
Naujausios
Nebeturi geriamojo vandens
P. Cvirkos gatvės gyventoja Liongina Kazanavičienė kartu su dukra Laima pasakoja, kad iki jų namų atvesta tik miesto nuotekų sistema, o vandentiekio – ne. Buitiniams poreikiams naudoja savo šulinio vandenį. Atidengusi šulinio dangtį Laima rodo, kad vandens tik ant dugno. Gerti ir maistui ruošti šio vandens niekada nenaudojusios, nes jis netinkamas. Visada vandens parsinešdavo iš netoliese esančios kolonėlės Lydos ir S. Daukanto gatvių kampe.
Liongina rodo tris 5 litrų talpos vandens butelius. Tiek dar spėjo parsinešti prieš panaikinant kolonėlę. Nuo šiol geriamąjį vandenį teks pirktis parduotuvėje.
"Suprantame tuos gyventojus, prie kurių namų stovėjo kolonėlė. Žmonių srautas ten būdavo didelis, mašinų privažiuodavo, šurmulys, dar ir bala nuolat telkšodavo. Turbūt jie ir prašė, kad kolonėlė būtų panaikinta", – svarstė Laima.
S. Daukanto gatvės gyventojas Vitaly Cherba sako, kad šioje kolonėlėje vandenį galėdavo piltis kas tik norėdavo. Išgirdę, kad kolonėlė bus naikinama, gyventojai kreipėsi ir į Šiaulių miesto savivaldybę, ir į UAB "Šiaulių vandenys". Prašė padaryti rakinamą kolonėlę, kad ja galėtų naudotis tik to kvartalo gyventojai, tačiau išgirdo atsakymą, esą bendrovei neapsimoka, spynos nuolat laužomos, jas reikia keisti, gyventojams gaminti raktus.
P. Cvirkos gatvėje gyvenančiam garbaus amžiaus senjorui Vytautui Raugui vandens iš kolonėlės parnešdavo kaimynas. Pats vyras sunkiai vaikšto. Sako, kad net jeigu ir būtų galimybė jungtis prie miesto vandentiekio, pats jau nei jėgų, nei lėšų neturėtų įsivesti vandens į namą. Kelia vyrui rūpesčių neseniai iš "Šiaulių vandenų" gautas laiškas, raginantis jungtis prie nuotekų sistemos.
Ponas Vytautas sako, kad jo mažame name nėra nei vonios, nei tualeto, nėra net vietos jiems įrengti. Jis naudojasi lauko tualetu, esančiu sklypo gale. Iki jo pakloti nuotekų vamzdžius brangiai atsieitų. Senjoras sako, kad jam nedidelės pensijos vos užtenka pragyventi.
Po dvejų metų?
Buvęs Šiaulių universiteto darbuotojas, dabar senjoras V. Cherba sako, kad jo situacija kiek kitokia. S. Daukanto gatvėje buvo vedžiojamas vandentiekis, tačiau darbai nebuvo padaryti iki galo. Pono Vitaly namas stovi toliau nuo gatvės, o vandens šulinėlis – prie gatvės. Jeigu jo kaimynams iki namo tereikia 4–5 metrus vamzdžių pakloti, V. Cherbai – vien iki sklypo ribos tektų pakloti 24 metrus ir dar beveik 5 metrus iki namo.
"Man sakė, kad vieno metro kaina – 100 eurų. Iš kur man pensininkui paimti 3 tūkstančius eurų? Šulinuką turėjo įrengti prie mano sklypo ribos. Kai pradėjau kelti šį klausimą, man "Šiaulių vandenys" atsakė, kad "darbai, atsižvelgiant į finansines galimybes, būtų atliekami nuo 2020 metų", o kolonėlę jau dabar panaikino", – rodydamas susirašinėjimą su "Šiaulių vandenimis" pasakoja V. Cherba.
Ponas Vitaly sako, kad šiame rajone dauguma sklypų kažkada buvo po 12 ir daugiau arų, vėliau jie buvo padalinti pusiau ir dabar vieni namai stovi prie gatvės, kiti – vadinamojoje antroje eilėje, toliau nuo gatvės.
"Vedžiojant ir nuotekas, ir vandentiekį ne vienam gyventojui teko kovoti, kad šulinėliai būtų atvesti iki jų sklypo ribos, o ne įrengti prie gatvės", – sako V. Cherba.
"Reikia tik jungtis"
UAB "Šiaulių vandenys" atstovė spaudai Džiuljeta Martinaitienė informavo, kad sprendimą panaikinti vandens kolonėlę Lydos ir S. Daukanto gatvių sankryžoje priėmė Šiaulių miesto savivaldybė, atsižvelgdama į gyventojų skundus dėl nuolatinio transporto priemonių srauto aplink įrenginį, teršiamos aplinkos bei keliamo triukšmo.
Šioje kolonėlėje vidutiniškai per mėnesį būdavo suvartojama apie 217 kubinių metrų geriamojo vandens. Už sunaudotą vandenį apmokėdavo Savivaldybė, vidutiniškai apie 210 eurų (be PVM) per mėnesį.
Pasak "Šiaulių vandenų" atstovės, 2018 metų pabaigoje bendrovės Klientų aptarnavimo ir pardavimų departamentas informavo gyventojus, kad nuo 2019 metų liepos 1 dienos bus naikinama vandens kolonėlė ir dar neprisijungusius paragino jungtis prie centralizuotų tinklų, teikti prašymus atvesti vandentiekio įvadą iki sklypo ribos, jei dar nėra atvestas.
Kodėl nebuvo galima padaryti rakinamos kolonėlės, kuria galėtų naudotis tik kvartalo gyventojai?
"2010–2013 metais vandens kolonėlės būdavo rakinamos, tačiau toks sprendimas nepasiteisino. Spynos dažnai būdavo sugadinamos arba paliekamos nerakintos ir dėl to bendrovė patirdavo papildomų sąnaudų, nes kiekvieną dieną reikėdavo kontroliuoti situaciją, atnaujinti spynas", – aiškina "Šiaulių vandenų" atstovė.
Dž. Martinaitienė sako, kad šiame gyvenamųjų namų rajone netikslinga buvo toliau eksploatuoti vandens kolonėlę, nes dar 2015 metais buvo įgyvendintas tinklų plėtros projektas, kurio metu gyventojams buvo sudarytos sąlygos prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.
"Svarbu pažymėti, jog kai kuriose minėtų gatvių atkarpose, pavyzdžiui, S. Daukanto gatvės, vandentiekio tinklai jau buvo pakloti dar iki šio projekto pradžios.
Gatvių atkarpos, kur vandentiekio infrastruktūra jau buvo išplėtota, nebuvo įtrauktos į projekto apimtį ir projekto lėšomis vandentiekio įvadai iki sklypo ribos nebuvo klojami. Tačiau nuo 2016 metų gyventojai turi galimybę kreiptis į "Šiaulių vandenis" ir pateikti prašymą pakloti vandentiekio įvadą ir nuotekų išvadą iki sklypo ribos. Bendrovė parengia tinklų statybai reikalingus projektus ir finansuoja statybos darbus. Darbai atliekami eilės tvarka. Bendrovei paklojus įvadą ir išvadą, gyventojams belieka pasirūpinti atšakų paklojimu savo sklypo ribose, iki savo namų", – sako Dž. Martinaitienė.
"Neprivalo teikti nemokamai"
Iš kur gyventojams gauti geriamojo vandens viename iš Lietuvos didmiesčių?
Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktorius Virgilijus Statkus aiškino: "Mieste neturi likti tokių vandens kolonėlių. Jos yra be apskaitos, ir visi miesto gyventojai moka už tuos, kurie ta kolonėle naudojasi".
Departamento direktorius sakė, kad parašė paraiškas prisijungti prie miesto vandentiekio, kiti – ne.
"Miestas neprivalo vandenį gyventojams tiekti nemokamai. Neparodžiusiems noro jungtis prie miesto vandentiekio, belieka naudotis savo iškastiniais šuliniais, o koks to šulinio vanduo, pats gyventojas gali išsitirti, – komentavo valdininkas. – Paprastai vandens cisternos gyventojams vežamos tik tada, kai būna trasos gedimai ir "Šiaulių vandenys" negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Žinoma, galimas toks tarpinis variantas, jeigu gyventojai prašytų, kurį laiką "Šiaulių vandenys" gal ir vežiotų cisterną, bet joje vanduo negali ilgai stovėti, ypač vasarą. Be to, tai irgi kainuoja kitų gyventojų sąskaita."
P.S. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad viena iš Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra "šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas". Tame pačiame įstatyme įrašyti ir šie Vietos savivivaldos principai: "reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę", " žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo", nes "Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių".
Darbai, atsižvelgiant į finansines galimybes, būtų atliekami nuo 2020 metų, o kolonėlę jau dabar panaikino.