Naujausios
Kuriama nauja sistema
„Nenustebkite virš Radviliškio miesto, Baisogalos ir Šeduvos kapinių išvydę skraidančius dronus – jie fotografuoja kapinių vietovę ir padeda sukurti aukštos kokybės ortofotografiją. Darbus atlieka UAB „Hnit-Baltic“ specialistai“, – informavo rajono Savivaldybė.
Suvedus visus reikiamus duomenis, kapinių valdymo sistemoje kiekvienas norintis galės rasti savo giminaičio ar artimojo palaidojimo vietą.
Informacija bus viešai prieinama – tereikės įvesti asmens vardo ar pavardės fragmentą ir pasirinkti tinkamą variantą iš pasiūlyto sąrašo.
Sistema turės ir navigavimo funkciją, kuri galės nuvesti iki reikiamo kapo ir priartins ieškomą vietą žemėlapyje.
Pasak Savivaldybės specialistų, sukurtoji sistema leis kapinių prižiūrėtojams patogiai kaupti ir tvarkyti informaciją apie palaidotus žmones, naujas kapavietes, užtikrinti efektyvų ir paprastesnį leidimų laidoti išdavimo procesą.
Sistemos privalumas – bus renkami duomenys apie prižiūrimas ir neprižiūrimas kapavietes.
Kapinių valdymo sistemos sukūrimui skirta lėšų iš biudžeto.
Taps informacijos šeimininkais
Ar reikalinga bus ši sistema? Gal nedideliame rajone tokios informacijos niekam nereikės? – apie tai pradėta kalbėti dar pavasarį.
Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, į Savivaldybę kreipėsi ne viena tokius projektus kurianti bendrovė, tačiau nelengva buvo apsispręsti, ar apskritai tokia informacija turės paklausą.
Buvo siūlomi du naujosios sistemos kūrimo variantai: už internetinėje erdvėje saugomus duomenis mokėti nuolatinį administravimo mokestį arba, sumokėjus vienkartinį mokestį, gauti pritaikytą infrastruktūrą, duomenis vesti patiems ir informaciją kaupti apie norimas, kad ir visas rajono kapines.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo Andriaus Abromavičiaus nuomone, palankesnis būtų antrasis variantas, kadangi tuomet Savivaldybė taptų visos informacijos ir prieigos prie jos savininke.
Pirmuoju atveju, visos sukauptos informacijos nebeliktų, jeigu, tarkim, nutrūktų mokėjimai.
Pasak J. Margaitienės, rajone yra ir nebeveikiančių, uždarytų kapinių, tačiau jos yra lankomos – ar būtų reikalinga informacija apie jose palaidotus žmones?
Prieita prie išvados, jog pati informacija būtų naudinga, tačiau nutarta pirmiausia pradėti nuo veikiančių kapinių Radviliškyje, Šeduvoje ir Baisogaloje, o jau vėliau, pasimokius iš galimų klaidų, imtis ir kitų.
Pavyzdžiui, Šeduvos miesto kapinėse, seniūno Justino Pranio pateiktais duomenimis, yra palaidota per 1340 žmonių.
Seniūno teigimu, seniūnijai nebūtų labai sunku organizuoti, kad iš turimų laidojimo knygų duomenys būtų sukelti į kompiuterines laikmenas.
Esą tuo galėtų užsiimti kapinių prižiūrėtojai, talkinti Darbo biržoje registruoti asmenys ar netgi moksleiviai.
Privalės būti ir tęstinumas – duomenų įvedimo procesas negalės nutrūkti, kitaip informacija nebūtų pilna.
Sistemoje būtų matomos ir laidojimo tendencijos – tuomet nebebūtų netikėtumų, kad vienų ar kitų kapinių laidojimo vietos baigia užsipildyti.
Pasak A. Abromavičiaus, kapinių valdymo sistemas turi įdiegusios penkios šalies savivaldybės, tačiau labiausiai pažengusios yra Lazdijų ir Marijampolės.
J. Pranio manymu, tokia sistema leistų atsisakyti pasenusio metodo – visą informaciją rašyti į knygas. O sukurta informacinė naujovė esą bus reikalinga ateities kartoms.
Kontaktiniai kapus prižiūrinčių asmenų duomenys viešai prieinami nebus.
