
Naujausios
Atliekos, kurios ir „šildo“, ir „šviečia“
490,000,000 kg – tiek sveria komunalinės bei perdirbimui netinkamos atliekos, kurios per metus susidaro mūsų šalyje. Ir šis pusmilijonis kilogramų nugula Lietuvos sąvartynuose. Mūsų aplinkai kenksmingų atliekų kalnai kasmet auga, plečiasi ir tik daugėja. Ką daryti, kad šie kalnai nustotų augę?
Būsimoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Projekto vystytojo vizualizacija.
Atliekos – į orą
Jeigu pasižiūrėsime į Europos Sąjungos (ES) šalis, pamatysime, kad mes sąvartynuose paliekame beveik 2 kartus daugiau atliekų nei ES vidurkis. O jeigu pasižiūrėsime į valstybes, kurios aplinkosaugą traktuoja rimtai, skaičiai bus dar niūresni – mes sąvartynuose paliekame daugiau nei 50 proc. komunalinių atliekų, tuo metu Švedija, Danija, Vokietija – vos 1-2 proc. O šveicarai sugeba apsieiti be komunalinių atliekų vežimo į sąvartynus.
Tačiau kur keliauja šveicarų, vokiečių, švedų ir kitų atliekos? Į orą. Tiksliau – iš pradžių į ugnį, o po to – į orą. Tiems, kam galvoje iškilo vaizdas su juodais tirštais dūmais pakibusiais virš degančiu atliekų, galima pasakyti, kad šis vaizdas klaidingas. Atliekos deginamos kogeneracinėse jėgainėse, o tam, kad jos neterštų aplinkos, šiukšlės deginamos maždaug 1000 °C temperatūroje, o dūmai išvalomi filtrais. Tai, kad dabartiniai filtrai puikiai valo orą, gerai liudija danų sprendimas ant Kopenhagoje esančios kogeneracinės jėgainės stogo įrengti žiemos pramogų ir slidinėjimo trasą.
Austrijos sostinėje Vienoje, dar 1992 m. kogeneracinė jėgainė buvo pastatyta vos už 3 km nuo miesto centro. Paskaičiuota, kad vien ši jėgainė per metus CO2 emisijos kiekį, kuris susidarytų atliekas kaupiant sąvartynuose, sumažina 1,5 mln. Tai, kad atliekas geriau deginti nei krauti sąvartynuose liudija ir tai, kad Europoje atliekas deginančių jėgainių pastatyta jau daugiau nei 450.
Atliekos, kurios „šildo“ ir „šviečia“
Taigi, gražių pavyzdžių daug, tačiau ką galime padaryti mes? Atsakymas paprastas – pastatyti kogeneracinę jėgainę. Tiesa, vieną tokią jėgainę jau turime Klaipėdoje. Tačiau to negana. Todėl šiuo metu Vilniuje kyla dar viena jėgainė.
Ji ne tik degins perdirbimui nebetinkamas atliekas ir biokurą, tačiau ir šio degimo metu susidariusią energiją pavers elektra bei šiluma. „Ši jėgainė energiją gamins kiaurus metus ir kasmet į elektrą bei šilumą pavers 160 tūkst. t atliekų. Dėl to gerokai sumažės į sąvartynus vežamų atliekų kiekis, o mes esame įsipareigoję iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį sumažinti iki 5 proc.“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.
Nebetinkamų perdirbti atliekų deginimas ne tik mažina atliekų kiekį sąvartynuose ar leidžia pigiau gaminti šilumą bei elektrą. Panaudojamas ir po deginimo liekantis šlakas. Danijoje jis naudojamas gaminant grindinius ir kitas gelžbetonio konstrukcijas, Vokietijoje – keliams tiesti, Nyderlanduose jis tampa betono užpildu krantinėse ir t. t. Lietuvoje tam kol kas trukdo iki galo nesutvarkyta teisinė bazė.
Taigi, perspektyva atrodo viliojanti: mažiau atliekų ir taršos, energija pigesnė, šlakas – net ir tas –panaudojamas. Taip augantys atliekų kiekiai beveik be likučio paverčiami nauda bendruomenei.
Saugo gamtą ir piniginę
Kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė ne tik reikalinga, patvirtino ir nepriklausomi ekspertai iš finansinę paramą jėgainei skyrusios Europos Komisijos bei Europos investicijų banko.
„Ekspertų išvada įrodo, kad Vilniaus jėgainė turi strateginę reikšmę, ji padės efektyviai spręsti tiek atliekų susikaupimo, tiek aukštų šilumos kainų problemas“, – tvirtina Vilniaus kogeneracinės jėgainės direktorius Saulius Barauskas.
Jo teigimu, jėgainė pagamins apie 40 proc. Vilniuje centralizuotai tiekiamos šilumos, kuri bus dar ir pigesnė. Tą vilniečiai pajus jau 2019 metais. Naujojoje jėgainėje pagamintos šilumos kaina bus apie 19–20 eurų už MWh. Kalbant paprasčiau, ji būtų apie 35 proc. pigesnė nei 2016 metais. Dėl to vilniečių piniginėse liks papildomi 13 mln. Eur.
Labiau nei vilniečių išlaidas šildymui, jėgainė mažins anglies dvideginio išmetimą. Jos teigiamas efektas – 436 tūkst. t sumažėjęs CO2 išmetimas. Be šilumos, Vilniaus kogeneracinė jėgainė gamins ir elektros energiją – maždaug 0,4 TWh. Tiek energijos užtenka elektra aprūpinti 230 tūkst. namų ūkių.
„Žaliasis skaitiklis“ sukasi
Jėgainės vadovas pasakoja, kad komunalinės atliekos į kogeneracinę jėgainę nekeliaus tiesiog iš šiukšliavežių. Visų pirma jos pateks į Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose per metus apdorojama 230–240 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų.
Čia šiukšlės išrūšiuojamos, antrinės atliekos keliauja tolesniam apdorojimui, o tai, kas tinkama deginimui, bus paruošta jėgainei. Tiesa, šios atliekos toli nekeliaus, mat kogeneracinė jėgainė statoma prie pat mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių.
Šis atliekų deginimo įrenginys, kuriame bus kūrenamos atliekos, likusios po rūšiavimo mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiuose, t.y. pakartotiniam panaudojimui nebetinkamos atliekos, kainuos apie 147 mln. eurų. Aplinkos ministerija atliekų deginimo įrenginiui jau skyrė 48,5 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų pagal 2014–2020 ES fondų investicijų veiksmų programą.
Bendra Vilniaus kogeneracinės jėgainės (tiek atliekų, tiek biokuro deginimo įrenginiai) vertė yra apie 350 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – 190 mln. Eur – projekto vykdytojas skolinasi iš Europos investicijų banko, 150 mln. Eur skiria ES fondai (įskaitant jau skirtas Aplinkos ministerijos ES fondų investicijas), o likusi dalis dengiama nuosavomis projekto vykdytojo lėšomis.
Taigi, jėgainė Vilniuje kyla, o mes „žaliajame skaitiklyje“ galėsime žiūrėti kaip mažėja sąvartynuose išmetamų atliekų kiekiai, anglies dvideginio emisija bei kaip piniginėse – atpigus šilumai – lieka daugiau pinigų kitoms išlaidoms.
Užs. Nr. 363733