Naujausios
REZONANSAS
Apie Prūdelio paslaptis ir geranorišką Šiaulių valdžią
„Šiaulių krašte“ publikuojamas straipsnių ciklas “Uždumblėjusių smegenų zonos“ apie užmirštas ir apleistas unikalias Šiaulių vietas sulaukė nemažai skaitytojų, specialistų komentarų.
„Aušros“ muziejuje saugoma įdomi istorinė medžiaga apie stebuklingus Prūdelio šaltinių vandenis, gydžiusius miestiečius dar prieš pirmąjį pasaulinį karą, o “Šiaulių miesto istorijoje“ iki 1940— ųjų rašoma apie tarpukario valdžios pastangas išvalyti uždumblėjusį dvokiantį Prūdelį.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Apie stebuklingus Prūdelio šaltinių vandenis
Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma unikali medžiaga apie teritoriją tarp Prūdelio ir geležinkelio sankasos — ten, Kulpės slėnyje, buvusi šaltiniuota vieta ir vanduo esą turėjęs gydomųjų galių. Sklypo savininkas Teofilis Sudimtas prieš I pasaulinį karą buvo įrengęs ten gydomąsias maudyklas.
„Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskytė— Balzienė pasakoja, kad duomenų apie gydomuosius šaltinius nėra daug, bet muziejuje saugomi šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai, kuriuose jis iš atminties vaizduoja tą vietą ir konkrečiai aprašo šioje vietoje buvus Sudimto gydomąsias maudykles — miesto gyventojai naudojosi ta vieta apsiprausti bei vandens procedūroms.
Anot V.Ulinskytės— Balzienės, intriguoja pats piešinys su keliomis būdelėmis. Autoriaus teigimu, vienos būdelės buvo skirtos moterims maudytis, kitos — vyrams.
Diplomato ir fotografijos istorijos tyrinėtojo D. Junevičiaus kolekcijoje yra įdomi jų fotografija „Šiaulių gydyklų kurortas“.
Gydomosios savybės laboratoriškai patvirtintos
V. Ulinskytė— Balzienė pasakoja apie buvusią intrigą: kas tas Sudimtas (kituose šaltiniuose Sudintas)? Iš pradžių galvota, gal tai šaltinio, sklypo pavadinimas, o gal žmogaus pavardė. Kol visai atsitiktinai Lietuvos valstybės centriniame archyve muziejininkai aptiko įdomius dokumentus — prieš I pasaulinį karą Higienos įstaigos atliktus Sudimto vandens tyrimus. Tada ir paaiškėjo, kad Sudimtas — šaltinių savininko pavardė.
Šioje rusiškai ranka surašytoje laboratorijos atskaitoje yra patvirtinta, kad dviejų šaltinių vanduo turįs vertingų mineralų, įvairių kitų medžiagų, gydomųjų savybių. O tai patvirtina, kad kalbos apie gydomąsias šaltinių galias nėra joks šarlatanizmas.
Vanduo, rašoma ataskaitoje, kiek yra išbandyta praktikoje, teigiamai veikia esant reumatui, artritui, chroniškam bronchitui, širdies ir kitoms ligoms.
„Galima daryti prielaidą, kad tos šaltinių galios dar yra išlikusios iki šių dienų, tereikia tuos šaltinius atrasti, — įsitikinusi V.Ulinskytė— Balzienė. — Be abejo, niekur tie šaltiniai nedingo, nes ir šiandien ta vieta yra šaltiniuota. Tiesiog miesto istorijoje tai užmirštas faktas, kurio niekas nebeprisimena ir tos veiklos nebeatgaivina“.
Fotografijos skyriaus vedėja prisipažįsta po „Šiaulių krašto“ publikacijos apie Prūdelį ir jo galimybes pati išbraidžiojusi galimai buvusių šaltinių vietas.
Tarpukario valdžios pastangos
Tarpukaryje nebėra duomenų apie stebuklingus T.Sudimto šaltinius. Šiaulių savivaldybė tuo laikotarpiu sutelkė pastangas į Prūdelio išvalymą ir miesto pliažo įrengimą.
„Šiaulių miesto istorijoje“ iki 1940-ųjų detaliai aprašomos miesto Savivaldybės pastangos įkurti šiauliečiams poilsio zoną prie vandens, nes Šiauliai buvo įsikūrę beveik pelkėse, aplink tyvuliavo durpynai, o žmonės po darbo neturėjo kur pailsėti.
„Iš durpynų bėgąs vanduo į ežerus prinešė daug dumblo ir įvairių sąšlavų, iš odų fabrikų įvairių atmatų. Savivaldybės atstovai nerasdami arti vietos, kur įrengti poilsio zoną apsistojo ties miesto viduryje dvokiančiu Prūdelio ežeru“, — “Šiaulių miesto istorijoje“ rašo istorikė Petronėlė Žostautaitė.
Minima, kad iškastas kanalas iki Rėkyvos ežero turėjęs švarinti Prūdelio ir Talšos ežerų vandenį, tačiau jis buvo užgriuvęs, užterštas ir negalėjo gaivinti šviežiu Rėkyvos ežero vandeniu Šiaulių ežerų.
Tačiau, anot istorikės, „užsispyrę miesto vadovai norėjo šiauliečiams sudaryti gerą poilsio zoną prie Prūdelio ežero“. Šį labai nešvarų ežerą reikėjo valyti, kasmet išleidžiant vandenį ir saugoti kanalą nuo užteršimo, jį išcementuoti, ežero pakraščius sutvirtinti akmenimis.
Užprotokoluota tuometinį miesto tarybos narį V. Knyvą nurodžius „pasamdyti bent du bedarbius, kurie išrankiotų iš vandens kanalo nudvėsusius šunis ir kates“.
Prūdelio pritaikymas miesto reikmėms
1933 metais, mini istorikė, savivaldybės lėšomis buvo pradėti valymo darbai: iš Prūdelio ežero buvo išvalytas dumblas, nešvarumai, prileista iš Talšos ežero švaresnio vandens, pakraščiai išpilti žvyru, pastatytos persirengimo kabinos. Greitai atsirado besimaudančiųjų, o tai rodę, kad švarus ežeras miesto vidury gyventojams labai reikalingas. Tiesa, juridiniai klausimai sutrukdė galutinius Prūdelio tvarkymo darbus ir iki 1940 metų numatyta poilsio zona gyventojams nebuvo galutinai įrengta.
Rūpinosi susisiekimu su vasarvietėmis
Kad miesto savivaldybė rūpinosi gyventojų poilsiu, matyti iš fakto, jog 1935 metais buvo bandyta susisiekti su Rėkyva geležinkeliu. Tačiau nusprendus, kad toks susisiekimas atvirais vagonėliais gali būti pavojingas keleiviams, sumanymo atsisakyta.
Dėl susisiekimo su Bubiais ir Rėkyva tartasi su Amerikos— lietuvių bendrove, kuri už tam tikrą koncesiją sutiko savo autobusais palaikyti susisiekimą tarp Šiaulių ir vasarviečių.
Yra užfiksuota, kad Šiaulių miesto taryba 1937 metų birželio 3 dienos posėdyje svarstė susisiekimo su Šiaulių vasarvietėmis klausimą su autobusų koncesininkais ir nutarė poilsio dienomis atpiginti susisiekimą į Pagelavą iki 0,75 lito, Bubius — 0,50 lito, Rėkyvą — 0,25 lito, ir šiam reikalui iš savivaldybės kasos numatė skirti 5000 litų.
„Nors ir sunkiomis sąlygomis, šiauliečiams buvo sudarytos galimybės pailsėti gamtoje, prie ežerų“, — rašoma “Šiaulių miesto istorijoje“.
MAUDYKLĖS: Šiaulių dailininko Gerardo Bagdonavičiaus pavaizduotų Teofilio Sudimto šaltinio maudyklių XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje eksterjeras (kairėje) ir interjeras.
„Aušros“ muziejaus archyvų nuotr.
KURORTAS: Diplomato ir fotografijos istorijos tyrinėtojo D. Junevičiaus kolekcijoje yra įdomi fotografija „Šiaulių gydyklų kurortas“, kurios kopija saugoma “Aušros“ muziejuje...
RETRO: Išvalius Prūdelį, greitai atsirado besimaudančiųjų, o tai rodę, kad švarus ežeras miesto vidury gyventojams labai reikalingas. Prūdelio paplūdimys nežinomo autoriaus nuotraukoje XX amžiaus 4 dešimtmetyje.
PANORAMA: Prūdelio paplūdimio panorama XX amžiaus 4 dešimtmetyje
DARBAI: Nežinomo autoriaus nuotraukoje užfiksuoti Šiaulių savivaldybės viešieji prūdelio tvarkymo darbai 1935-1937 metais.
REZULTATAS: Taip Prūdelio paplūdimys atrodė 1938-1940 metais.
„Aušros“ muziejaus archyvų nuotr.
DOKUMENTAS: Lietuvos valstybiniame archyve rasta Higienos įstaigos ataskaita apie Šiaulių gydomuosius šaltinius patvirtina jų naudą sveikatai ir gydomąjį poveikį, esant įvairioms ligoms.
