Naujausios
Aplinkos apsauga: nėra skundo – nėra problemos
Nors Šiaulių centre esantis Talkšos ežeras virsta atvira fekalijų duobe, aplinkosaugos specialistams tai nė motais. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Šiaulių miesto agentūra problemos neįžvelgia – neturi skundų, o miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, nors žino, kas vyksta, sako vandenimis rūpintis neįpareigotas.
Migla – visoje Šiaulių apskrityje.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Talkša dvokia kaip dvokusi
„Šiaulių krašte“ ne kartą rašyta apie žmonių sveikatai pavojų keliančiomis fekalijomis teršiamą Talkšos ežerą.
Žurnalistai aplinkosaugininkams pirštu dar liepos mėnesį dūrė į tas ežero pakrantės vietas, kuriose vamzdžiais tiesiai į telkinio vandenį srūva dvokiantis vanduo.
„Šiaulių krašto“ tąsyk pabaksnotas ŠRAAD vaidino suklusęs.
Šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Pundza netgi pažadėjo prie ežero siųsti darbuotojus „problemai spręsti“.
Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė taip pat pažadėjo kontrolę.
Dabar rugsėjis. Talkšos vandens tyrimai dėl jame randamų žarninių lazdelių ir toliau prastėja.
Kontrolieriai žiūri vieni į kitus
Ar kontrolę žadėję valdininkai pažadus vykdė?
Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja V. Pelenienė sako, kad kontrolė yra, tačiau ne Talkšos ežero pakrantėse, kur iš kiemų nutiesti fekalijų vamzdžiai.
„Negaliu sakyti, kad mes vykdome kontrolę prie Talkšos ežero, – sakė V. Pelenienė. – Aplink ežerą yra įmonės, o jų mes nekontroliuojame. Mūsų reikalas individualios valdos.“
Vedėjos žodžiais, laikraščiuose paviešintą informaciją apie į telkinius nutiestus vamzdžius skaito visos institucijos, taigi tai nėra vieno Viešosios tvarkos skyriaus rūpestis, juolab kad nuotekų tvarkymą kontroliuoti Savivaldybė neturinti teisės aktų.
Esą Kalniuko, Medelyno ir Pabalių mikrorajonuose įgyvendinus vandentvarkos projektą, daugiausiai problemų kelia Talkšos ežero pašonėje esančio Kalniuko mikrorajono gyventojai – jie nenori jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Patikrinti visus nenorinčius jungtis „prie centrinio“ Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius neturintis fizinių galimybių.
ŠRAAD Šiaulių miesto agentūros vedėjas Alvydas Kairys informavo neturintis nė vieno skundo dėl Talkšos ežero teršimo.
Vamzdžiai užbetonuojami
„Šiaulių kraštas“ pamėgino išsiaiškinti, kam derėtų vykdyti apskrities vandens telkinių priežiūrą ir analizuoti piktybinius teršimo atvejus.
ŠRAAD Pakruojo rajono agentūra informavo nusiskundimų dėl fekalijomis teršiamų vandens telkinių pastaruoju metu nesulaukianti ir rekomenduoja kreiptis į šio rajono Savivaldybės ekologę Kazimierą Klabienę.
Pasak jos, Savivaldybė atlieka tik planinius kai kurių rajone esančių telkinių vandens tyrimus, bet reidų nevykdo. Patikrinimai atliekami tik gavus skundą.
Pranešimų apie į vandenį nuleistus nuotekų vamzdžius Pakruojo rajono savivaldybė sulaukia. Tačiau nustatyti vandens teršėją, anot ekologės, nėra metodikos, todėl imamasi drastiškos priemonės – vamzdžiai, kuriais į vandenį išleidžiamos nuotekos, užbetonuojamos.
Tada kažkas pradeda skęsti, bet argi pasisakys.
Reidų neorganizuoja
Pakruojo ekologė mano, kad reikalauti teisingai tvarkyti nuotekas tose gyvenvietėse, kuriose nėra nutiesti nuotekų tinklai, neprotinga.
„Išsemti duobę yra labai brangu – vienas reisas apie 75 litus. O jeigu žmogus gauna du šimtus litų... Tokiems koks traktorius nelegaliai ištraukia, ir išveža ne kur kitur, o, manau, į palaukę, – mintimis dalijosi ekologė. – Tik nutiesus nuotekų tinklus iš žmogaus galima kažko reikalauti.“
Nėra skundų, nėra problemos?
ŠRAAD Joniškio rajono agentūros vyriausiasis specialistas Irmantas Šimkūnas patikino, kad nuotekų tvarkymo pažeidimų rajone pasitaiko.
Jo teigimu, sulaukiama skundų, kai fekalijos ištraukiamos iš rezervuarų ir paskleidžiamos tiesiai ant laukų. Tai daręs ir ne vienas rajono ūkininkas.
Akmenės rajono agentūra informuoja šiemet nubaudusi kelis fekalijas ant laukų paskleidusius gyventojus, yra nubaustų ir už nuotekų išleidimą melioracijos vamzdžiais.
Vieną kitą nubaustą aplinkos teršėją turi ir Kelmės aplinkosaugininkai.
Planinių reidų rajonų agentūros nevykdo, o aplinkos teršėjų ieško tik gavusios skundus, ir pataria kreiptis į Savivaldybes.
Šios patvirtina reidų aplinkos teršėjams išaiškinti taip pat neorganizuojančios.
Po „Šiaulių krašto“ klajonių už aplinkosaugą atsakingų agentūrų ir savivaldybių specialistų koridoriais aiškėja, kad aplinkos teršėjai likę be kontrolės, nebent to imasi neabejingi gyventojai.
Dienraštyje rašyta, kaip keli Tytuvėnų (Kelmės raj.) miksleiviai ir jų mokytojas išsiaiškino kokios paslaptongos jėgos smardiona Gylio ežerą.
Problema – sodai
Šiaulių miesto aplinkosaugos agentūros vedėjas A. Kairys informuoja daugiausiai skundų dėl netinkamo nuotekų tvarkymo sulaukiantis iš sodų bendrijų.
Dažniausiai – dėl vamzdžiais į bendrijų telkinių vandenį išleidžiamų kenksmingų nuotekų.
„Tikrindami skundą iš konkrečios sodybos leidžiame vandenį įdėję į jį spalvinančių dažų, – aiškina aplinkosaugininkas. – Spalvotas vanduo – patvirtinimas.“
Šiaulių miesto agentūra šiemet už neteisingą nuotekų tvarkymą nubaudusi ne vieną Šiaulių sodų bendrijos gyventoją.
Bauda už nuotekų išleidimą į aplinką – nuo 200 iki 1000 litų. Tačiau, jei paskirtą minimalią baudą susiruošiama sumokėti per 10 dienų, pažeidėjas turi teisę mokėti tik pusę sumos – 100 litų.
Išvietės turinys – ant daržo
„Paskutinių tyrimų duomenimis, gera būklė yra Ventos, Kražantės ir Daugyvenės upių vandens. Vienos apskrities upės vandens būklė – vidutinė, o kitų bloga arba labai bloga, – informuoja Virginija Čičinskienė, ŠRAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja. – Upės užterštos azoto, fosforo junginiais ir nitratais bei bakterijomis.“
Specialistės teigimu, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas kontroliuoja trijų dešimčių Telšių ir Šiaulių upių kokybę, taip pat – įmonių nuotekų valymo reikalus. Gyventojų pažeidimų kontrolė esą yra savivaldybių ir aplinkosaugos agentūrų reikalas.
„Savivaldybės dėmesio kontrolei skiria tikrai per mažai“, – įsitikinusi V. Čičinskienė. – Juk kiekvienoje yra ekologas ar net ekologinis skyrius, tačiau, kas priklauso, vis tiek nepadaro.“
Iš 11 regiono savivaldybių aplinkos monitoringo planą turi parengusi ir su ŠRAAD suderinusi tik Mažeikių rajono savivaldybė, o aplinkos tyrimus atlieka tik Mažeikių rajono bei Šiaulių miesto savivaldybės.
ŠRAAD šiemet užfiksavo šešis avarinius atvejus, kai nuotekos bėgo ir į vandens telkinį. Trys Kelmės rajone, vienas Akmenėje, Radviliškio ir Šiaulių rajone.
„Fekalijų išleidimas į vandenį arba jų paskleidimas ant dirvožemio – nusikaltimas. Juk galima užsikrėsti liga arba apkrėsti daržoves, – akcentavo V. Čičinskienė. – Štai viena močiutė turguje pardavinėjo sode užaugintas daržoves. Kuo ji jas tręšė? Ogi išvietės turiniu – pasėmė ir paskleidė. Štai ir atsakymas, kad savivaldybių kontrolė nepakankama? „
Jono TAMULIO nuotr.
PRANEŠIMAI: Yra gyventojų, kurie nuotekų atsikrato vamzdžiais išleisdami jas į vandenį. Atsakingoms institucijoms tai ne problema – jos laukia gyventojų pranešimų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
FUNKCIJOS: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjos Virginijos Čičinskienės nuomone, kad kai kurios aplinkosaugos funkcijos atliekamos nekokybiškai.
