Naujausios
Afganistano karo žaizdos negyja atmintyje
Šeštadienį Šiauliuose paminėtos 26-osios armijos išvedimo iš Afganistano metinės: prisiminti gyvieji, pagerbti negrįžusieji. Šv. Jurgio bažnyčioje aukotos šv. mišios, Kryžių kalne išdygo medinis kryžius. Fotoparodoje „Užmirštas karas“ – sustabdytos akimirkos.
Renginio dalyvių, kuriuos dar žalius jaunuolius likimas nubloškė į Afganistaną, atsiminimuose – ant žemės sukniubęs kulkų suvarpytas draugas, šūvių aidai, „kalašnikovo“ žvangėjimas. Vyrai karą dar sapnuoja.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Bendražygiams atminti
Šiemet gausus būrys Lietuvos „afganų“ rinkosi Šiauliuose. Kiekvienais metais keičiama minėjimo vieta.
Renginio iniciatorės Šiaulių krašto Afganistano karo veteranų asociacijos „Saulė“ nariai sumanė kare žuvusiųjų atminimą įamžinti Kryžių kalne.
Kalno papėdėje buvo pašventintas keturių metrų kryžius, papuoštas metaline saule bei kalaviju, simbolizuojančiu tvirtybę ir ištikimybę.
Sustabdytos akimirkos
Šiaulių kultūros centre atidaryta fotografijų paroda „Užmirštas karas – Afganistanas 1979–1989 metais“.
Parodoje eksponuota apie 120 nuotraukų iš asmeninių albumų.
Fotografijos pažadino „afganų“ atsiminimus. Būreliais sustoję vyrai dalijosi mintimis ir prisiminimais apie Afganistano karą.
Gyvi atsiminimai
„Į mirtį buvom pasiųsti, – girdėjosi tai vienur, tai kitur. – Mes gi net „kalašnikovo“ nemokėjom teisingai laikyti, ką jau kalbėti apie šaudymą? O buvo įsakyta šauti į žmogų.“
„Va, čia mūsų Lionė!“ – rodydami ranka į tuometinį TSRS vadovą Leonidą Brežnevą, kuris pradėjo invaziją į Afganistaną, kalbėjo vyrai.
Vyrai, nepaisant prabėgusių dešimčių metų, sakė viską vis dar atsimenantys iki menkiausių smulkmenų: nuo žinios, kur teks atlikti karinę tarnybą, ir streso, kurį teko išgyventi išgabentiems iš Lietuvos už tūkstančių kilometrų, iki bemiegių naktų, kai tekdavo miegoti apsikabinus automatą.
Vyrai sako, daugelis iš karo grįžo kitokie.
Geriau susisprogdinti, negu patekti į nelaisvę
Afganistano karo veteranų asociacijos pirmininkas Juozas Natulkevičius į Afganistaną išsiųstas 1980-aisiais, tada jam buvo 18 metų.
„Iki šiol prisimenu baisų stresą, kai reikėjo susidurti su Afganistano nūdiena: 1980-aisiais Afganistanas prilygo viduramžiams. Kita tikyba, kiti papročiai, kitokios taisyklės. Buvo daug lemtingų atsitiktinumų vien tik per nežinojimą, – sako J. Natulkevičius. – Karas žalojo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ypatingam atvejui turėdavome granatą: geriau susisprogdinti, negu į nelaisvę."
Jo žodžiais, mėsininkas taip paskerstos kiaulės nepjausto, kaip afganistaniečiai „darinėjo“ į nelaisvę paimtą karį.
Kulka tautybės nesirenka
„Su vienu draugu prieš armiją į šokius kartu eidavome. Kaip sykis, abu buvome išsiųsti į Afganistaną. Aš grįžau, jis žuvo 1982-aisiais“, – sako J. Natulkevičius.
Tame kare, anot pašnekovo, nebuvo tautybių – rusas gelbėjo lietuvį, lietuvis tiesė pagalbos ranką uzbekui, kažkas kažką vadavo, kažką užstojo.
Kariai neturėjo jokio kito pasirinkimo – į Afganistaną, vadinasi, į Afganistaną. Nevyksi – teis tribunolas.
Buvo, sako pašnekovas, tokių, kurie susižeisdavo, kad išvengtų karo. Už tai ne vienas „užsidirbo“ po 15 metų kalėjimo.
„Neatsimenu, kad kokio ministro ar kolūkio pirmininko vaikas būtų išvežtas, vis tai buvo kolūkiečių, paprastų, jokios įtakos neturinčių žmonių sūnūs. Kiti būdavo išperkami, dėl jų „sutariama“, – teigė asociacijos vadovas.
Šiaulietis, Šiaulių krašto Afganistano karo veteranų asociacijos „Saulė“ pirmininkas Albertas Mataitis – iš tų, kuriems kovotojo Afganistane duonos teko paragauti pirmiesiems, 1979-aisiais.
„Dabar atrodo, kad visą košmarą sapnuoju. Buvo–nebuvo. Pasąmonė blokuoja baisumus“, – sako A. Mataitis.
Afganistane, jo žiniomis, per dešimtmetį tarnavo apie 220 jaunuolių iš Šiaulių miesto ir rajono, žuvo trys.
Afganistano karo veteranų asociacijos duomenimis, eilinių karių Afganistane 1979–1989 metais tarnavo 4479 šauktiniai. 97 lietuviai negrįžo.
Nemažai grįžusiųjų tarp gyvųjų nebėra: mirė nuo Afganistane patirtų žaizdų, nemažai pakėlė prieš save ranką.
Apie Afganistano karą
1978 metų balandį Afganistane prokomunistinės orientacijos Afganistano liaudies demokratinė partija (ALDP) ir jai prijaučiantys kariškiai įvykdė karinį perversmą ir užėmė valdžią. Tačiau Tarybų Sąjungos (TSRS) pavyzdžiu vykdomos reformos sukėlė didžiosios dalies visuomenės nepasitenkinimą. 1978 metų birželio mėnesį šalyje prasidėjo ginkluoti sukilimai, kurių vyriausybė nepajėgė numalšinti. Šie įvykiai ir davė pradžią Afganistano karui.
1979 metų gruodžio 25 dieną TSRS į Afganistaną įvedė savo kariuomenę. Iki 1980 metų pradžios TSRS kariuomenė užėmė svarbiausius šios šalies miestus ir ėmė kontroliuoti pagrindinius rajonus. Afganistane 1985 metais buvo daugiau kaip 100 tūkstančių TSRS karių.
Musulmonų partizanai (mudžahedai) naudojo partizaninio karo taktiką. TSRS kariuomenės bandymai įveikti juos naudojant klasikinio karo taktiką nepasiteisino. 1988 metais opozicija jau kontroliavo didžiąją šalies dalį ir perėmė karinę iniciatyvą į savo rankas.
1988 metų balandžio 14-ąją Ženevoje pasirašytas Afganistano, Pakistano, TSRS ir JAV susitarimas, kuriuo remiantis TSRS buvo priversta iki 1989 metų vasario 15 dienos išvesti savo kariuomenę iš Afganistano.
Iš viso Afganistane tarnavo per 600 tūkstančių kareivių ir karininkų. Žuvo 15 051, sužeista – 53 753.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VIENYBĖ: Gausus būrys bendraminčių, kuriuos vienija karo patirtis, Kryžių kalne.
ATMINIMAS: Kryžių kalne pašventintas kryžius Afganistano kare žuvusiems ir to karo veteranams atminti.
IŠGYVENIMAI: Afganistano karo veteranų asociacijos pirmininkas Juozas Natulkevičius sako, kad tada 18-mečių jaunuolių patirti išgyvenimai daugelį karių persekioja iki šiol.
PRISIMINIMAI: Parodoje – dokumentinės nuotraukos. Karo dalyviams jos žadina siaubo kupinus prisiminimus.
DALYVIS: Šiaulių krašto“ Afganistano karo veteranų asociacijos „Saulė“ pirmininkas Albertas Mataitis – vienas iš pirmųjų karo Afganistane dalyvių.
ŠAUKTINIAI: Nuotraukos – saugo šauktinių atsiminimus.
