Anapilin išėjo režisierė Regina Steponavičiūtė

Juozas BINDOKO nuotr.
Reginos Steponavičiūtės (1948–2026) vardas ir darbai neatsiejami nuo Valstybinio Šiaulių dramos teatro istorijos.

Rugpjūčio 26 dieną mirė teatro režisierė Regina Steponavičiūtė (1948–2026), kūrėja, kurios vardas ir darbai neatsiejami nuo Valstybinio Šiaulių dramos teatro istorijos.

Šiauliuose gimusi R. Steponavičiūtė nuo 1972 iki 2011 metų dirbo Šiaulių dramos teatro režisiere. Per beveik keturis darbo dešimtmečius ji sukūrė per tris dešimtis spektaklių, palikusių ryškų pėdsaką teatro repertuare ir žiūrovų atmintyje.

R. Steponavičiūtės režisūra išsiskyrė preciziškumu, subtilumu ir jautrumu žmogui bei literatūros kūriniui. Jos repertuaro tematika ir režisūra pasižymėjo minties aiškumu, saikinga menine forma bei gilinimusi į žmogaus vidinį pasaulį ir jo psichologiją.

Tarp ryškiausių jos darbų – H. Sudermanno „Jonas ir Erdmė“, R. Gavelio „Sūkuriai“, H. Gulbio „Vyturėliai“, T. Williamso „Ištatuiruota rožė“, J. O'Neillo „Meilė po guobomis“, Ž. Kokto „Baisūs tėvai“, J. Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ ir „Pragiedruliai“, Dž. E. Steinbeko „Pelės ir žmonės“, Šolom Aleichemo „Tevje pienininkas“, E. M. Remarko „Trys draugai“, R. Harlingo „Plieninės magnolijos“ bei daugelis kitų spektaklių, tapusių reikšminga Šiaulių teatro repertuaro dalimi.

Ne mažiau svarbią vietą jos kūryboje užėmė spektakliai vaikams. Ryškiausi iš jų – M. Meterlinko „Žydroji paukštė“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, iki šiol išlikę daugelio žiūrovų atmintyje.

R. Steponavičiūtė priklausė kūrėjų kartai, dešimtmečiais formavusiai ir puoselėjusiai Šiaulių teatro tradiciją. Jos spektakliuose augo aktorių kartos, o jos kūryba išliks teatro bendruomenės ir žiūrovų atmintyje kaip reikšminga Valstybinio Šiaulių dramos teatro istorijos dalis.

Nuo 2011 metų režisierė beveik dešimtmetį kūrė Naisių vasaros teatre.

Pastatė kompoziciją „Krintant žvaigždei la la la“, „Škac, mirtie, visados škac“ pagal S. Šaltenį, dramą pagal R. Šerelytę „Mėlynbarzdžio vaikai“, muzikinį spektaklį „Tykus vakars“, poetinę kompoziciją pagal J. Marcinkevičiaus eiles, muzikinį spektaklį „Beprotiškai fantastikos Vytauto Kernagio dainos“, komediją „Dramblys“, „Locna laimė. Žemaitė“ pagal rašytojos Žemaitės biografinius faktus ir kūrybą.

Apie atsisveikinimą su R. Steponavičiūte ir laidotuvių laiką bei vietą Valstybinis Šiaulių dramos teatras informuos artimiausiu metu.