Naujausios
Atominė energetika pavadinta atgyvena
Šiauliuose organizacijos „Greenpeace“ atstovai iš Prancūzijos, Vokietijos, Suomijos ir Lenkijos stebėjosi, kodėl Lietuvos valdžia neieško alternatyvų atominei energetikai. Branduolinės rizikos ekspertai tvirtino, kad statomos naujos atominės pabrango ir Suomijoje, ir Prancūzijoje. Atominę energetiką jie vadina atgyvena.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Energetinės nepriklausomybės neturi
Šiaulių universiteto bibliotekoje vykusioje diskusijoje Yves Marignac, organizacijos WISE (Prancūzija) branduolinės rizikos ekspertas, sako, kad Prancūzija yra šalis, kurioje bene labiausiai buvo plėtojama atominė energetika. Čia veikia 58 atominės elektrinės.
Svečias buvo komisijos, kuri tikrino elektrinių saugumą po Fukušimos tragedijos, narys. Nustatyta, kad Prancūzijoje nėra nė vienos visiškai saugios jėgainės. Tarp jų – ir pati naujausia, kurios reaktorius esąs pažangesnis už planuojamą Visagine.
„Atominė energetika plėtojama ant pažadų, kurių niekada neištesi, o energetinės nepriklausomybės taip pat neturime“, – teigė Y. Marignac. Jo žodžiais, Prancūzija kasmet išleidžia dujoms ir naftai 70 milijardų eurų ir yra priversta pirkti uraną. Visa tai perka iš Rusijos.
Šiuo metu statoma naujausia elektrinė jau pabrango tris kartus. Tokių elektrinių gaminama elektros energija pagal kainą darosi nekonkurencinga rinkoje net lyginant su vėjo jėgainėmis.
Prancūzija kol kas neuždarinėja atominių jėgainių, tačiau jau ieško išeities. Vienas kelias – taupyti energiją.
Y. Marignak tvirtina, kad atominė energetika yra XX amžiaus atgyvena, kurios Prancūzija tikisi atsisakyti iki 2050-ųjų. Anot jo, šis verslas išgyvena sunkius laikus, todėl naudojasi kiekviena proga pastatyti elektrinę – nekantriai laukia užsakymų ir juos „stumia“.
Vokietija uždarė dalį elektrinių
Christina Hacker, Aplinkos instituto Miunchene (Vokietija) radiacijos poveikio ekspertė, parodė iškalbingus žemėlapius – prieš ir po Černobylio avarijos. Kone visos Miuncheno apylinkės daugiau ar mažiau buvo užterštos radioaktyviu lietumi. Iki šiol šioje Vokietijos teritorijoje randami grybai, kuriuose radioaktyvus cezis kelis kartus viršija leistiną normą.
2010-ųjų rudenį Vokietija pratęsė visų savo atominių elektrinių galiojimo laiką: senesnių – 7 metams, naujesnių – 14. Po Fukušimos katastrofos Japonijoje visos politinės jėgos tarė „ne“ atominėms elektrinėms. Buvo uždarytos 8 iš 17 elektrinių.
Vokietijos gyventojai ir privačios įmonės jau seniai pradėjo investuoti į vėjo, saulės jėgaines, atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai išgelbėjo šalį nuo elektros trūkumo.
Anot Ch. Hacker, dabar iš alternatyvių šaltinių Vokietija pagamina 112 teravatvalandžių elektros energijos, o atominės jėgainės „prisuka“ – 102. Lietuva per metus sunaudoja 10 teravatvalandžių.
Poveikis sveikatai įrodytas
Ch. Hacker akcentavo, kad atominėje energetikoje yra du ypač neetiški ir „nešvarūs“ dalykai – urano rūdos gavyba, kurioje daugybė žmonių praranda sveikatą ir – branduolinių atliekų laidojimas. Kol kas žmonija sugalvojo, kaip tas atliekas palaidoti pusšimčiui metų. O reikėtų – milijonams metų.
Vokietija ištyrė visų elektrinių aplinką ir nustatė, kad vaikai, gyvenantys penkių kilometrų spinduliu aplink atomines elektrines, vėžiu serga 6 procentais dažniau nei kitų regionų vaikai. Leukemija – 118 procentų dažniau.
„Net ir vienas susirgęs vaikas yra nepateisinama“, – sakė Ch. Hacker.
Suomijoje stato ne suomiai
Juha Aromaa, „Greenpeace“ Suomijos atominės energetikos politikos ekspertas, išvardijo problemas, kurios esą laukia Lietuvos, jei ši imsis statyti atominę jėgainę.
Suomijos valdžia, nepaisydama piliečių priešiškumo, 2005-aisiais ant Baltijos jūros kranto pradėjo statyti trečiąjį Olkiluoto atominės elektrinės reaktorių. 2009-aisiais statyba turėjo būti baigta. Paskutiniais duomenimis, elektrinė iki 2014-ųjų tikrai nebus baigta.
Statytojas – Prancūzijos kompanija. Dirba 3800 darbuotojų. Tik 20 procentų iš jų yra suomiai.
„Projektas jau pabrango milijardais. Dabar jis kainuoja 6,6 milijardo eurų, tačiau dar nėra šio reaktoriaus valdymo įrangos“, – pasakojo svečias iš Suomijos.
J. Aromaa akcentavo, kad minėti milijardai – smulkmena, palyginus su tuo, ką šalis jau prarado. Dėl lėšų nutekėjimo elektrinės statybai, praktiškai sustojo atsinaujinančios energetikos projektai.
Apskaičiuota, kad šalis jau prarado apie 10 tūkstančių darbo vietų, kurias galėjo sukurti numarinta atsinaujinančios energetikos pramonė.
Elektrinės kaina – sumeluota?
Jan Haverkamp, Europos Sąjungos atominės energetikos politikos ekspertas, pabrėžė, kad „Greenpeace“ yra griežtai prieš atominę energetiką visame pasaulyje.
J. Haverkamp sakė išstudijavęs visus planuojamos Visagino atominės elektrinės (VAE) dokumentus. Jis klausė, kodėl Lietuvos vyriausybė visuomenei sako, jog atominė elektrinė kainuos 5 milijardus eurų, jei dokumentuose parašyta – 7 milijardai?
Ekspertui kelia nerimą Lietuvos vyriausybės ryžtingumas ir propagandinis tonas. „Vokietija rinkosi iš 15 variantų. Lietuvai kilo tik vienas klausimas – kur stovės VAE – iš dešinės ar kairės dabartinei uždarytai Ignalinos elektrinei“, – teigė svečias.
Ekspertas įsitikinęs, kad elektrinė neatneš energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, o tik dar labiau pririš.
Elektrinei gyvuoti reikalinga rezervinė galia – tokia pat, kokios prireiktų, jei elektrinė būtų sustabdyta. Šią galią galėtų užtikrinti energetiniai tinklai su Lenkija, Švedija. Galėtų rezervą užtikrinti visų Baltijos valstybių atsinaujinančios energijos, vėjo bei vandens jėgainės. Tačiau, vadovaujantis Suomijos pavyzdžiu, ši sritis nustos plėtotis, nes jai finansuoti nepakaks lėšų.
Jono TAMULIO nuotr.
RYŠYS: Lenkijoje gyvenančio eksperto Jan Haverkamp įsitikinimu, jeigu Lietuva nepritartų VAE, sumažėtų Lenkijos priešiškumas Lietuvai, o ES parlamente lietuvių priešiški pareiškimai dėl Baltarusijos ir Rusijos elektrinių skambėtų įtikimiau.
NUOMONĖ: „Greenpeace“ atstovai (iš kairės) Christina Hacker, Yves Marignac, Juha Aromaa ir Jan Haverkamp nepritaria atominei energetikai.
