Armėnai paminėjo susibūrimo jubiliejų

Armėnai paminėjo susibūrimo jubiliejų

Armėnai paminėjo susibūrimo jubiliejų

Šeštadienį Šiaulių apskrities armėnų bendruomenė paminėjo savo veiklos dešimtmetį. Į jubiliejų, kuris paminėtas ne tik iškiliais sveikinimais, bet ir nacionaliniais armėniškais šokiais bei dainomis, atvyko gausus būrys tautiečių iš visos Lietuvos.

Edita KARKLELIENĖ

edita@skrastas.lt

Dvi tėvynės

„Nieko nėra nuostabiau, kaip būti tarp savų“, — tokiais žodžiais į gausų būrį bendratautiečių lietuvių kalba kreipėsi Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininkas Rafikas Kazarjanas.

Jis prisipažino, kad per keliasdešimt metų mūsiškė kalba jam tapusi artimesnė nei rusų, kuria susikalbėdavęs kadaise.

Šiaulių apskrities armėnus jų bendruomenės dešimtmečio paminėjimo proga sveikino šalies armėnų bendruomenių, kitų Lietuvos ir Šiaulių tautinių mažumų bendrijų nariai, Šiaulių miesto vicemerė Daiva Matonienė.

Susirinkusiesiems šoko ir dainavo Kauno miesto armėnų bendruomenės dainų ir šokių folkloro ansamblis „Tėvynė“. Temperamentingosios tautos atstovai bematant užsikrėtė puikia nuotaika.

R. Kazarjano žodžiais, daugeliui šaknis Lietuvoje įleidusių armėnų ši šalis tapusi antrąja tėvyne, tačiau Armėnijoje likęs ilgesys — artimieji, giminės, draugai. Tautiečių bendruomenė — tai galimybė kalbėtis gimtąja kalba, minėti Armėnijos istoriją, nacionalinius papročius, kultūrą, ir visą tai įskiepyti jaunajai kartai. Todėl po oficialiosios dalies prie gausaus vaišių stalo netrūko armėniškos kalbos, anekdotų ir juoko.

Prisiminimai perduodami jaunajai kartai

Kai 2001 metų gegužę iš Jerevano buvo atgabentas ir Kryžių kalne pastatytas akmeninis kryžius, skirtas paminėti Armėnijos krikščionybės priėmimą, iniciatyviausi Šiaulių armėnai nusprendė, jog burtis yra būtina.

Šiaulių apskrities armėnų bendruomenė oficialiai įkurta 2001 metų lapkričio 6-ąją, nors armėnai draugėn sako suėję gerokai anksčiau.

Šiandien bendruomenei priklauso apie tris dešimtis šeimų, apie šimtą žmonių. Tik dalis bendruomenės narių kažkada paliko tėvynę ir, vedami vienokių arba kitokių priežasčių — studijų, profesijos, meilės — atvyko į Lietuvą ir čia pasiliko. Nemažai armėnų bendruomenės jaunosios kartos atstovų, anot R. Kazarjano, jau yra gimę Lietuvoje ir apie tikrąją Tėvynę žino tik iš vyresniųjų pasakojimų.

KELIONĖ: Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininkas Rafikas Kazarjanas (kairėje), tėvynėje palikęs savo artimuosius, į Lietuvą atvyko studijuoti ir čia pasiliko. Bendruomenės veiklos dešimtmečio proga — sveikinimai iš Klaipėdos armėnų bendruomenės atstovo. 

ATLIKĖJAI: Veiklos jubiliejų mininčius Šiaulių apskrities armėnus dainomis iš šokiais pagerbė Kauno miesto armėnų folkloro ansamblio atlikėjai. 

ŠVENTĖ: Į armėnų bendruomenės šventę susirinko gausus būrys Šiaulių apskrities armėnų ir svečių.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.