Naujausios
Apie politiką ir meilę Lietuvai
Šiaulietis Rokas Gasparaitis pareiškė norą vasarą būti savanoriu Šiaulių savivaldybėje. Vilniaus universitete politikos mokslus krimtęs dvidešimtmetis turi savo nuomonę: jaunimas privalo aktyviau dalyvauti politikoje. „Jei norime geriau gyventi, turime dėl to stengtis. Reikia žinoti, kas vyksta politikoje, joje dalyvauti. Tada gyvenimas pasikeis“, – sakė R. Gasparaitis.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Nenori būti įtrauktas į kitų sprendimus
– Šiemet baigtas pirmasis politikos mokslų kursas Vilniaus universitete. Savanoriaujate Šiaulių savivaldybėje. Kas sudomino ir įtraukė į politiką?
– Man politika buvo įdomi ir rūpėjo jau mokykloje. Susidomėjau gal mokydamasis šeštoje klasėje, kai per televiziją pradėjau stebėti politines laidas, politikų debatus. Mama pamačiusi mano susidomėjimą klausdavo, ar tikrai man taip įdomu, ar sėdžiu prieš televizorių, kad tik sėdėčiau. 8–9 klasėje apie politikos mokslus pasvajodavau nedrąsiai, 10-oje jau tvirtai žinojau, kur studijuosiu, tam ruošiausi.
Didelį įspūdi padarė Sąjūdis ir jo veikla, tik gaila, kad apie jį primenama tik per Valstybines šventes: Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją, Sausio 13-ąją.
Politikos mokslas – ne tas mokslas, kur įgyji aiškiai apibrėžtą specialybę, tai labiau yra menas. Politiku gal ir nebūsiu, tačiau politikoje dalyvauti noriu. Jei nedalyvausiu joje, politikoje dalyvaus kiti. Aš būsiu įtrauktas į kitų žmonių sprendimus. Nenoriu, kad spręstų už mane. Tai daryti noriu pats.
Per rinkimus visuomet įsigilinu į programas ir einu balsuoti. Mano pažįstamų ratas, kuriame didžioji dalis yra politikos studentai, eina į rinkimus, tačiau jaunimas, kuris nesidomi politika, balsuoja labai vangiai. Jų požiūris į tai, kas vyksta šalyje – paviršutiniškas.
– Domitės ir užsienio politika?
– Domiuosi ne tik pasaulio politika, bet ir politikos, ypač Vakarų Europos, filosofija. Stebiu įvykius Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje, Graikijoje ir kitose šalyse. Apie juos turiu savo nuomonę.
– Kokią matote Šiaulių perspektyvą?
– Svarbiausia, kad Šiauliai išlaikytų didmiesčio statusą. O tai įmanoma, kol veikia Šiaulių universitetas. Jis turi tapti stipriu regioniniu universitetu, tada miestą rinksis jauni, perspektyvūs žmonės. Būtina skatinti jaunimo savanorystę, įtraukti į miesto veiklą. Tai būtų naudinga ir miestui, ir jaunimui, kuris, įsitraukęs į veiklą, nebebūtų abejingas Šiauliams ir jo problemoms.
Jaunimas svajoja apie Seimo narių atlyginimus
– Kodėl jaunimas renkasi studijuoti politikos mokslus? Žavi šiandieninė politinė arena?
– Daugeliui neaišku, ko mokosi politikos studentai. Vadovaujasi, manyčiau, neteisingu mąstymu, jog politika tebūnie politikų reikalas, o manęs tai neliečia. Buvo tokių, kurie išgirdę, kur mokausi, replikavo, ar eisiu vogti. Politika dabar turi neigiamą, pačių politikų suformuotą, įvaizdį.
Blogai, kai politikos mokslus studijuojantys žmonės iškart svajoja apie Seimo nario atlyginimą, gerą uždarbį, bet ne apie tai, kuo galėtų būti naudingi šaliai, politikai. Mūsų kurse mokėsi apie 100 žmonių, manau, kad ir jie svajojo apie skirtingas misijas.
Kai bandai pakilti su savo idėjomis virš tų, kuriems svarbūs tik materialūs dalykai, jie tau neleidžia kilti, nes tai jiems nenaudinga. Kas būtų, jei Seimo narys savo atlygį skirtų labdarai? Jis sudarytų spaudimą kitiems Seimo nariams elgtis taip pat. Nemanau, kad šiuo metu, kai dominuoja partijos, tokie dalykai įmanomi. Nesu partinis ir nematau nė vienos partijos, su kuria save tapatinčiau.
Nesijaučiu visiškai gerai studijuodamas politiką, supratau, kad mane žavi ir domina pati politikos filosofija. Šiuo metu įstojau mokytis filosofijos, po šių studijų atsivers galimybė studijuoti politikos filosofiją.
– Kas skatina savanoriauti Savivaldybėje? Nevilioja vasarą pailsėti?
– Savanoriausiu Savivaldybėje pusantro mėnesio. Man svarbiausia ne tik gauti žinių, potyrių, bet ir būti naudingam. Dalytis idėjomis. Savanorystė neužima visos dienos. Spėju ir krepšinį pažaisti, ir su draugais susitikti, ir su namiškiais pabūti. Tereikia norėti. Man tai yra įdomu. Kiek savanorių žinau? 19–20 metų savanorių žinau nemažai, tačiau jie Vilniuje, į savanorystę vasarą galėtų įsitraukti tikrai daugiau ir jaunesnių žmonių. Jiems tai būtų labai naudinga.
Mato jaunimo problemas
– Ar nebuvo minčių išvažiuoti iš Lietuvos: gyventi, studijuoti, užsidirbti?
– Gyventi ne Lietuvoje tikrai nenorėčiau. Nėra tokios priežasties, kuri nusvertu mano apsisprendimą išvažiuoti. Šiaip sau, dėl eksperimento, nevažiuočiau. Užsidirbti? Tie, kurie išvažiuoja užsidirbti, nemato baltos dienos. Jaunimas girdi apie geresnę ekonominę situaciją užsienyje, tačiau nesuvokia, kiek jie turės daug dirbti. Dirba Londone, o miesto net neturi laiko apžiūrėti. Iš mūsų 30 mokinių klasės, išvažiavo 5 žmonės. Pasikalbu su išvažiavusiais, visi jie nori grįžti. Ilgesys tikrai veikia.
Lietuvoje sudarytos visos sąlygos mokytis. Kai žinau, ką noriu mokytis, kas man svarbu, tikrai nenoriu niekur važiuoti.
– Jei žvelgsime ne į pasaulio politiką, o į šiandieninį Lietuvos jaunimą, kokios problemos jiems aktualios?
– Jaunimas socialines problemas suvokia labai paviršutiniškai. Dažniausiai rūpi tik tai, kas svarbu pačiam ar jo draugams. Mano manymu, yra trys pagrindinės jaunimo problemos: alkoholio ir tabako vartojimas bei lošimai. Į visa tai stipriai pasineria mokykliniame amžiuje.
Moksleiviai rūko nebesislėpdami, net nepereidami į kitą gatvės pusę, mokyklos teritorijoje. Kai tiek daug rūkančių, manoma, jog mažiau šansų, kad pagaus tave. Nelabai ir gaudo, nes rūkymo problemos mokytojai nepajėgūs išspręsti.
Nepilnamečių lošimas – opi problema. Pažiūrėkite, kazino yra įsikūrę netoli nuo mokyklų. Pavyzdys pietiniame rajone: prekybos centre prie Profesinio rengimo centro, prie "Lyros", „Akropolyje“, visur šalia yra mokyklos. Ir mokiniai ten eina. Įėjimas laisvas. Jei prieina apsauga, vaikai išeina. Bet jie jau būna palošę. Lošia per pertraukas, per „langus“, o vėliau jau ir vietoje pamokų.
Priklausomybė išsivysto – žinau atvejų, tačiau kaip su tuo kovoti – neįsivaizduoju. Nebeįleidžiami į kazino, lošimų randa internete. Nepilnamečiai registruojasi pilnamečių draugų vardu ir lošia. Tada jau būna „giliai minuse“ – prasiskolinę.
– Kaip su tuo kovoti?
– Labai gera prevencija – sportas. Būdamas paaugliu pastebėjau, kokie yra skirtumai tarp sportuojančio ir nesportuojančio jaunimo. Jei rūkysi, neturėsi jėgų bėgti, jei vartosi alkoholį, neturėsi sveikatos ir noro sportuoti, jei loši, neturėsi pinigų treniruotėms. Kai sportuoji atsiranda disciplina, užimtumas, natūralus nuovargis. Nelieka laiko ir jėgų gerti su draugais prie lošimo automatų.
Jono TAMULIO nuotr.
NORAS: Šiaulietis Rokas Gasparaitis mato jaunimo problemas ir norėtų padėti jas spręsti.
SAVANORIS: „Savanorystė būtina kiekvienam jaunam žmogui, tada ne tik duodi, bet ir gauni. Svarbu įtraukti jaunimą į miesto veiklą, politiką, mažės abejingų žmonių“, – sakė Šiaulių savivaldybėje savanoriaujantis šiaulietis Rokas Gasparaitis.
