Naujausios
Išmanus šildymas: žingsnis į tvarią ateitį
Daugiabučio apšiltinimas, inžinerinių sistemų atnaujinimas leidžia sumažinti šilumos nuostolius, pagerinti komfortą viduje ir atnaujinti namo išvaizdą. Tačiau, kaip teigia Lietuvos saulės energetikos asociacijos ekspertas Vitas Mačiulis, svarbu įvertinti ir papildomą galimybę – atsinaujinančių išteklių pritaikymą. Tokie sprendimai kaip saulės elektrinės, kolektoriai ar šilumos siurbliai, ne tik mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir gerokai sumažina pastato eksploatavimo išlaidas.
„Kad naudojant saulės modulius galima gana pigiai pasigaminti elektrą – Lietuvoje tai nebėra naujovė. Tačiau šilumos siurblys dar daugeliui atrodo gana egzotiškai. Suprasti, kaip galima lauke temperatūrai esant -10 laipsnių arba žemėje +5 laipsniams, paimti iš jų šilumą ir paversti ją į +24 laipsnius bute, nėra paprasta“, – pasakoja ekspertas.
Šilumos siurbliai veikia paimdami šilumą iš aplinkos – žemės, vandens ar oro – ir per vamzdžių sistemą perduoda ją pastato šildymo ar karšto vandens tiekimo sistemai. Atsižvelgiant į šaltinį, naudojami du pagrindiniai siurblių tipai: geoterminiai (žemė–vanduo) arba oras–vanduo. Kurį variantą pasirinkti, priklauso nuo pastato techninės situacijos ir sąlygų.
Nauda didėja derinant sprendimus
Naudojant šilumos siurblius galima reikšmingai sumažinti tiek šilumos sąnaudas, tiek anglies dioksido emisijas. Dar efektyvesnis rezultatas pasiekiamas, kai atsinaujinantys šaltiniai yra jungiami tarpusavyje – pavyzdžiui, derinant šilumos siurblį su saulės elektrine.
„Pavyzdžiui, kartu įrengus saulės elektrinę ir šilumos siurblį, galima dalį ar visą elektros energijos ir šilumos poreikį padengti vietoje pagaminta žaliąja energija. Tokia integracija leidžia dar labiau sumažinti eksploatacines išlaidas ir tapti mažiau priklausomiems nuo centralizuoto energijos tiekimo. Tai leidžia ne tik taupyti šilumos energiją bei pinigus, bet ir artėti prie klimatui neutralaus būsto vizijos“, – pasakoja Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Ekspertas pažymi, kad net jei pastatas ir negali būti visiškai atjungtas nuo centralizuoto šildymo, šilumos siurbliai vis tiek gali veikti kaip papildomas šaltinis. Vis dėlto tokios sistemos įrengimui reikia tinkamos infrastruktūros – sklypo gręžiniams ir palankių grunto savybių, kurios turi būti patvirtintos tyrimais. Jei pastatas prijungtas prie šildymo tinklo, būtina sprendimą suderinti su tiekėju.
Realūs pavyzdžiai rodo galimybes
Lietuvoje kasmet daugėja daugiabučių, kurie renovacijos metu diegia atsinaujinančius energijos išteklius. Taip pat ir tokių, kurie derina kelias technologijas. Vienas pavyzdžių – daugiabutis Avižieniuose, Vilniaus rajone, kuris tapo „Metų renovacijos projekto 2025“ konkurso nugalėtoju. Čia įdiegtas geoterminis šildymas ir ant stogo pastatyta saulės elektrinė, todėl dauguma energijos poreikių padengiami vietoje. Rezultatas – ne tik mažesnės išlaidos, sumažėjo ir CO₂ emisijos, nuo 271,65 iki 19,69 tonų per metus.
Dabar – itin tinkamas laikas apsispręsti dėl renovacijos. APVA kviečia teikti paraiškas finansavimui, skirtam padėti daugiabučiams pasiekti B ar aukštesnę energinio naudingumo klasę. Šis kvietimas galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie paraiškų teikimą ir sąlygas galima rasti Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėje: apva.lrv.lt. Paraiškas gyventojai teikia per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Užs. Nr. 578675
