Atliekos, kurios ir „šildo“, ir „šviečia“

At­lie­kos, ku­rios ir „šil­do“, ir „švie­čia“

490,000,000 kg – tiek sve­ria ko­mu­na­li­nės bei per­dir­bi­mui ne­tin­ka­mos at­lie­kos, ku­rios per me­tus su­si­da­ro mū­sų ša­ly­je. Ir šis pus­mi­li­jo­nis ki­log­ra­mų nu­gu­la Lie­tu­vos są­var­ty­nuo­se. Mū­sų ap­lin­kai kenks­min­gų at­lie­kų kal­nai kas­met au­ga, ple­čia­si ir tik dau­gė­ja. Ką da­ry­ti, kad šie kal­nai nu­sto­tų au­gę?

Bū­si­mo­ji Vil­niaus ko­ge­ne­ra­ci­nė jė­gai­nė. Pro­jek­to vys­ty­to­jo vi­zua­li­za­ci­ja.

At­lie­kos – į orą

Jei­gu pa­si­žiū­rė­si­me į Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lis, pa­ma­ty­si­me, kad mes są­var­ty­nuo­se pa­lie­ka­me be­veik 2 kar­tus dau­giau at­lie­kų nei ES vi­dur­kis. O jei­gu pa­si­žiū­rė­si­me į vals­ty­bes, ku­rios ap­lin­ko­sau­gą trak­tuo­ja rim­tai, skai­čiai bus dar niū­res­ni – mes są­var­ty­nuo­se pa­lie­ka­me dau­giau nei 50 pro­c. ko­mu­na­li­nių at­lie­kų, tuo me­tu Šve­di­ja, Da­ni­ja, Vo­kie­ti­ja – vos 1-2 pro­c. O švei­ca­rai su­ge­ba ap­siei­ti be ko­mu­na­li­nių at­lie­kų ve­ži­mo į są­var­ty­nus.

Ta­čiau kur ke­liau­ja švei­ca­rų, vo­kie­čių, šve­dų ir ki­tų at­lie­kos? Į orą. Tiks­liau – iš pra­džių į ug­nį, o po to – į orą. Tiems, kam gal­vo­je iš­ki­lo vaiz­das su juo­dais tirš­tais dū­mais pa­ki­bu­siais virš de­gan­čiu at­lie­kų, ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad šis vaiz­das klai­din­gas. At­lie­kos de­gi­na­mos ko­ge­ne­ra­ci­nė­se jė­gai­nė­se, o tam, kad jos ne­terš­tų ap­lin­kos, šiukš­lės de­gi­na­mos maž­daug 1000 °C tem­pe­ra­tū­ro­je, o dū­mai iš­va­lo­mi filt­rais. Tai, kad da­bar­ti­niai filt­rai pui­kiai va­lo orą, ge­rai liu­di­ja da­nų spren­di­mas ant Ko­pen­ha­go­je esan­čios ko­ge­ne­ra­ci­nės jė­gai­nės sto­go įreng­ti žie­mos pra­mo­gų ir sli­di­nė­ji­mo tra­są.

Aust­ri­jos sos­ti­nė­je Vie­no­je, dar 1992 m. ko­ge­ne­ra­ci­nė jė­gai­nė bu­vo pa­sta­ty­ta vos už 3 km nuo mies­to cent­ro. Pas­kai­čiuo­ta, kad vien ši jė­gai­nė per me­tus CO2 emi­si­jos kie­kį, ku­ris su­si­da­ry­tų at­lie­kas kau­piant są­var­ty­nuo­se, su­ma­ži­na 1,5 mln. Tai, kad at­lie­kas ge­riau de­gin­ti nei krau­ti są­var­ty­nuo­se liu­di­ja ir tai, kad Eu­ro­po­je at­lie­kas de­gi­nan­čių jė­gai­nių pa­sta­ty­ta jau dau­giau nei 450.

At­lie­kos, ku­rios „šil­do“ ir „švie­čia“

Tai­gi, gra­žių pa­vyz­džių daug, ta­čiau ką ga­li­me pa­da­ry­ti mes? At­sa­ky­mas pa­pras­tas – pa­sta­ty­ti ko­ge­ne­ra­ci­nę jė­gai­nę. Tie­sa, vie­ną to­kią jė­gai­nę jau tu­ri­me Klai­pė­do­je. Ta­čiau to ne­ga­na. To­dėl šiuo me­tu Vil­niu­je ky­la dar vie­na jė­gai­nė.

Ji ne tik de­gins per­dir­bi­mui ne­be­tin­ka­mas at­lie­kas ir bio­ku­rą, ta­čiau ir šio de­gi­mo me­tu su­si­da­riu­sią ener­gi­ją pa­vers elekt­ra bei ši­lu­ma. „Ši jė­gai­nė ener­gi­ją ga­mins kiau­rus me­tus ir kas­met į elekt­rą bei ši­lu­mą pa­vers 160 tūkst. t at­lie­kų. Dėl to ge­ro­kai su­ma­žės į są­var­ty­nus ve­ža­mų at­lie­kų kie­kis, o mes esa­me įsi­pa­rei­go­ję iki 2030 m. są­var­ty­nuo­se ša­li­na­mų at­lie­kų kie­kį su­ma­žin­ti iki 5 pro­c.“, – sa­ko Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos At­lie­kų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Da­lius Kri­nic­kas.

Ne­be­tin­ka­mų per­dirb­ti at­lie­kų de­gi­ni­mas ne tik ma­ži­na at­lie­kų kie­kį są­var­ty­nuo­se ar lei­džia pi­giau ga­min­ti ši­lu­mą bei elekt­rą. Pa­nau­do­ja­mas ir po de­gi­ni­mo lie­kan­tis šla­kas. Da­ni­jo­je jis nau­do­ja­mas ga­mi­nant grin­di­nius ir ki­tas gelž­be­to­nio konst­ruk­ci­jas, Vo­kie­ti­jo­je – ke­liams ties­ti, Ny­der­lan­duo­se jis tam­pa be­to­no už­pil­du kran­ti­nė­se ir t. t. Lie­tu­vo­je tam kol kas truk­do iki ga­lo ne­sut­var­ky­ta tei­si­nė ba­zė.

Tai­gi, per­spek­ty­va at­ro­do vi­lio­jan­ti: ma­žiau at­lie­kų ir tar­šos, ener­gi­ja pi­ges­nė, šla­kas – net ir tas –panaudojamas. Taip au­gan­tys at­lie­kų kie­kiai be­veik be li­ku­čio pa­ver­čia­mi nau­da bend­ruo­me­nei.

Sau­go gam­tą ir pi­ni­gi­nę

Kad Vil­niaus ko­ge­ne­ra­ci­nė jė­gai­nė ne tik rei­ka­lin­ga, pa­tvir­ti­no ir ne­prik­lau­so­mi eks­per­tai iš fi­nan­si­nę pa­ra­mą jė­gai­nei sky­ru­sios Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos bei Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų ban­ko.

„Eks­per­tų iš­va­da įro­do, kad Vil­niaus jė­gai­nė tu­ri stra­te­gi­nę reikš­mę, ji pa­dės efek­ty­viai spręs­ti tiek at­lie­kų su­si­kau­pi­mo, tiek aukš­tų ši­lu­mos kai­nų pro­ble­mas“, – tvir­ti­na Vil­niaus ko­ge­ne­ra­ci­nės jė­gai­nės di­rek­to­rius Sau­lius Ba­raus­kas.

Jo tei­gi­mu, jė­gai­nė pa­ga­mins apie 40 pro­c. Vil­niu­je cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos, ku­ri bus dar ir pi­ges­nė. Tą vil­nie­čiai pa­jus jau 2019 me­tais. Nau­jo­jo­je jė­gai­nė­je pa­ga­min­tos ši­lu­mos kai­na bus apie 19–20 eu­rų už MWh. Kal­bant pa­pras­čiau, ji bū­tų apie 35 pro­c. pi­ges­nė nei 2016 me­tais. Dėl to vil­nie­čių pi­ni­gi­nė­se liks pa­pil­do­mi 13 mln. Eur.

La­biau nei vil­nie­čių iš­lai­das šil­dy­mui, jė­gai­nė ma­žins ang­lies dvi­de­gi­nio iš­me­ti­mą. Jos tei­gia­mas efek­tas – 436 tūkst. t su­ma­žė­jęs CO2 iš­me­ti­mas. Be ši­lu­mos, Vil­niaus ko­ge­ne­ra­ci­nė jė­gai­nė ga­mins ir elekt­ros ener­gi­ją – maž­daug 0,4 TWh. Tiek ener­gi­jos už­ten­ka elekt­ra ap­rū­pin­ti 230 tūkst. na­mų ūkių.

„Ža­lia­sis skai­tik­lis“ su­ka­si

Jė­gai­nės va­do­vas pa­sa­ko­ja, kad ko­mu­na­li­nės at­lie­kos į ko­ge­ne­ra­ci­nę jė­gai­nę ne­ke­liaus tie­siog iš šiukš­lia­ve­žių. Vi­sų pir­ma jos pa­teks į Vil­niaus me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio ap­do­ro­ji­mo įren­gi­nius, ku­riuo­se per me­tus ap­do­ro­ja­ma 230–240 tūkst. t miš­rių ko­mu­na­li­nių at­lie­kų.

Čia šiukš­lės iš­rū­šiuo­ja­mos, ant­ri­nės at­lie­kos ke­liau­ja to­les­niam ap­do­ro­ji­mui, o tai, kas tin­ka­ma de­gi­ni­mui, bus pa­ruoš­ta jė­gai­nei. Tie­sa, šios at­lie­kos to­li ne­ke­liaus, mat ko­ge­ne­ra­ci­nė jė­gai­nė sta­to­ma prie pat me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio ap­do­ro­ji­mo įren­gi­nių.

Šis at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­nys, ku­ria­me bus kū­re­na­mos at­lie­kos, li­ku­sios po rū­šia­vi­mo me­cha­ni­nio ir bio­lo­gi­nio ap­do­ro­ji­mo įren­gi­niuo­se, t.y. pa­kar­to­ti­niam pa­nau­do­ji­mui ne­be­tin­ka­mos at­lie­kos, kai­nuos apie 147 mln. eu­rų. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­niui jau sky­rė 48,5 mln. eu­rų Sang­lau­dos fon­do lė­šų pa­gal 2014–2020 ES fon­dų in­ves­ti­ci­jų veiks­mų pro­gra­mą.

Bend­ra Vil­niaus ko­ge­ne­ra­ci­nės jė­gai­nės (tiek at­lie­kų, tiek bio­ku­ro de­gi­ni­mo įren­gi­niai) ver­tė yra apie 350 mln. Eur. Dau­giau kaip pu­sę šios su­mos – 190 mln. Eur – pro­jek­to vyk­dy­to­jas sko­li­na­si iš Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų ban­ko, 150 mln. Eur ski­ria ES fon­dai (įskai­tant jau skir­tas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ES fon­dų in­ves­ti­ci­jas), o li­ku­si da­lis den­gia­ma nuo­sa­vo­mis pro­jek­to vyk­dy­to­jo lė­šo­mis.

Tai­gi, jė­gai­nė Vil­niu­je ky­la, o mes „ža­lia­ja­me skai­tik­ly­je“ ga­lė­si­me žiū­rė­ti kaip ma­žė­ja są­var­ty­nuo­se iš­me­ta­mų at­lie­kų kie­kiai, ang­lies dvi­de­gi­nio emi­si­ja bei kaip pi­ni­gi­nė­se – at­pi­gus ši­lu­mai – lie­ka dau­giau pi­ni­gų ki­toms iš­lai­doms.

Užs. Nr. 363733