psichologe pradėjo dirbti 2015 metų pradžioje.
„Mes buvome pirmieji teismų psichologai penkiuose Lietuvos apygardų teismuose. Pasisemti patirties neturėjome iš ko, nebuvo jokios bendros praktikos, parengtų bendrų dokumentų, aiškios apklausų struktūros. Turėjome viską susikurti nuo pat pradžių.“
Prieš 10 metų, anot teisėjo D. Dauginio, iššūkis pradėti dirbti teisme buvo ne tik psichologams, bet ir jau didelę patirtį turintiems teisėjams, nes jie turėjo prisitaikyti prie naujovių apklausiant vaiką teisme. Anot teisėjo, vienas pagrindinių akcentų – tai, kad teismo psichologas per apklausą ne tik suprantamais žodžiais kalbasi su apklausiamu asmeniu ir užduoda teisėjo nurodomus klausimus, tačiau to pokalbio metu turi gebėti atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagal tai nukreipti pokalbį (apklausą), kur reikia sustoti ir daugiau pasiaiškinti.
D. Dauginis įsitikinęs, kad teismuose pradėjus dirbti psichologams, baudžiamasis procesas tapo kokybiškesnis, palengvino teisėjų darbą, nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Juolab kad pradėta taikyti „Thom Layen 10 žingsnių apklausos metodika“, kai per nepilnamečių apklausas, priešingai nei suaugusiųjų, yra pasiruošimo apklausai stadija, kurios metu teismo psichologas dar iki apklausos pradžios bendrauja su vaiku ir bando su juo užmegzti ryšį, paaiškina, kaip vyks apklausa. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo raidos ypatumus, psichologai vaikui paaiškina, ką jam reikės daryti, jei nesupras klausimų, jei nežinos ar neprisimins kokių nors detalių. Pasikalbama apie tai, kad labai svarbu sakyti tiesą, viską papasakoti. Įžanginis pokalbis atskleidžia vaiko gebėjimą bendrauti, atsakyti į klausimus. Apklausiamas vaikas nemato ir negirdi nei teisėjo, nei kitų apklausoje dalyvaujančių asmenų, o betarpiškai bendrauja tik su teismo psichologu. Jis tampa kvalifikuotu tarpininku tarp vaiko (jo šeimos narių, artimųjų, atstovo) ir teisininko.
Anot D. Dauginio, per teismo posėdį klausimus formuluoja ir uždavinėja teisėjas, o atliekant nepilnamečio apklausą iš dalies klausimus padeda suformuluoti ir teismo psichologas, teisinę kalbą nepilnamečiui „išversdamas“ į jam suprantamą formą ir kalbą. Pavyzdžiui, atliekant mažamečių apklausas, kai kurie geba geriau parodyti, o ne pasakyti, kas įvyko (to priežastys gali būti įvairios: tiek vaiko baimė, gėdos jausmas, tiek dar nesusiformavę kalbiniai įgūdžiai ar kitos įvairios priežastys).
„Ne kartą apklausose yra buvę, kad vaikas geba parodyti, kurią kūno dalį jam skaudėjo, į kurią vietą buvo suduota ir panašiai“, – pasakoja teisėjas D. Dauginis.
Teismo psichologams dažnai tenka dirbti ir su specialiųjų poreikių vaikais. Tokioms apklausoms, pasak V. Lisienės, reikia pasirengimo: kaip užduoti klausimus, prisitaikyti nežinant vaiko, jo raidos istorijos, šeimos konteksto.
Teismo psichologas ir teisėjas yra tie asmenys, kurie apklausos metu privalo užtikrinti ir užtikrina, kad vaiko nepasiektų itin nepatogūs ir nekorektiški klausimai, arba tokie klausimai, kurie verstų vaiką nebenorėti toliau duoti parodymų.
„Vienas svarbiausių iššūkių – kuo efektyvesnės apklausos atlikimas, kad visą reikiamą informaciją gautume vienos apklausos metu, ir nereikėtų vaiko antrą kartą apklausinėti ir tuo labiau vaiką kviesti dalyvauti teismo posėdyje“, – sako teismo pirmininko pavaduotojas D. Dauginis.
V. Lisienė sako, kad pastaraisiais metais vis dažniau tenka dalyvauti vaikų apklausose civilinėse bylose. Tokių bylų ne tik daugėja, bet jos tampa vis sudėtingesnės. Dažniausiai psichologas yra įtraukiamas, sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo tvarkos su tėvais arba vienu iš tėvų. Daugėja bylų, kuriose didelė įtampa tarp tėvų ir įrankiais suvedinėti sąskaitas, išreikšti emocijas ar nuoskaudas tampa vaikai.
Vaiko nuomonė išklausoma dviem būdais: jei teisėjas nusprendžia, organizuojama vaiko apklausa apklausos kambaryje ir kitas būdas, kuris dažniau taikomas, kai psichologas individualiai, suderintu laiku, susitinka su vaiku ir išklauso jo nuomonę.
Išklausęs vaiko nuomonę, teismo psichologas, kaip specialistas, kviečiamas liudyti teisme ir padeda sudėlioti detalesnį vaizdą, apie ką yra šalių interesai ir kaip jaučiasi vaikas.
