
Naujausios
Archeologai darbus atidėjo iki pavasario
Vilniškiai archeologai, vėlų rudenį Šiaulių rajone ieškoję Antrojo pasaulinio karo pabaigoje žuvusių vokiečių kareivių palaikų, darbą baigė Kuršėnuose, Daugėlių mikrorajono centre. Jie ketina vėl į rajoną atvykti kitąmet pavasarį, nes gyventojai dar mena vietų, kuriose užkasti žuvusieji.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Darbavosi Daugėliuose
Atkasę Antrojo pasaulinio karo sūkuryje 1944 metais žuvusių vokiečių kareivių palaidojimo vietas Smilgiuose (Kužių seniūnija), Mingėliuose (Bubių sen.), archeologai pabandė ieškoti žuvusiųjų palaikų ir Kuršėnuose, Daugėlių mikrorajone, šalia Daugėlių ir Pramonės gatvių sankryžos. Šioje vietoje dabar stovi boilerinė.
Kuršėniškiai archeologams bei jų vietiniams talkininkams yra pasakoję, kad, baigiantis karui, netoli šios vietos, kitapus dabartinės Daugėlių gatvės, stovėjusiuose ar net dar tebestovinčiuose senuose pastatuose buvusi vokiečių karių ligoninė. Mirusiuosius laidojo tada čia šlamėjusiame miškelyje. Manyta, kad jų čia gali būti užkasta kelios dešimtys. Dar yra menančių čia buvusias kapines, mačiusių jų kauburėlius.
Archeologo Simono Sprindžio teigimu, miesto seniūnijoje juos nuteikinėjo, kad jie nieko čia neberas. Mat kai daugiabučius mikrorajono namus statė, visą čia buvusį gruntą nuėmė ir išvežė. Vietoje jo supylė kitokį.
Šioje vietoje išvedžiota daug visokių komunikacijų, vienoje ir kitoje pusėje – vandentiekio linijos. Gali būti, kad, atliekant darbus, kasant gruntą, nežinia kur buvo išvežti ir kareivių palaikai.
Jau prieš pradėdami žuvusiųjų paiešką, archeologai nebesitikėjo, kad žiemos orai leis ją baigti. Jie pasakojo, kad jei ir ras, įsmeigtu kuolu ar dar kuo nors pažymės tą vietą, o kaulus uždengs maišeliais. O kitais metais atvykę, nuims paviršinį žemės sluoksnį ir tęs darbą.
Darbavosi keturiese: du vilniškiai ir du – iš Ukrainos atvykę archeologai. Dirbo vien kastuvais. Mentelių taip ir neprireikė. Skirtingose vietose iškasė tris duobes, vieną didelę ir dvi mažesnes.
Jau bekasinėjant tapo akivaizdu, kad čia tikrai jau darbuotasi ir be jų. Gruntas – sumaišytas.
S. Sprindžio teigimu, rado ir spyruoklytę, kokią buvo radę vokiečių karių palaidojimo vietoje Mingėliuose, kitą – netoli Utenos.
Dar ne visos kapavietės surastos
„Kai iškasi duobę ir nieko nerandi, tai darbo gaila. Taip ir galvoji, kad čia eis kokia nors mama su vaiku ir sakys: jeigu nesimokysi, tai užaugęs darysi tai, ką šie dėdės daro“, – juokėsi S. Sprindys.
Per pastarąsias tris savaites teko pasidarbuoti ne tik Šiaulių rajone. Darbuotasi Kuršėnuose, Utenoje, Zarasuose, Kazlų Rūdoje (Marijampolės apskritis), dabar vėl Kuršėnuose.
Jūrėje, kaimelyje prie Kazlų Rūdos, karo metais buvo belaisvių stovykla. Spėjama, kad čia gali būti palaidota apie 200 vokiečių karių.
O Kaune, taip pat belaisvių kapavietėje, pagal išlikusį sovietų planą, turi būti 275 duobės. Šiemet atidengė 13 jų. Vienoje rastas tik vienas palaidotas, kitose – nuo 6-ių iki 11-os. Archeologai spėja, jog iškasus visas duobes, jose gali būti apie dviejų tūkstančių kareivių palaikai.
Dar daug darbų laukia ir Šiaulių rajone. Juos atlikti numatoma ateinančių metų pavasarį.
Archeologas Andrius Šležas apgailestavo, kad šiemet jie nebespėjo žuvusių vokiečių kareivių palaikų paieškoti pušyne netoli Kuršėnų vaikų globos namų. Karo pabaigoje šiuose namuose buvusi įrengta ligoninė.
Žinoma dar ir tokia karo metų istorija: Daugėliuose duobėje slėpėsi trys vokiečių kariai. Į duobę įmetė granatą. Du kareiviai žuvo, juos ten pat ir užkasė. Kur ta vieta?
S. Sprindys buvo nuvykęs į Pažižmėlius (Raudėnų sen.), kur yra keturios vokiečių karių palaidojimo vietos. Šilėnuose (Kuršėnų kaimiškoji sen.) yra viena tokia vieta. Bet dėl jų vietiniai abejoja, nes jei ir pamena kokį orientyrą, dabar jo jau nėra.
Kitąmet bus rengiami projektai atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus (palaikų ekshumavimą) ir prie Smilgių, Ketūnuose (Kuršėnų kaimiškoji sen.). Dar nebaigti kasinėjimai Lapkasiuose. Archeologų laukia dar daug darbų.
Autoriaus nuotr.
Archeologai darbuojasi Kuršėnuose, Daugėlių mikrorajone.