Naujausios
Akcijų medžioklė
PIRKTI BE NUOLAIDŲ — PERMOKĖTI TREČDALIU
Jei krizė ir atnešė ką nors gero be „vertybių perkainojimo“,tai — nuolaidas ir akcijas. Šiais laikais pirkti prekes be nuolaidų — tolygu permokėti trečdaliu. Patys prekybininkai neslepia: dabar kiekvienas prekybos centras kovoja dėl kiekvieno pirkėjo, ir vienintelė kovos priemonė yra kaina.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Spustelk ir taupyk...
„Na, ką šiandien valgysim vakarienei?“, — iš pat ryto retoriškai klausia kolega ir spusteli kompiuterio pelę ant nuorodos “nuolaidos“. “Vištų šlaunelės su kopūstų salotomis ir plombyras desertui“, — pareiškia. Ir labai didelė tikimybė, kad tą vakarą daugelio lietuvaičių namuose garuos akcijinė vištiena.
Pabandėme ir mes ryte palandžioti po internetą ir suplanuoti pirkinius. Įdomu, kiek sutaupytume, vakarienei pasirinkę akcijų produktus?
Įvedus raktinį žodį „nuolaidos“ viename prekybos centre, ant ekrano iššoko švieži baltagūžiai kopūstai po 1,39 lito už kilogramą (o buvo 1,99 lito), marinuoto kiaulienos šašlyko kilogramas už 9,49 vietoj 13,99 lito. Taip pat verta buvo užsipirkti daugiau nei dvigubai pigesnių grikių po 1,29 (buvo 2,69 lito), o desertui siūloma saldainių po 9,99 vietoj 16,99 lito už kilogramą.
Grubiai skaičiuojant, akcijinė vakarienė — šašlykai su kopūstų salotomis, perkant po kilogramą, kainuotų 11,38 vietoj 19 litų. Ekonomija — per 7 su puse lito.
Dar panaršius internete, paaiškėjo, kad geriau važiuoti į kitą prekybos centrą. Ten kopūstų kilogramas praėjusią savaitę kainavo po 99 centus (vietoj užbrauktų 3,99 lito), o vištienos šašlyko — 8,49 lito, vietoj 16,99 lito. Tad sumokėtume 9,48 vietoje nenuolaidinių 21 lito. Ekonomija — 11 litų, arba dviem litais pigiau, nei kitame centre.
Išvada: pirkti be nuolaidos būtų nuodėmė.
Taip galima surasti pigiausios grietinės, aliejaus, citrinų, netgi peprus pigesnio vyno ir — pirmyn taupyti.
Dabartinius „nuolaidų medžiotojus“ galima būtų suskirstyti į kelias grupes: tuos, kurie kas rytą informaciją susiranda internetu, tuos, kurie nuo ryto šturmuoja parduotuves su reklaminiais laikraštukais ir tuos, kurie tiesiog susirankioja parduotuvėje reikiamas akcijines prekes.
Krepšelyje — tik akcijų prekės
Pensininkė Janina Javtokienė internetu nesinaudoja, tačiau akcijomis, nuolaidomis — taip. „Ateinu iš ryto, kai akcijinės prekės dar neišpirktos, kartais susitaupo ir 10, ir 15 litų“, — sako moteris.
Jos krepšelyje — akcijos kiaušiniai, šaldyti koldūnai ir cepelinai, kelios porcijos ledų, pieno, varškės sūrio ir citrinų. „Kokie penki litai tikrai susitaupė,“ — sakė moteris, rodydama čekį.
Jeršova Nadiežda dar neseniai pati dirbo vieno prekybos centro salės darbuotoja, dabar yra bedarbė. Tad puikiai žino, kad geriausia į parduotuvę eiti antradienio rytais, kai akcija startuoja, o akcijų prekės dar neišpirktos. Moteris pasakoja, kol dar dirbo salėje, prisižiūrėdavusi ir skandalų — žmonės tiesiog pešdavosi dėl ribotų akcijos prekių.
Vykstame į kitą prekybos centrą. Ant suolelio sėdinti moteris su vaiku studijuoja čekį. Ponia Gitana Kerbedienė prisipažįsta, kad visada naudojasi akcijomis. Krepšyje — beveik vien akcijų prekės: du buteliai aliejaus, pigesnio kefyro, šokoladinių saldainių, glaistytų sūrelių, arbatos.
Kokia sistema naudojasi? „Visokia. Ir internete pasižiūriu, ir taip rytais ateiname, nes netoli gyvename“, — sako ponia Gitana. Akcijos, prisipažįsta moteris, dažnai pakoreguoja ir dienos meniu. Jos sūnus Mantas taip pat pratinasi taupyti — visada renkasi akcijos ledus.
Prekė be nuolaidos pirkėjui neįdomi
„Dabar visi mes tapome akcijiniais klientais. Jau pusmetis nebėra taip, kad žmogus ateitų ir susirinktų, kas po ranka. Dabar visi vaikšto su kainų leidinukais rankose, kartais pasibraukę prekes, dažnai atsineša kitų prekybos centrų leidinukus ir susirenka akcijų produktus“, — sakė Renata Saulytė, “Maximos“ tinklo atstovė spaudai.
Anot jos, dabartiniam pirkėjui prekė be nuolaidos tampa neįdomi, o nuolaidos turi būti tikrai didelės. „Paskaičiavome, kad šiemet mūsų pirkėjui suteikta vidutinė nuolaida yra 30 procentų. Žmonių lūkesčiai išaugę, jie tikisi akcijų. Bandėme juos pritraukti su 10— 15 procentų nuolaida, bet tai nepasiteisino“, — tvirtino prekybos tinklo atstovė.
Šio prekybos tinklo skaičiavimais, per vieną savaitgalį, pirkdami kavą su 20 procentų nuolaida, pirkėjai sutaupė 1,65 milijono litų, o pasinaudoję 40 procentų nuolaida apatiniam trikotažui — net 3 milijonus litų.
„Dabar kiekvienas prekybos centras kovoja dėl kiekvieno pirkėjo, ir vienintelė kovos priemonė yra kaina“, — tvirtino R. Saulytė.
Grįžta prie 2007-ųjų kainų
Tomas Vaišvila, IKI prekybos tinklo atstovas spaudai, sakė, kad akcijų prekių pardavimai per metus išaugo dvigubai, o nuolaidos išaugo net iki 60 procentų, nes vilioti pirkėjus tapo gyvybiškai svarbu.
Rinkodaros strategija tokia, kad pasivaikščiojęs po parduotuvę žmogus susirinktų visus būtiniausius produktus.
Norėdamas pritraukti žmones savaitgalį, prekybos centras siūlo tris populiarius akcijos produktus su didele nuolaida, nors toks pirkėjų viliojimas didelėmis nuolaidomis, anot T. Vaišvilos, ir „užmuša normalią prekybą“.
„Mano mėgstamiausiais pavyzdys su lašiša. Lašiša yra toks produktas, kuris dabar perkamas tik per akcijas. Žmonės žino, kad viename ar kitame prekybos centre bus lašišos akcija, jie užsipirks ir užsišaldys“, — sako prekybos tinklo atstovas. — Tokias atvejais prekių kiekiai yra ribojami iki 5 kiligramų ar 5 vienetų, kad žmonės, atėję į parduotuvę vėliau, neliktų apgauti“. Anot T. Vaišvilos, lašiša ar kitas populiarus produktas paprastai baigiasi labai greitai, dažniausiai iki pietų. Todėl yra svarstoma net galimybė pradėti akcijas vakare.
Išeitų taip, kad šiuo metu pirkti be nuolaidų — tolygu permokėti? „Iš tiesų dabar viską galima susipirkti iš akcijų prekių. Tai pats brangiausias būdas privilioti pirkėją, tačiau, jei nuolaidų nebus, žmonės pas mus neis“, — sako T. Vaišvila. IKI tinklo paskaičiavimais, per šiuos metus dėl įvairių nuolaidų pirkėjai sutaupė 28 milijonus litų.
Prekybos tinklai, patikslino T. Vaišvila, taiko ne tik akcijas, bet mažina ir „lentyninių“ prekių kainas. Naujausiais duomenimis, produktų kainos prekybos centruose yra grįžusios į 2007-ųjų lygį.
Lietuvio pirkėjo ypatumai
„Lietuvoje akcijos dar veikia, o iš mūsų tyrimų matyti, kad Latvijoje žmonės jau nebeįperka net akcijų metu arba jų poveikis maženis, nes ten ekonominė situacija dar sudėtingesnė“, — konstatuoja R. Saulytė.
Lietuvoje populiariausios yra garsių, kokybiškų gaminių nuolaidos, tuo tarpu Latvijoje žmonės jau nebežiūri kokybės, svarbiausia — kaina. Latviai atsisako net pirmojo būtinumo produktų.
Iš tyrimų matyti, kad lietuvaičiai vienus produktus keičia kitais, koreguoja mitybos racioną. Jei anksčiau valgydavo daugiau šviežios mėsos, šviežių daržovių, tai dabar daugiau vartoja miltų, miltinių produktų, sparčiai mažėja kulinarijos, konditerijos gaminių, desertų pardavimai. Atsisakoma šviežios mėsos, bet termiškai aprodotos, šaldytos — ne. Mėsos, pasak tinklo atstovės, lietuviai suvalgo bemaž tiek pat, tik renkasi pigesnius produktus, perka mažesnias kiekiais arba laukia akcijų, kurių metu nusiperka daugiau ir kaupia atsargas.
Lietuvos pirkėjas, pažymi R. Saulytė, dar yra išklaikęs stiprų patriotinį jausmą — mieliau perka lietuviškus produktus. O latviams ir estams tai nėra svarbu.
Dar viena ypatybė — Lietuvoje, skirtingai negu kai kuriose Vakarų valstybėse, nepopuliarūs pigių prekių tinklai. Mūsų tautiečiai mieliau eina į turgų, nei į mažų kainų parduotuves.
PATARIMAS: Akcija tikėk, bet į čekį žiūrėk. Trečiadienį ryte prie informacijos langelio viename iš prekybos centrų rikiavosi eilutė nepatenkintų pirkėjų: jie pirko prekes su nuolaidomis, tačiau čekyje nuolaidos nebuvo nurodytos. Informacijos kasos darbuotojas aiškinosi ir dėl ledų, arbatos, dėl kosmetikos produktų. Prie kasos kalbintos moterys tvirtino, kad „taip jau ne pirmą kartą“, ir kad jos dabar visada tikrina čekius.
EILUTĖ: Dar prieš atidarant parduotuvę prie prekybos centrų durų kiekvieną rytą išsirikiuoja eilutė. Žmonės skuba pirmieji pasinaudoti geriausiomis nuolaidomis, nes kai kurie akcijiniai produktai išgraibstomi iki pietų.
AKCIJA: Dažnai pirkėjai įsigija tik akcijos produktus, tačiau po keletą.
NUOLAIDOS: Prekybininkai pripažįsta, kad didžiulės nuolaidos — pats brangiausias, tačiau šiuo metu vienintelis būdas privilioti pirkėją.
KREPŠELIS: Ponia Gitana su sūnumi Mantu į krepšelį dėjo beveik vien akcijinius produktus.
Jono TAMULIO nuotr.
STATISTIKA
Šių metų balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu, mažmeninės prekybos apyvarta smuko vienuolikoje šalių, o padidėjo šešiose. Daugiausia apyvarta padidėjo Švedijoje (3,7 proc.), Austrijoje (2,6 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (2,4 proc.). Daugiausia apyvarta sumažėjo Latvijoje (29,6 proc.), Lietuvoje (19,5 proc.) ir Estijoje (18,0 proc.).
Šaltinis: „Eurostat“
