Naujausios
BULVARO POKALBIAI
Arbatpinigiai: malonu duoti, malonu gauti
Arbatpinigių maitinimo įstaigose nepalieka tik godūs „skriagos“ – kala į kaktą savo požiūrį vienas garsus tinklaraštininkas. Ar tikrai? Priešpiet bandome tai išsiaiškinti Šiaulių pėsčiųjų bulvare.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
„Taupo“ atostogoms ar vestuvėms
Kavinėje „Coffee Inn“ ant prekystalio stovi auksinis paršelis-taupyklė, skirtas mesti arbatpinigiams. „Taupau atostogoms“ – skelbia popierinės vienkartinės lėkštės transparantas. Ar arbatpinigiai skirti konkrečiam tikslui, klausiu vyr. baristos Ramintos BROGIENĖS.
– Tas užrašas „Taupom atostogoms“ – ne dėl to, kad kažkur norime išvažiuoti. Tiesiog taip labiau atkreipiame dėmesį. Širdį suminkštiname. Daug ko čia prisigalvojame: viena kolegė tekėjo, tai buvom parašiusios „Taupom vestuvėms“. Dar esam taupiusios saldainiams. Užrašą keičiam, priklausomai nuo nuotaikos.
– Ar į „paršiuką“ dažnai įmeta pinigų?
– Labai įvairiai. Dažniausiai įmeta ne šiaulietis, o vilnietis arba užsienietis. Jeigu kava kainuoja apie 7,5 lito, būna, kad padeda 10 litų, o likę 2,5 lito lieka mums. Mums, baristoms, lankytojai nelabai dosnūs... Mes neatliekame labai didelio darbo. Gal, jei nešiotume kavą prie stalelių, būtų kitaip.
– „Paršelio“ turinį visos dalijatės?
– Mes dirbame pamainomis. Kai dirbu viena, tada paršelio turinys atitenka tik man. Jei dviese – dalijamės per pusę.
– Kiek daugiausiai arbatpinigių per pamainą teko surinkti?
– 30 litų. Tai jau yra daug. Kartais per pamainą būna ir 30 centų.
– Ar sutiktumėt su mintimi, kad arbatpinigių neduoda tik šykštuoliai?
– Yra žmonių, kurie ateina kiekvieną dieną, ar per dieną perka po 3-4 puodelius kavos. Jei jie mums kiekvieną kartą paliktų arbatpinigių, būtų ir jiems prabanga. Nemanau, kad žmonės šykštuoliai. Tai priklauso nuo jų pačių nuotaikos.
– Ar pati paliekate arbatpinigių padavėjams?
– Palieku, labiau vertinu tokį darbą. Smagu yra gauti, smagu ir duoti. Jei mane maloniai aptarnauja, tai stengiuosi palikti 10 procentų nuo sumos. Jei padavėja labai surūgusi, į tai irgi atsižvelgiu. Jei jus aptarnaučiau būdama labai nelaiminga, automatiškai ir jums nuotaiką galiu sugadinti.
– Tai save reikia užprogramuoti visą laiką šypsotis?
– Pas mus ant kasos būdavo užklijuoti lipdukai, kad reikia būtinai šypsotis. Turime būti linksmi žmonės.
– Gal vietoje arbatpinigių kažkas yra ką nors įdomiau sugalvojęs, kaip atsidėkoti už gerą aptarnavimą?
– Turime vieną klientą, kuris kai neturi smulkių pinigų, dažniausiai duoda mums saldainių.
– Tai vis dėlto, kur sutaupiusi norėtumėte atostogauti?
– Važiuočiau į Prancūziją. Ten labai gražu, kalba labai patinka. Būtinai nusifotografuočiau prie Eifelio bokšto.
Kaip žaidimas
„Varpo“ kavinės padavėjas Tadas LIEKIS, paklaustas, ar dažnai gauna arbatpinigių, atsakė, kad dažniausiai palieka po litą du:
– Priklausomai nuo žmogaus – jei jis skuba, tik kavos atsigeria, tada mažiau palieka. Daugiausiai esu gavęs 20 litų.
– Ar arbatpinigių nepalieka tik šykštuoliai?
– Gali būti. Arbatpinigiais žmonės įvertina mūsų, padavėjų, darbą.
Pro Šiaulių dramos teatrą sparčiai žingsniavo skulptorius Gintautas Lukošaitis. Ar jis palieka arbatpinigių?
– Duodu, nes taip gražiau. Daugiausiai esu 10 litų palikęs.
– O jei labai nemaloniai aptarnauja ar maistas neskanus?
– Mane visada maloniai aptarnauja. Nemalonių incidentų nepasitaikė nei su padavėjais, nei su padavėjomis.
– Ar teko užsienyje arbatpinigių palikti? Ten atsižvelgiate į vietines tradicijas?
– Įvairiai. Italijoje iš lempos kainas nustato, todėl palikti arbatpinigių sudėtinga.
– Gal patogiau, kad būtų iškart į sąskaitą arbatpinigiai įskaičiuoti?
– Ai, ne! Tegul būna toks žaidimas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SVAJONĖ: Iš arbatpinigių sutaupiusi atostogoms kavinės vyr. barista Raminta Brogienė važiuotų į Prancūziją.
NUOMONĖ: Padavėjas Tadas Liekis nesiginčija, kad arbatpinigių nepaliekantys žmonės – „skrudžiai“.
„ŽAIDĖJAS": Skulptoriui Gintautui Lukošaičiui duoti arbatpinigius yra savotiškas žaidimas.
