
Naujausios
Asmenukės: amžinybės antkapis ar narcizo šlovės minutė?
Pirmiausia pasidarau asmenukę su pašnekovu. Kvailystė? Galbūt. O jei asmenukė su popiežiumi? Kiek asmenukių turite jūs? Kodėl jos jums svarbios? Ką jaučiate, kai joms fotografuojatės, po to viešai jas publikuojate? Psichologų nuomonės dėl šio masinio reiškinio dviprasmiškos. Menininkų vertinimu, „selfiai“ svyruoja nuo kičo, tuštybės, susireikšminimo iki šiuolaikinio komunikacijos būdo.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Asmenukių prototipai – fotokabinos
„Selfiai (asmenukė, angliškai „selfie") dauginasi milijonais, kaip virusas, parazitai ar kokia grybiena – kiekvieną dieną jų padaroma šimtai milijonų“, – sako Šiaulių dailės galerijos parodų kuratorius, menotyrininkas, filosofas Virginijus Kinčinaitis. Šiemet savo išleistoje knygoje apie fotografiją „Fotoregos pratimai“ jis mini ir asmenukes, apie jas skaitė paskaitą.
Pasak V. Kinčinaičio, prieš 150 metų atsiradus fotografijai, atsirado ir viena pirmųjų asmenukių, kai vienas fotografas, kai jo nenorėjo pripažinti išradus fotografijos techniką, save nusifotografavo kaip paskenduolį.
Mobiliaisiais telefonais paties žmogaus fiksuojamų autoportretų prototipu menotyrininkas įvardija XX a. pradžioje atsiradusias fotokabinas. 1924 m., kai Niujorke buvo pastatytos pirmosios fotokabinos, jau kitą dieną jų kūrėjas tapo milijonieriumi – žmonės masiškai plūdo fotografuotis.
„Fotokabinose fotografavosi gatvės šlitinėtojai, prostitutės, nusikaltėliai, kareiviai, šeimos, vidurinioji klasė, vienišiai, įsimylėjeliai, homoseksualūs žmonės, paaugliai, vaikai... Atsirado uždara nuo visuomenės erdvė, kurioje galėjai būti savimi – kliedėti, kvailioti, kaip tai dabar visi daro savo asmenukėse“, – pasakoja V. Kinčinaitis.
Fotokabinas ilgainiui pakeitė asmenukės. Iškalbingas faktas – anglišką žodį „selfie“ Oksfordo žodynas „Oxford English Dictionary“ išrinko 2013-ųjų metų žodžiu. Jis reiškia „savo paties nuotrauką, padarytą išmaniuoju telefonu ar kompiuterio kamera ir įkeltą į socialinį tinklą internete“.
Svarbi dulkė – žmogus
V. Kinčinaičio teigimu, šiuolaikinės masinės visuomenės žmogus, išlepintas reginių, reklamų, yra įvaizdžių visuomenės žmogus. Jis neturi jokios savasties, tik savo vaizdinį, kuriuo gyvena.
„Kito žmogaus veidas yra paslaptis. Žmogui jis pats yra paslaptis. Kuo dažniau jis save tiria ir turi galimybę save pamatyti, tuo keistesnis, neatpažįstamas pačiam sau darosi. Todėl žmogus kiekvieną akimirką turi save fotografuoti – rytą, per pietus, vidudienį, vakare ir vis tiek neužčiuopia savo esmės. Nes esmė yra nematoma, yra tik veidas“, – sako V. Kinčinaitis.
Jo pastebėjimu, prieš 200 metų visi turtingesni žmonės namų interjerą puošdavosi savo portretais, nes turėjo tam galimybę. Peršokus į šiuos laikus, kada beveik kiekvienas turi mobilųjį telefoną, asmenukėmis žmonės išreiškia tai, ko visada siekė buržua, turtingesnis žmogus – narcisistišką, savimylišką žmogaus prigimtį. Jei asmenukę darosi JAV prezidentas Barakas Obama, galiu ir aš kaip jis?
Svarbiausias objektas ir pasaulio centras yra „mano aš“ – išorė, vidinis pasaulis, kurį bandoma perteikti per protingą žvilgsnį, mimiką. Tam padeda technologijos, kurios suteikia galimybę įamžinti save bet kur. Kartu jis tarnauja kapitalistams, kurie yra šių technologijų savininkai – kaip bitutė dirba ir užpildo socialinius tinklus turiniu.
„Žmogui tarsi įteigiama, kad galbūt jis tikrai svarbus ir reikšmingas, nors iš tiesų jis yra viena iš milijardo dulkių, besisukančių sūkuryje. Absoliuti vidutinybė, niekam neįdomi. Tie jo portretai išnyks kaip bet kokios dulkės ar išsisklaidantis rūkas“, – svarsto menotyrininkas.
Anot jo, šiuolaikiniam narcizui, reginių visuomenės sukurtai lėlei tai pagrindinis žaidimas, kaip gali įsiamžinti ir susikurti bent kažkokį nemirtingumą, reikšmingumą.
„Gyvename laiku, kuris veda į nebūtį. Kiekvienas mūsų vaizdas – fotografija – tarytum mus sulaiko tame laike. Kiekvienas mūsų „selfis“ yra amžinas, nes užfiksuotas vaizdas mus pergyvens. Bėgdami nuo laikinumo, maniakiškai dauginame savo vaizdinius, jais formuodami amžinybės antkapį“, – kitu rakursu asmenukes įvertino V. Kinčinaitis.
Meno prasme – beskonybė
V. Kinčinaitis pažymi, jog fotografija visuomet būdavo skirta atminčiai. „Selfiai“ nebėra skirti tam, kad įamžintų vaizdą – tai procesiali fotografija, kurios funkcija yra komunikuoti, bendrauti. Pavyzdžiui, kelionėje nebereikia siųsti net žinutės su įspūdžiais – iš išsiviepusio, laimingo veido „selfyje“ matosi nuotaika.
„Asmenukės nepretenduoja į aukštą meną, yra kasdieniškos ir buitiškos, galima sakyti, miršta savo gimimo akimirką. Vizuali komunikacija yra tik beviltiškos mirtingo, artumo siekiančio žmogaus pastangos kuo dažniau pranešti apie save kitiems, nesijausti vienišam“, – sako V. Kinčinaitis.
Nepaisant asmenukių buitiškumo, kai kurie šiuolaikiniai pasaulio menininkai jas kūrybiškai panaudoja. Pavyzdžiui, menininkas Levas Manovičius, pasitelkęs galingas technologijas, surenka visus pasaulio didžiųjų miestų „selfius“. Vėliau juos tipologizuoja pagal žmonių odos spalvą, mimiką, lytį, amžių ir iš to kuria didžiules instaliacijas, kuriose galima pamatyti viso pasaulio vaizdą.
Analizuojant „selfius“ galima matyti, koks miesto rajonas populiariausias, prie kokio objekto daroma daugiausia „selfių“. Miesto valdžia gali nuspręsti, kurią vietą galima labiau prižiūrėti. V. Kinčinaitis pataria Šiaulių miesto valdžiai pasidomėti, kur Šiauliuose žmonės fotografuoja daugiausiai asmenukių.
„Selfiai“ tikrai neišnyks, nes žmogaus kvailumas ir savimeilė yra beribiai“, – įsitikinęs V. Kinčinaitis.
Neprilygsta autoportretams
Šiaulių fotografijos muziejaus parodų kuratoriaus, fotografo Rolando Parafinavičiaus teigimu, telefonu daromi autoportretai asmenukės ir klasikiniai autoportretai yra panašūs labai siaurai. Palyginti su fotografais, dailininkais, darančiais savo autoportretus, matomas ryškus skirtumas – kūrėjai žino, ką daro, turi idėją, asmenukės daugiau buitiškai fiksuoja realybę.
„Asmenukės yra vertingos tiek, kiek vertinga visa masinė kultūra. Tai nepiktybinis popkultūros reiškinys, bet kūrybine prasme didžioji dalis tik tuščias paveikslas, tiek kompozicine, tiek spalvine, idėjine prasme“, – įsitikinęs fotografas.
Jo nuomone, asmenukėse žmonės stengiasi save perteikti pakylėtai, naudoja įvairius spalvinius filtrus, yra net „pozavimo tendencijos“, pavyzdžiui, papūstos moterų lūpos, kurias R. Parafinavičius vadina „žuvies poza“.
„Tai labai susiję su kičine kultūra, kur viskas jau šimtą kartų matyta. Patys nieko nesugalvoja, bet kitus mėgdžioja ir įsivaizduoja, kad tai yra gražu. Žmonės, neturintys idėjų ir supratimo, iš esmės daro savo karikatūras“, – sako fotografas.
Asmenukių R. Parafinavičius nevadina ir mobiliografijos atmaina. Anot jo, mobiliografija yra kur kas kūrybingesnė. Ji suteikia galimybę patekti ten, kur, pavyzdžiui, jokie pasaulio žurnalistai negali patekti, įamžinti išskirtinius vaizdus.
R. Parafinavičius pripažįsta, jog telefonu beveik nefotografuoja ir asmenukių nesidaro, tačiau visai neseniai vieną jų pasidarė po parodos „Aušros“ muziejuje su kolega fotografu. Ironizuodami asmenukių madą jie nusifotografavo vaizdą iškreipiančiame veidrodyje ir atrodė kaip du trumpakojai nykštukai.
R. Parafinavičius viliasi, jog asmenukių darymas, kaip bet kokia kūrybinė veikla, gali ką nors įkvėpti progresuoti – galbūt iš daugybės žmonių atsiras genijų, kurie sužibės.
Asmenukės – psichikos sutrikimas?
JAV psichiatrų asociacija potraukį dažnai viešinti autoportretus įvardijo kaip psichikos sutrikimą. Jų teigimu, tai liguista būsena, kuriai būdingas nesutramdomas noras kasdien net po kelis kartus nusifotografuoti ir būtinai nuotrauką skelbti internete. Teigiama, kad ši įkyri psichinė būsena turi savybę progresuoti ir tapti lėtine, ateityje sukelti rimtesnių psichologinių problemų.
Šiaulietė psichologė-psichoterapeutė Rasa Slonskienė asmenukių nelinkusi taip griežtai vertinti. Pasak jos, į daugelį dalykų mes žiūrime per daug sureikšmintai ir sudėtingai – pasidalyti viena kita nuotrauka yra natūralu ir normalu.
Geros psichinės sveikatos žmogui ši priklausomybė neišsivystys, net jei jis skelbs po vieną ar penkias nuotraukas per dieną.
„Narcizinė asmenybė yra įsitikinusi, jog yra ypatinga, reikalauja išskirtinio dėmesio. Jai visą laiką reikia, kad ja žavėtųsi. Sveikiems žmonėms malonu, kai juos „palaikina“, bet jei to nėra – irgi nieko tokio“, – sako psichologė.
Asmenukių darymo sureikšminimą kaip neigiamą reiškinį R. Slonskienė vertina ir kaip kartų konfliktą. Posovietinė karta vis dar turi daug kompleksų, viešinti savo asmeninį gyvenimą jai atrodo nepadoru.
„Kai buvome jauni, mes susirašinėdavome rašteliais, asmenukės yra vienas iš būdų pereiti į artimesnį kontaktą. Keičiasi mūsų bendravimo stiliai. Dabartiniai jaunuoliai yra daug drąsesni, daugiau kalba apie jausmus“, – sako psichologė.
R. Slonskienė pažymi, jog visi žmonės nori būti pagirti, trokšta dėmesio vienokia ar kitokia forma, turi narcizinių bruožų. Jei gyvenime nebūtų narcizinių asmenybių, neturėtumėme gerų aktorių, gydytojų ar mokytojų.
EPA-ELTA nuotr.
POPIEŽIUS: Asmenukė su 266-uoju popiežiumi Pranciškumi. Tokia asmenuke jau gali pasigirti ne vienas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ASMENUKĖ: Prieš pokalbį su menotyrininku, filosofu Virginijumi Kinčinaičiu – asmenukė Šiaulių dailės galerijos paveikslų fone. V. Kinčinaičio nuomone, asmenukės meno galerijose gali būti teigiamas reiškinys – populiarina galeriją ir kūrinius.
AUTOPORTRETAS: Šiaulių fotografijos muziejaus parodų kuratoriaus, fotografo Rolando Parafinavičiaus teigimu, telefonu daromi autoportretai asmenukės ir klasikiniai autoportretai yra skirtingi, nes kūrėjai žino, ką daro, turi idėją, o asmenukės – buitiškai fiksuoja realybę.
ĮDOMYBĖS APIE ASMENUKES
* Neseniai prasidėjusiame 68-ajame Kanų kino festivalyje dalyvausiančias žvaigždes organizatoriai paprašė nedaryti asmenukių ant raudonojo kilimo. Įžymybių bandymai save nusifotografuoti tinkamu kampu pasitelkus išmaniuosius telefonus ne tik gadina fotografų darbą, bet ir stabdo viso renginio eismą.
* Asmenukių atšaka – „group selfie“ (liet. grupinė nuotrauka, grupinukė), angliškai vadinama „Groufie“, „WEfie“ ar „USie“. Vienas populiariausių pavyzdžių – pernai JAV televizijos laidos vedėjos Ellen DeGeneres inicijuota nuotrauka su garsiausiomis „Oskarų“ žvaigždėmis. Ši „WEfie“ tapo socialinio tinklo „Twitter“ sensacija – nuotrauka buvo pasidalyta daugiau nei 3,6 milijonus kartų.
* Siekdamos patenkinti šiuos naujus vartotojų lūkesčius technologijų bendrovės sukūrė įvairių programėlių, palengvinančių tokių nuotraukų įamžinimą. Bendrovė „Samsung“ šiemet pristatytė išmanųjį fotoaparatą, orientuotą būtent į grupines asmenukes – plačiakampis objektyvas leidžia visiems tilpti į kadrą.
* Beprotiškomis asmenukėmis ant aukščiausių dangoraižių pagarsėjęs rusas Aleksandras Remnevas įsiamžina ant dangoraižių. 2014 metų pabaigoje dėl asmenukės jis užsikorė ant maždaug 170 metrų aukščio statybinio krano.
* Pernai vasarą Portugalijoje bandymas įamžinti asmenukę lenkų porai baigėsi tragiškai: vyras ir žmona nukrito nuo skardžio ir žuvo savo vaikų akivaizdoje. Bandydami nusifotografuoti Atlanto vandenyno fone sutuoktiniai nepastebėjo, kaip prisiartino per arti uolos krašto ir nukrito į vandenį iš 80 metrų aukščio.
* 2005 metais kanadietis išradėjas Wayne'as Frommas užpatentavo įrenginį, kuris lietuvių kalba vadinamas „asmenukių teleskopine lazda“. Ant jos pakabinus išmanųjį telefoną padaroma nuotrauka su pozuotoju ir fonu už jo. Šios lazdos itin populiarios tarp Azijos šalių gyventojų.
* 2015 metų vasarį JAV muziejuose į lankytojams skirtas taisykles įtrauktas reikalavimas nedaryti asmenukių su lazdomis. Teigiama, kad tai padės išvengti spūsčių ir incidentų, kurių kildavo dėl asmenukėms pozuojančių lankytojų įrankių.
*2014 metais žurnalas „Time“ reitingavo 459 miestus siekdamas išsiaškinti „The Selfiest City In the World“ – miestą, kuriame asmenukės yra populiariausios. Pirmojoje vietoje – Filipinų miestas Makati. Jame 100 tūkstančių žmonių tenka 258 asmenukės. Antrojoje – Manhetenas (Niujorkas, JAV), trečiojoje – Majamis (Florida, JAV).
* Pasaulyje asmenukėmis garsėja dainininkė Kim Kardashian. Ji ruošiasi išleisti knygą su savo pačiomis geriausiomis asmenukėmis. Skelbiama, kad ją sudarys 352 puslapiai, o norintiems knygą įsigyti teks sumokėti apie dvidešimt dolerių.
* Populiariausias Lietuvos žmogus socialiniame tinkle „Facebook“ Monika Šalčiūtė šiemet atidarė pirmąją Lietuvoje asmenukių parodą. Norintiesiems pasidaryti tobulą asmenukę ji pataria, kad nuotraukoje matytųsi ne tik veidas, bet ir dalis kūno, asmenukę daryti palenkus telefoną kampu, o ne laikant statmenai.
EPA-ELTA nuotr.