Naujausios
VASAROS MARŠRUTAI
130 kilometrų dviračiais po istorines vietas
Aštuntą kartą organizuotas dviračių žygis po Radviliškio rajoną šiemet buvo skirtas aplankyti istorines vietas. Per 40 dviračių entuziastų keliavo „Istorinės atminties keliu“ ir per dvi dienas numynė apie 130 kilometrų.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Mynė ir naujokai, ir senbuviai
Šiemet į tradiciniu tapusį ir kasmet liepos mėnesį organizuojamą dviračių žygį išsirengė 42 dviratininkai – dvigubai daugiau nei pernai. Entuziastų būryje buvo ir naujokų, ir senbuvių, šiame žygyje dalyvavusių ne vienerius metus.
Pasak žygio vadovo, kasmet kartu su kitais dviratį minančio Savivaldybės Paveldosaugos ir turizmo skyriaus vedėjo Vytauto Simelio, ir šiemet žygis subūrė įvairiausio amžiaus bei skirtingų profesijų žmonių.
Jauniausias – vienuolikmetis, vyriausias – 76-erių šiaulietis Jonas Staponkus, beje, į dviračių žygį išsiruošęs pirmą kartą, prikalbintas jau ne kartą dalyvaujančios dukros Sigitos Damanskienės.
Daugiausia – radviliškiečių, buvo šiauliečių, dviratininkų iš Elektrėnų, Kauno, Panevėžio, Telšių.
Anot V. Simelio, organizatoriams jau net nereikia per daug reklamuoti žygio: apie jį dviratininkai sužino vieni iš kitų, ne vienas jau iš anksto naršo internete, ieškodamas informacijos, nes žino, kad žygis dažniausiai yra skiriamas Lietuvos valstybės dienos šventei.
Tradiciniuose žygiuose lankomi kultūros paveldo registre esantys objektai. Jei ankstesni žygiai buvo teminiai – važiuota malūnų, piliakalnių, bažnyčių, dvarų, mitologinių akmenų keliu, tai šiųmetis žygis buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Europos kultūros paveldo metams. Lankyti rajono istoriniai objektai.
Tradiciškai išleistas ir žygio maršrutinis žemėlapis.
Aplankyta keliolika objektų
Žygio metu aplankyta apie dvi dešimtys įvairių objektų.
Pirmasis dviratininkų sustojimas – Aukštelkų seniūnijoje, Kaulinių kaime, prie 1928 metais pastatyto paminklo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Šis paminklas nuo 1970 metų du dešimtmečius pragulėjo numestas buvusios Aukštelkų apylinkės tarybos pastato kieme ir tik 1990-aisiais restauruotas, pastatytas ant akmenuotos pakylos.
Prieš devynis dešimtmečius pastatytas ir 1951 metais nugriautas kitas Aukštelkų seniūnijos paminklas, skirtas tai pačiai datai paminėti. Jis atstatytas 1990 metais, prie obelisko pritvirtinant papildomą plokštę, kurioje nurodyti paminklo nugriovimo ir atstatymo metai.
Netoliese – ant galingo ąžuolo kabanti koplytėlė su Nazariečio skulptūra, 1993 metais įrašyta į saugomų kultūros objektų sąrašą ir turinti registrinį statusą.
Įdomi Viliošių kaime (Šiaulėnų seniūnija) į pušį įkeltos koplytėlės istorija.
Pirmoji medinė koplytėlė čia atsirado XIX amžiaus antroje pusėje. Vietos gyventoja Anelė Vaicekauskienė, pagailėjusi kertamo pušyno, išpirko vieną įspūdingą medį ir taip išgelbėjo jame įkeltą koplytėlę. Nuo to laiko moteris, vėliau – jos vaikai ir provaikiai rūpinosi medžiu ir koplytėle.
Tarp kitų objektų – medinukė Kurų bažnytėlė, pastatyta daugiau nei prieš 250 metų, anksčiau vadinta koplyčia, atnaujinta ir perstatyta.
Aplankytas ir prieš porą metų iškilęs 21 metro aukščio Šiaulės apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria įspūdingi Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkių vaizdai. Link legendomis apipinto Kudinų piliakalnio įrengtas pėsčiųjų takas.
Pravažiuota pro Diktariškių dvarą, Šeduvos žydų masinių žudynių vietas Liaudiškių miške.
Minaičiuose, kuriuos V. Simelis vadina viena iš laikinųjų Lietuvos sostinių, nes čia 1949 metais įrengtame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje buvo sudaryta ir pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija, padėta gėlių prie paminklo, pabendrauta su sodybos šeimininke Julijona Mikniūte-Petrėtiene, tų dienų liudininke.
Apie aplankytus objektus pateikta ne tik istorinių faktų, bet ir kitų įdomybių, legendų ir nutikimų.
Pagiriamieji žodžiai – organizatoriams
Šeštą kartą su vyru į žygį išsiruošusi šiaulietė tautodailininkė S. Damanskienė džiaugėsi galimybe ne tik pasisemti istorinių žinių, susitikti su tokiais pat dviračių entuziastais, bet ir pabendrauti su vietos bendruomenėmis, pasigrožėti gamta. Būtent dėl puikios atmosferos ji prikalbino dalyvauti ir savo tėtį, kuris tapo vyriausiu šio žygio dalyviu.
Žygio senbuvės, radviliškietės Zenė Vaicekauskienė ir Virginija Buškienė sakė ir šiemet be jokių dvejonių užsiregistravusios vykti rajono istorinėmis vietomis. Abiem moterims šie žygiai – tikra atgaiva.
Dviračių žygio „Istorinės atminties keliu“ maršrutas
1. Paminklas Kauliniuose, skirtas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui.
2. Paminklas Aukštelkuose, skirtas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui.
3. Aukštelkų koplytėlė medyje.
4. Liaudiškių kaimo koplytėlė.
5. Kurų bažnyčia.
6. Polekėlės koplyčia-mauzoliejus.
7. Buračų sodyba.
8. Šiaulėnų krašto muziejus.
9. Šiaulėnų Šemetų koplyčia-mauzoliejus.
10. Šiaulėnų dvaro koplytstulpis.
11. Viliošių miško pušis su koplytėle.
12. Šiaulės apžvalgos bokštas.
13. Diktariškių dvaras.
14. Lietuvos partizanų ryšininkų Miknių sodyba.
15. Šeduvos žydų masinių žudynių vietos Liaudiškių miške.
16. Bebrujų kaimo koplytėlė.
17. Pergalės deivės Nikės skulptūra.
Autorės nuotr.
Žygio veteranės Virginija Buškienė (kairėje) ir Zenė Vaicekauskienė (dešinėje).
Dviračių žygių rajone entuziastas, organizatorius ir vadovas – rajono Paveldosaugos ir turizmo skyriaus vedėjas Vytautas Simelis sako, kad jų žygyje amžiaus cenzo nėra.
Radviliškietis Augustinas Mitkus, neseniai grįžęs iš žygio aplink Lietuvą ir jame numynęs 1 200 kilometrų, mielai dalyvavo ir žygyje po istorines rajono vietas.
Į žygį susiruošė 42 dalyviai.
Žygio maršrutą nurodo išleistas lankstinukas su lankytinais objektais.
Sigitos DAMANSKIENĖS nuotr.
Į Kudinų piliakalnį veda mediniai laipteliai.
Žygeiviai aplankė ir Diktariškių dvarą.
Bebrujų kaime stovinti koplytėlė atnaujinta prieš dvejus metus.
