Naujausios
Artėjantis euras panikos nesukėlė
Šiaulių krašto žmonės litus iš piniginių traukia apgalvotai, bankų nešturmuoja, o į sąskaitas įnešamų grynųjų kiekiai panašūs kaip Panevėžyje – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Finansų ekspertė viliasi, kad kiti metai ekonomiškai bus stiprūs.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Šiauliuose – ramu
Nors susitikimas Šiauliuose su Odeta Bložiene vyko tuoj po pietų, banke nebuvo didelių eilių, tik tokios, kaip eilinę darbo dieną. O. Bložienės žodžiais, nors grynųjų pinigų operacijų ženkliai padaugėjo, ateinantis euras visuotinio chaoso nesukėlė.
Šiaulių apskrities gyventojai, lygiai taip pat, kaip ir kitų šalies regionų gyventojai, paskutinį metų ketvirtį sparčiai traukia litus iš kojinių ir įneša juos į savo banko sąskaitas. Arba išleidžia grynuosius įsigydami ne pirmo būtinumo prekių: drabužių, avalynės, namų apyvokos daiktų bei nekilnojamojo turto.
Toks būdas išleisti pinigus, anot O. Bložienės, susijęs arba su artėjančiu valiutos pasikeitimu, arba dėl to, kad drabužiai ir avalynė tiesiog susidėvėjo ir atėjo laikas atsinaujinti.
Regionai, kurie neturi išorinių Europos Sąjungos sienų (tokia yra ir Šiaulių apskritis), anot Asmenininių finansų instituto vadovės, grynųjų pinigų kiekiu visada gerokai atsilikdavo nuo pasienio zonose esančių regionų. Taigi pastebima, kad šiuo metu kur kas didesnis sujudimas yra ties Europos Sąjungos išorinėmis sienomis, kur didesnė kontrabandos tikimybė.
Šiauliečiai namuose laikytus grynuosius vis dar labiau linkę „kimšti“ į einamąsias sąskaitas, o ne į ilgalaikius investicinius projektus. Anot O. Bložienės, tokios taktikos imtasi greičiausiai tik laukiant valiutos keitimo ir ketinant vėliau santaupas išsigryninti.
Su litu atsisveikinama jį „įdarbinant“
Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė sako, kad euras 354-iems šalies gyventojams bus net aštuntoji valiuta jų gyvenime.
„Valiutos keitimas Lietuvoje nėra didelė naujiena. Vis dėlto ateinantis euras gyventojus vertė elgtis šiek tiek kitaip, negu įvedant markę, rublį, litą ar taloną“, – konstatuoja asmeninių finansų analitikė.
Pasak jos, pagrindinė ir ryškiausia sritis – grynieji pinigai, kuriuos Lietuvos gyventojai išskirtinai mėgsta. Štai 2014 metų pradžioje fiksuota, kad šalyje yra 3,33 milijardo grynųjų litų. Per metus, ruošiantis valiutos keitimui, jų sumažėjo iki 2,5 milijardo litų. O štai 2013 metais, kada Lietuva dar nežinojo, ar bus leista įsivesti eurą, grynųjų pinigų kiekis vis didėjo.
Konstatuojama, kad 2014 metais vartojimas augo greičiau nei darbo užmokestis. Ir vienas iš tų finansavimo šaltinių, pašnekovės nuomone, buvo gyventojų sukauptos santaupos, grynieji pinigai.
Ką vartojome? Pirmąją metų dalį didžiąją vartojimo dalį sudarė būtinieji, daugiausiai maisto, produktai.
Pastaraisiais mėnesiais didžiąją dalį sudaro ne maisto produktai, ir šis augimas, palyginti su užpraėjusių metų laikotarpiu, – dvigubas.
Iki šių metų vidurio aktyvėjo būsto rinka. Anot O. Bložienės, išaugusių nekilnojamojo turto sandorių analizė rodo, kad didžioji dalis būstų įsigyta ne iš skolintų pinigų, o iš savų santaupų – tiesiog lietuviai sutaupytus pinigus nusprendė "įdarbinti".
Kasmet didėjo pinigų srautas iš užsienio. Per tris ankstesniųjų metų ketvirčius pervesta apie 3,2 milijardo litų, o pakeliui į naująją valiutą – per keturis milijardus, ketvirtasis ketvirtis neabejotinai bus rekordinis.
Gyventojai ir 2014 metais nepasiryžo ilgalaikiam taupymui – ir toliau vangiai pereinama į periodinį investavimą, vaikų ar pensinius fondus.
Keičiantis valiutai, gyventojai, anot O. Bložienės, aktyviai dengė savo skolas. Bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, 100 tūkstančių lietuvių, kurie turėjo uždelstų skolų, jas pasidengė. Vis dėlto uždelstų skolų suma vis dar lieka labai didelė – apie 3,6 milijardo litų.
Nuotaikos ir prognozės – šviesios
Naujus finansinius metus Lietuvos žmonės, anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės O. Bložienės, sutinka pozityviomis nuotaikomis ir dideliais lūkesčiais.
„Jei nuotaika gera, vadinasi, žmogus jaučiasi gerai, o nuo to priklauso jo elgsena ir finansų srityje – daugiau investuoja, daugiau sau leidžia. Ir atvirkščiai – kai nuotaika bloga, žmogus mažiau vartoja, daugiau taupo“, – sako finansų ekspertė.
Kokios ateinančių metų prognozės būsto rinkoje? Prognozuojama, kad didėjanti nekilnojamojo turto pasiūla stabilizuos kainas, ir didelių pokyčių nekilnojamojo turto kainose būti neturėtų. Juo labiau kad gyventojai pirmuoju metų pusmečiu greičiausiai bus atsargesni.
Ekonomistės teigimu, gyventojų pajamas labiausiai veiks nuo pavasario įvedami didesni akcizai tabakui ir alkoholiui. Taip pat nekilnojamojo turto mokestis, kuris nuo sausio bus skaičiuojamas jau nebe milijono litų vertės nekilnojamajam turtui, o 750-ies tūkstančių litų.
Tačiau planuojamas pajamų, darbo užmokesčio augimas mažiausiai uždirbantiems valstybinio sektoriaus darbuotojams. Atkuriamos pensijos, nors ir nežymiai didės senatvės pensija, ligos pašalpos ir nedarbo išmokos, taip pat minimali alga.
„Tačiau nereikėtų atmesti tikimybės, kad planuojamas algų padidėjimas gali būti užmestas ant vartotojų pečių, – sako O. Bložienė. – Tuomet kai kurių prekių ir paslaugų pabrangimas visai įmanomas.“
Kainų augimas planuojamas nedidelis – iki 1,5 procento, pajamų augimas turėtų būti didesnis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
EURAS: Finansų ekspertė Odeta Bložienė sako, kad didesnių pokyčių asmeniniams gyventojų finansams euras greičiausiai neatneš.
NUOTAIKOS: „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė teigia, kad finansinius metus, nepaisant artėjančio euro, lietuviai baigė optimistinėmis nuotaikomis.
