Naujausios
„Ant rubežiaus“ lietus nenuplovė
Tris dienas Šiaulių centriniame pėsčiųjų bulvare šurmuliavusį Lietuvos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalį „Ant rubežiaus“ gausiai laistęs lietus optimizmo ir geros nuotaikos nenuplovė. Pasiektas festivalio rekordas – scenoje užgrojo 37 bandonininkai iš visos Lietuvos.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Scenoje – 37 bandonininkai
Pasibaigus penkioliktajam festivaliui, jo prodiuseris Pranciškus Trijonis prakalbo apie šešioliktąjį „Ant rubežiaus": „Jo laiko dėl orų tikrai nekeisime. Ir toliau rengsime vasaros pirmosiomis dienomis. Juk tų vasarų visokių būna – ir saulėtų, ir lietingų.“
Penktadienio vakare, stipriai pliaupiant lietui, į pagrindinę festivalio sceną vienas po kito kilo 37 bandonininkai iš visos Lietuvos.
Tarp jų buvo ir keletas šiauliečių – žinomas chorvedys, muzikologas, pedagogas, habilituotas daktaras Eduardas Balčytis, Šiaulių etnokultūros draugijos pirmininkas Mykolas Žalneravičius, ansamblio „Saulė“ meno vadovas ir vienas ansamblio „Salduvė“ vadovų Darius Daknys, tautodailininkas Vilius Šlapelis ir Henrikas Kalinas iš žymiojo Kalinų šeimos ansamblio.
Bandonininkų orkestre Šiauliuose grojo ir labai jauni muzikantai – „Kauno bandonijos“ nariai – ir jau patyrę jų kolegos, pavyzdžiui, Romanas Songaila iš Salantų, kuris bandonija pradėjo groti tik išėjęs į pensiją.
Festivalio rekordas pasiektas: vienu metu grojo didžiausias bandonininko Arūno Lunio iš Lietuvos liaudies kultūros centro vadovaujamas bandonijų muzikantų orkestras.
„Jų pasirodymą nufilmavome, sieksime, kad jis būtų užfiksuotas kaip naujas Lietuvos rekordas. Kiek žinau, iki šiol daugiausia buvo pavykę suburti 13 bandonininkų orkestrą“, – sakė P. Trijonis.
Tarp nominantų – du Šiaulių krašto žmonės
Kiekvieną festivalio dieną vainikavo tos dienos geriausiųjų apdovanojimai. Originaliausia „Keisto folkloro“ programa pripažinta „Sadūnų“ kapelijos iš Zarasų rajono (vadovas Ramūnas Lisinskas). Įdomiausią ir linksmiausią programas paruošė Pivašiūnų kapela iš Alytaus rajono ir „Antazavė“ iš Zarasų rajono.
Šauniausių stilizuotų kapelijų nominacijos įteiktos Zyplių dvaro kapelai iš Šakių rajono ir „Jungėnų kaimo kapelai“ iš Kalvarijos savivaldybės. Festivalio prodiuseris P. Trijonis ypač džiaugėsi galimybe apdovanoti pastarąją, dalyvavusią pirmajame festivalyje „Ant rubežiaus": „Tai – žmonės-legendos.“
Šio festivalio muzikantų muzikantais pripažinti šiaulietis bandonininkas Vilius Šlapelis ir armonikos entuziastas Arvydas Leščinskas iš Pakruojo.
V. Šlapelį P. Trijonis vadina šio festivalio atradimu: „Maloniai nustebau sulaukęs Viliaus skambučio ir pasiūlymo kartu su sūnėnu Mindaugu sudalyvauti mūsų festivalyje. Tikrai nenuvylė.“
A. Leščinskas „Ant rubežiaus“ groja jau daug metų, nemažai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Kaip ir buvo planuota, festivalyje pasirodė per 40 liaudiškos muzikos kolektyvų. Leista pagroti ir tiems, kurie nebuvo įtraukti į festivalio programą.
Patyrę muzikantai
Festivalyje susipažinome su šiauliečiais „Kaimo muzikantais“. Iki tol atskirai groję Algirdas Dilinskas (armonika), Romualdas Chlebinskas (gitara) ir Henrikas Kalinas (bandonija) (dar trūko ketvirtojo kapelijos nario – aut. pastaba) drauge susibūrė užpernai.
Kapelijos vadovas A. Dilinskas juokiasi, kad mamą nupirkti armoniką paskatino pats, dar lopšyje, pradėjęs groti sagomis.
„Žinoma, armoniką į rankas paėmiau jau vėliau, būdamas aštuonerių“, – šypsosi, meiliai glostydamas visą gyvenimą jį lydintį muzikos instrumentą.
H. Kalinas puikiai groja akordeonu, bandonija, įvairiomis armonikomis, yra savamokslis. Kalinų šeimos ansamblis – Šiaulių krašte ir už jo ribų buvo puikiai žinomas. Henrikas kilęs iš keturių vaikų šeimos, kurių visi grojo drauge su tėčiu, žinomu tautodailininku, muzikantu Valerijonu Kalinu. „Ir mano abu vaikai – muzikos mokytojai“, – apie jo giminę lydinčią muziką atvirauja Henrikas.
Romualdo mama grojo pianinu, tėvas – akordeonu, jis pats drauge su Kalinais ilgą laiką grojo kontrabosu, yra baigęs 4 smuiko klases. Tačiau su „Kaimo muzikantais“ groja širdžiai artimesne gitara.
Visą gyvenimą muzikuojantis žmogus-orkestras jonaviškis Antanas Kirvelevičius šiemet festivalyje buvo kuklesnis: pernai vienu metu grojęs septyniais instrumentais, šiemet apsiribojo keturiais.
Nuo 13 metų vokiška armonikėle ganydamas gyvulius išmokęs groti muzikantas dabar muzikos instrumentais ne tik groja, bet ir juos kolekcionuoja. Šiuo metu jų turi apie 40, labiausiai domina – dumpliniai, bet turi ir kitokių. Pats daugiausia groja bandonija, vokiška armonika, „konstantinka“, bajanu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REKORDAS: Tarp 37 bandonininkų-rekordininkų buvo įvairaus amžiaus vyrų ir moterų.
MUZIKANTAI: „Kaimo muzikantams“ Algirdui Dilinskui (dešinėje), Romualdui Chlebinskui (groja gitara) ir Henrikui Kalinui groti drauge smagiau nei pavieniui. „Sunkumų kyla tik derinant repeticijas“, – prisipažino muzikantai.
ORKESTRAS: Pernai „Ant rubežiaus“ grojęs septyniais instrumentais žmogus-orkestras Antanas Kirvelevičius šiemet apsiribojo keturiais.
APSAUGA: Šokėjus nuo lietaus saugojo lietpalčiai.
LIETUS: Ištikimiausiems „ant rubežiaus“ žiūrovams lietus stebėti koncertų netrukdė.
„Juonė pastuogė“ nuotr.
NOMINANTAS: Vienas iš šių metų festivalio muzikantų "Muzikanto nominacijos" laimėtojų – Arvydas Leščinskas iš Pakruojo (dešinėje). Festivalio prodiuseris Pranciškus Trijonis jam, kaip ir kitiems nominantams, įteikė statinaičių meistro Vitaliaus Striuogaičio rankų darbo ąžuolinę statinaitę.
