
Naujausios
Gyventojas, atkūrus nuosavybę, atsiėmė žemės sklypą, kurį vėliau išmainė į greta turimo sklypo esantį kitą žemės sklypą. Paskui pakeitė žemės paskirtį ir padalijo žemę į 21 sklypą.
Žemės ūkio paskirties žemei tapus gyvenamųjų namų bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijomis, buvo suformuotos gatvės bei privažiavimai prie sklypų, kai kuriuose pradėta statyti namus. Dalį sklypų su nebaigtais namais nekilnojamojo turto savininkas pardavė.
Pasak Šiaulių AVMI Kontrolės departamento direktorės Rimos Rasickienės, visi gyventojo nekilnojamojo turto, įskaitant žemę, pardavimo sandoriai atitiko ekonominės veiklos požymius, tad nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, įvertinus patirtas išlaidas, gyventojas privalėjo apskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį (GPM), o nuo pajamų, kurios per paskutinius 12 mėnesių viršijo atitinkamą leistiną ribą, privalėjo sumokėti, bet nesumokėjo, ir pridėtinės vertės mokestį.
Pradėjus tyrimą, turto savininkas nurodė per penkerius metus pardavęs šešis žemės sklypus su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais, pateikė statybos išlaidų dokumentus: 6861 kasos aparato kvitą, 356 PVM sąskaitas faktūras ir 54 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus.
Įvertinę gautą informaciją ir atmetę abejotinus, akivaizdžiai iš parduotuvių surinktus kasos kvitus, kuriais, anot Mokesčių inspekcijos, vyras siekė pagrįsti tų metų namų statybose patirtas išlaidas arba sumažinti mokėtinus mokesčius, paskaičiavo mokesčių dydį.
Po patikros nekilnojamojo turto pardavėjas patikslino metines pajamų deklaracijas, kuriose deklaravo per du tūkstančius eurų GPM ir beveik 46 tūkstančius eurų PVM.