Anapilin išėjo Vytautas Jonas Šliūpas

Ana­pi­lin išė­jo Vy­tau­tas Jo­nas Šliū­pas

Rugp­jū­čio 23-io­sios nak­tį Red­vu­do mies­to li­go­ni­nė­je, Ka­li­for­ni­jo­je, mi­rė in­ži­nie­rius, vi­suo­me­nės vei­kė­jas, jau­niau­sias dr. Jo­no Šliū­po sū­nus Vy­tau­tas Jo­nas Šliū­pas. Jam bu­vo 87-eri.

V. J. Šliū­pas gi­mė 1930 me­tais spa­lio 24 die­ną Pa­lan­go­je ži­no­mo auš­ri­nin­ko, pir­mo­jo Pa­lan­gos mies­to bur­mist­ro dr. Jo­no Šliū­po ir Gra­sil­dos Graus­ly­tės-Šliū­pie­nės šei­mo­je. 1944 me­tais pa­si­trau­kė į Va­ka­rus, 1947 me­tais per­si­kė­lė gy­ven­ti į JAV.

V. J. Šliū­pas bai­gė sta­ty­bos in­ži­ne­ri­jos moks­lus Ili­no­jaus tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­te ir hid­rau­li­ką Vis­kon­si­no uni­ver­si­te­te. 1954 me­tais su­si­tuo­kė su bū­si­mą­ja far­ma­ci­nin­ke Van­da Fa­bi­jo­na­vi­čiū­te, 1957 me­tais šei­ma su­si­lau­kė sū­naus Kęs­tu­čio.

Dirb­da­mas ir ke­liau­da­mas po pa­sau­lį, ras­da­vo lai­ko vi­suo­me­ni­nei veik­lai, da­ly­vau­da­vo įvai­rių drau­gi­jų veik­lo­je. 1985 me­tais, bū­da­mas 55-erių, V. J. Šliū­pas išė­jo į pen­si­ją ir pa­si­nė­rė į lie­tu­viš­ką veik­lą: dir­bo Ame­ri­kos lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jo­se, bend­ra­dar­bia­vo spau­do­je.

1987 me­tais sa­vo na­muo­se San Fran­cis­ke (Ka­li­for­ni­jo­je) įstei­gė Šiau­lių kraš­te gi­mu­sio tė­vo auš­ri­nin­ko dr. Jo­no Šliū­po ar­chy­vą. Su­kaup­tą ar­chy­vą jo įkū­rė­jas pa­do­va­no­jo Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kai: Auš­ri­nin­ko dr. Jo­no Šliū­po ar­chy­vas ofi­cia­liai ati­da­ry­tas 2009 me­tais. Ar­chy­ve su­for­muo­ta ir V. J. Šliū­po rank­raš­čių ko­lek­ci­ja.

2008 me­tais V. J. Šliū­pui su­teik­tas Šiau­lių uni­ver­si­te­to gar­bės dak­ta­ro var­das. Nuo 2014 me­tų Šiau­lių uni­ver­si­te­te tei­kia­mos var­di­nės Van­dos ir Vy­tau­to Šliū­pų sti­pen­di­jos.

1995-ai­siais V. J. Šliū­pas Auk­su­čiuo­se (Šiau­lių r.), at­gau­to­je sa­vo tė­vų že­mė­je, nu­spren­dė įsteig­ti pa­vyz­di­nį ūkį, ku­rio veik­lai me­to­di­nę ir moks­li­nę pa­gal­bą teik­tų JAV moks­li­nės ins­ti­tu­ci­jos. Auk­su­čių ūkio ir miš­kų cent­ro va­do­vo pa­rei­gų V. J. Šliū­pas at­si­sa­kė per­nai.

V. J. Šliū­pas bu­vo Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus bi­čiu­lis.

2014 me­tais, vie­šė­da­mas Šiau­liuo­se, V. J. Šliū­pas „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, jog tė­vas sa­vo gy­ve­ni­me daug ką bu­vo pra­ma­tęs Lie­tu­vai. „Gal ir aš tu­riu tą ga­bu­mą. Ko­kią nuo­mo­nę pa­ra­šau, po 5–6 me­tų tas rei­ka­las iš­si­pil­do.“ Pak­laus­tas, kas mū­sų lau­kia po 5–6 me­tų, at­sa­kė: „Ne­no­riu pro­gno­zuo­ti – grei­čiau­siai ma­nęs tuo lai­ku ne­be­bus.“

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

„Man lie­tu­viš­ku­mas vi­są lai­ką bu­vo svar­bus. Jau­čiu esan­tis Lie­tu­vos pa­trio­tas ir man Lie­tu­va rū­pi“, – prieš tre­jus me­tus, vie­šė­da­mas Šiau­liuo­se, sa­kė Vy­tau­tas Jo­nas Šliū­pas.