Naujausios
Rašau šias eilutes ir prisimenu Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos salėje vykusią apdovanojimo „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ medaliu ceremoniją, kur buvo pagerbti žmonės, savo šviesiu patriotizmu ir tyliu altruizmu įkvepiantys kitus tikėti – Lietuva neišsivaikščios, Tauta nepavargs nuo kasdienio politinių pozicijų ar opozicijų populizmo. Svarbiausia, atrasti tuos deimančiukus, kurių nepastebi valdžia. O pagarbos ir padėkų niekada nebūna per daug...
Trijų apdovanojimo steigėjų – Šiaulių Sąjūdžio pirmeivių klubo, Nevyriausybinių organizacijų ir Apskrities bendruomenių konfederacijų – suburta pretendentų veiklos vertinimo komisija [pirmininkas Jonas Tručinskas] apdovanojo labiausiai vertus asmenis. Susipažinkime, už ką jie pavadinti žvaigždėmis.
–
Alfonsas VAIŠVILA – teisininkas, teisės filosofas ir teoretikas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Teisės filosofijos katedros vedėjas, habilituotas daktaras.
Mokslinių darbų pagrindinės sritys: filosofijos istorija, mokslų metodologija, teisės filosofija ir teorija, pedagoginės minties istorija, regioninė istorija. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių lietuvių, rusų, ukrainiečių, vokiečių, anglų kalbomis. Parašė 16 monografijų, sukūrė bendrą teisinio pažinimo metodą – teisinį personalizmą. Pažymėtinas ypatingai svarus indėlis tiriant ir plėtojant teisinės valstybės koncepciją, aktyvų humanizmo idėjų skleidimą, demokratinės pilietinės visuomenės stiprinimą, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms puoselėjimą.
Alfonsas Vaišvila – šiluviškis iš Zbãro kaimo. Be jo fundamentalių darbų Lietuvai, imponuoja jo ypatinga meilė gimtajam Šiluvos valsčiui. Jis bene daugiausiai parašė ir išleido knygų apie savo gimtąjį kraštą. Tai: Šiluvos mitas“, „Šiluvos apšvieta“, „Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė“ (trys tomai), „Nenusilenkusi Šiluva“. Gerbtinas ir sektinas Alfonso Vaišvilos pavyzdys ir kitiems Lietuvos mokslavyriams, ir mąstantiems piliečiams puoselėjant savo kraštą, tuomet ir Lietuvos tautinę, istorinę ir kultūrinę visumą matytume kitokią.
–-
Gytis PAŠKEVIČIUS – vienas ryškiausių Lietuvos muzikos vardų. Tai – menininkas, savo dainomis kalbantis apie Lietuvą, gyvenimą, meilę, išsiskyrimą, viltį. Jo muzikoje nėra dirbtinumo – tik išjausta ir su pagarba klausytojui perteikta realybė.
„Tu vėjo paklausk“, „Draugams“, „Šiam pasauly“ ar „Mano pasaulis“ – kūriniai iki šiol skambantys radijo eteryje ir koncertų salėse. Populiariausių dainų žodžius jau kelios kartos moka atmintinai.
Gytis Paškevičius pripažintas geriausiu Lietuvos vokalistu („Bravo-94“), kaip geriausias metų vokalistas nominuotas Lietuvos roko ir popmuzikos premijoms „Bravo-95“ ir „Metai-95“.
Tai atlikėjas, kurio indėlis į Lietuvos muzikos istoriją yra neabejotinas. MAESTRO yra ir bus nepamirštamas mūsų Tautos balsas.
–-
Rimantas GORYS – Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo paramos fondo direktorius, istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ redaktorius.
Pedagogas, daugiau nei tris dešimtmečius vadovavęs Bazilionų mokyklai. Čia didelį dėmesį skyrė kraštotyrai, buvo išrinktas Šiaulių rajono geriausiu Metų kraštotyrininku. Jo iniciatyva mokykloje atidarytos vardinės iškilių krašto šviesuolių – dr. Aldonos Vasiliauskienės, prof. Vytenio Rimkaus, rašytojos, buvusios mokytojos Barboros Mejerytės klasės-muziejai.
Rimantas Gorys – krašto istorinio paveldo kaupėjas ir saugotojas. Jo rūpesčiu atrasti unikalūs rankraščiai ir išleistas bene pirmasis romantinis lietuvių literatūros kūrinys Barboros Mejerytės romanas „Jonė“.
Buvęs Bazilionų mokyklos mokinys, Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas visą gyvenimą kauptą biblioteką ir archyvą padovanojo šiai įstaigai. Gausiam fondui įveiklinti buvo įkurtas Romualdo Ozolo paramos fondo Lituanistikos centras. Rimantas Gorys – Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos vyresnysis tyrėjas ir ištikimas signataro paveldo tvarkytojas.
–
Česlovas Vytautas KARBAUSKIS ir jo šeima yra vieni ryškiausių Lietuvos kultūros puoselėtojų. Jo iniciatyva įsteigta Zigmo Gėlės premija už pirmąją poezijos knygą, įkurtas Literatūros muziejus Naisiuose. Nominantas kartu su sūnumi Ramūnu Karbauskiu rėmė trisdešimties knygų serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ leidybą. Česlovas Vytautas Karbauskis yra apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, už filantropinę veiklą ir jaunų žmonių saviraiškos skatinimą.
2024-aisiais realizuotas Nijolės ir Česlovo Karbauskių pasiūlymas Lietuvos literatūros ir tautosakos institutui. Sukurtas paminklas mūsų mylimam poetui Just. Marcinkevičiui – išleistame dešimttomyje įamžintas visas Atgimimo dainiaus kūrybinis palikimas.
2025-aisiais nuoseklios pagarbos Tautos dainiui įrodymas – Naisiuose iškilęs meninis akcentas [skulptorius Kęstutis Musteikis] poetui, kurio pastatymą parėmė Ramūnas Karbauskis, šių metų „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ nominantų sūnus.
–
Vladas VERTELIS – žurnalistas. Jo gyvenimo kelias neatsiejamas nuo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės „Pozicija“, kurią jis 1988-ųjų vasarą įsteigė kartu su Šiaulių šviesuomenės atstovais. Žurnalistinį kelią pradėjęs rajono ir miesto laikraščiuose, Vladas Vertelis iki šiol žinių sklaidos gebėjimus įgyvendina paties inicijuotame, apskričiai skirtame „Šiaulių krašte“. Redaktorius laikraščio atsiradimo istoriją papasakojo knygoje „Iš dar neparašytos knygos apie laikraštį ir laikmetį“, sudarė profesoriui Vyteniui Rimkui dedikuotą, bestseleriu tapusį leidinį „Vytenis Rimkus – atėjęs nuo Šiaušės pakrantės...“
Lemtinga, tačiau turėti poziciją reiškia ieškoti, dirbti, nenurimti...Prie “Šiaulių krašto“ redakcijos pradėjo veikti leidykla, prieglobstį surado menininkai, kurių turėtos kūrybinės dirbtuvės buvo privatizuotos. Menininkų darbai eksponuojami redakcijoje, tapusioje paveikslu galerija. Unikalus Vlado Vertelio projektas „Meno VYKSMAS“ – akivaizdžiausias įrodymas, kad nebūna spaudinių leidimo be veiksmo, t. y. sąlyčio su kasdienos aktualijomis, o redaktoriaus – be vadybinių gebėjimų.
Vladas Vertelis ir jo žurnalistinis talentas yra akivaizdžiausias įrodymas, kad periodinis leidinys, keisdamas savo bendravimo su visuomene formą, nepraranda ryšio su skaitytojais, o skatina juos domėtis laikmečio naujienomis ir kviečia kiekvieną aktyviai dalyvauti šiandienos kultūriniame ar kasdieniame VYKSME.
–
Gabrielė BUTKALIUK – dainininkė, tarptautinių konkursų laureatė.
Mergaitei tik dvylika metų, tačiau veiklos istorija įspūdinga. Gimusi Šiauliuose ši mažoji dainininkė pirmą savo įrašą padarė būdama dviejų, o ketverių vilkėdama lietuvišku tautiniu kostiumu jau giedojo „Tautišką giesmę“ krepšinio ir futbolo arenose. Nuo aštuonerių su tėvais persikėlusi gyventi į Vilnių, Gabrielė dainavimo mokosi Balio Dvariono muzikos mokykloje pas mokytoją Sonatą Kudžmienę, tobulinasi pas operos solistę Viktoriją Miškūnaitę.
Gabrielė šoka baletą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, vaidina spektakliuose, miuzikluose, yra televizinių muzikinių projektų dalyvė.
Jos balsas skambėjo ne tik Lietuvos Seime, bet ir lietuvių bendruomenėse bei ambasadose visoje Europoje.
Ypač produktyvūs pastarieji metai – laimėti konkursai Maltoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje, o šią vasarą – ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Austrijoje.
Gabrielė – ne tik talentinga atlikėja, bet ir nuoširdi patriotiškumo, jaunatviško atkaklumo ir kūrybos ambasadorė.
–-
Gabrielės Butkaliuk ir jos šeimos pasiaukojamas vaiko muzikinio auklėjimo srityje lėmė, kad nominantų atrankos bei pretendentų veiklos vertinimo komisija įsteigė kasmetinį „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ apdovanojimą jaunajam Šiaurės Lietuvos talentui.
Po iškilmingosios dalies Aurelija Čižauskaitė-Butkaliuk su dukra Gabriele padovanojo renginio dalyviams mini koncertą. Solistėms talkino akompaniatorius Arijus Ivaškevičius.
