
Naujausios
Aukos savo „gerumu“ kenkia ir sau, ir vaikams
Isterija, nevaldomas įsiūtis, kurio įkarštyje griebiamasi peilio, šakutės, žarsteklio, diržo. Keiksmažodžiai, grasinimas nužudyti, sudeginti, pasmaugti. Smūgiai, spyriai. Tai vyksta vaikų akyse. Aukos dažnai tyli – jos bijo, atsiima pareiškimus, joms gėda. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Antrojo poskyrio viršininkei Ramunei Beržanskienei sunku žodžiais apibūdinti, ką tokiose šeimose mato ir patiria vaikai: „Ašaras kartais sunku sulaikyti...“
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Auka – užtarėja
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Antrojo poskyrio viršininkės Ramunės Beržanskienės darbe nesuskaičiuojama šūsnis smurto bylų. Nukentėjusiosios – žmonos, sugyventinės, motinos, vaikai, rečiau vyrai, broliai, tėvai.
Pareigūnė ne sykį patyrė, kad moterys ne kaltina, o gina savo skriaudiką. Kodėl? Aukų atsakymai: „kaip aš ir vaikai be jo gyvensime?“, „jis – šeimos išlaikytojas“, „kai negeria, nesimuša“, „vaikams labai reikalingas“ ir t.t.
„Man dažnai atrodo, kad mušamos, terorizuojamos moterys net negalvoja, jog tas gyvenimas su smurtautoju „dėl vaikų“ vaikams yra kenksmingesnis negu gyvenimas be smurtautojo“, – sako komisarė.
Ginta Žemrietienė, Šiaulių miesto ir rajono Kriminalinės policijos vyriausioji tyrėja, sako, kad labai didelė dalis fizinį smurtą šeimose patyrusių moterų būna girtos, kaip ir jų skriaudikai. Sumuštos jos kviečia policiją.
Išsiblaiviusios moterys keičia parodymus, nenori teismo medicinos ekspertų apžiūrų, verkdamos prašo palikti šeimą ramybėje, maldauja jas pačias bausti už melagingą policijos iškvietimą.
„Atleisdamos jos užkerta kelią smurtautojo baudžiamumui“, – teigia kriminalistė.
Ji galvoja, kad dažnai gyvenimą su smurtautoju diktuoja finansinė šeimos padėtis. Moterys teisinasi neturinčios darbo, savų pajamų, kur išeiti.
Praktika rodo, kad pirmas smurto proveržis dažniausiai nebūna vienintelis – po kelių savaičių ar mėnesio ta pati moteris vėl kreipiasi į policiją sumušta.
Atvejų, kai moterys į medikų rankas dėl namuose patirto smurto patenka penktą ar septintą kartą, yra šimtai. Apsigydo žaizdas ir abu (iki kito karto) vaikšto susikibę už rankų.
Smurtaujama ir intelektualiose šeimose
Skandalai šeimose kyla ne vien dėl suvartoto alkoholio. Smurtas dažnas ir išsilavinusių žmonių, turinčių geras pajamas ir darbus, šeimose (medikų, valstybės tarnautojų ir panašiai). Tik čia smurtą neretai slepia aukštos modernaus namo kiemo tvoros.
„Tokių bylų policijoje nėra daug, nes psichologinį ar fizinį smurtą patiriančios moterys tiesiog tyli, joms gėda „savo sarmatą nešti iš namų“, jos bijo sutuoktinio keršto“, – sako Šiaulių miesto ir rajono Kriminalinės policijos vyriausioji tyrėja Vida Venckuvienė.
Net ir tuomet, jei dėl patirto smurto prireikia medikų pagalbos, nukentėjusiosios vis tiek linkusios ginti šeimos garbę teigdamos, kad susižalojo nukritusios nuo laiptų, susilaužė užkliuvusios, paslydusios.
Kolegei antrina ir G. Žemrietienė. Jos teigimu, intelektualiose šeimose smurtas neretai būna itin žiaurus. Pareigūnei įstrigęs vienos moters liudijimas, kad sutuoktinis, pačiupęs už plaukų, vaikų akyse ją tampė po grindis, paskui čiupo žarsteklį, sumušęs pusnuogę išstūmė pro laukujes duris.
„Kokį siaubą, pažeminimą turi patirti moteris, kokią traumą – vaikai!? Ir ta pati moteris su kraujosruvomis ant viso kūno, plyštančia širdimi jau kitą dieną eina į darbą, užima solidžias pareigas, vadovauja kolektyvui...“ – stebisi pašnekovė.
Jos įsitikinimu, gatvėje neretai išties būna kur kas saugiau negu namuose, kuriuose nuolatos tenka kęsti baimę ir smurtą.
„Pagalvokite, eini į namus ir nežinai, ar tavo vyras bus geros nuotaikos ar blogos, tu jam įtiksi ar neįtiksi, o gal ne taip pažiūrėsi, gal ne taip pasakysi“, – sako G. Žemrietienė.
O smurtą moterys, anot pareigūnų, dažnai patiria dėl smulkmenų.
Vaikai įbauginti
V. Venckuvienei skaudžiausia dėl vaikų, kurie ne tik mato, bet ir patys kenčia artimiausių žmonių, kad ir mamos, naudojamą smurtą. Vaikai bijo skųstis, bijo eiti namo.
Policininkėms įstrigęs vieno berniuko, apsisprendusio papasakoti viską, kas vyksta jo šeimoje, pasakymas. „Ai, vienu kartu daugiau ar mažiau gausiu, vis tiek pasakysiu“, – tokiais žodžiais vaikas save greičiausiai drąsino.
Štai trys mergaitės – dvi paauglės ir mažametė. Viena iš jų, penkiolikametė, prašė mokymo įstaigos socialinės darbuotojos „kažką“ daryti, kad nebereikėtų grįžti namo. Tą patį kartojo ir jos aštuonmetė sesuo.
Per apklausą seserys tyrėjoms papasakojo, kad namuose paskutinįkart buvo sumuštos mamos, nes tarpusavyje pradėjo juoktis, neva ne taip pažiūrėjo. Anot mergaičių, mama daužo jas su tuo, kas tą akimirką papuola po ranka.
Mergaitės pasakojo, kaip dviejų kambarių bute yra priverstos matyti suaugusiųjų lytinius santykius, kęsti psichologinį smurtą.
„Tos mergaitės psichologiškai traumuotos visiškai – siaubas! Jos pačios bandė ieškoti pagalbos, norėjo palikti namus, kuriuose, lyg ir turėtų būti saugu, ramu“, – išgyvenimais dalijasi V. Venckuvienė.
Smurtą kenčiantys nepilnamečiai dažnai būna įbauginti, įtikinti, jog pasiskundę jie bus išvežti į globos namus. Dėl „įpūstų“ baimių vaikai linkę tylėti net ir tada, kai smurto pėdsakai ant kūno yra neabejotini.
G. Žemrietienė prisimena atvejį, kai į policiją kreipėsi septyniolikmetis. Paauglys pranešė buvęs sumuštas motinos sugyventinio. Tyrimo eigoje apklausiama motina kategoriškai paneigė sūnaus pateiktą informaciją, esą niekas nesimušė, tai ji liepusi sūnui rašyti pareiškimą, nes supyko ant gyvenimo draugo.
„Ta moteris tikino, kad viskas gerai, juodu šeštadienį netgi susituokė. Palinkėjau sėkmės. Nepraėjo nė mėnuo, ir gavome pranešimą, kad sumušta ta pati moteris – sutuoktinis gesino cigaretes į jos galvą, tyčiojosi...“ – prisimena pareigūnė.
Sunku suvokti, kodėl, gindamos sugyventinių interesus, moterys dažnai stoja jų, o ne savo vaikų pusėn.
Tyla – ne išeitis
R. Beržanskienė ragina aukas netylėti ir nekentėti net menkiausio smurto.
„Būtina ieškoti problemos sprendimo būdo, kuris tikrai yra. Jūs nevertos patirti smurtą, gyventi su baime ir įtampa. Ką jau kalbėti apie smurtą nuolatos matančius ar jį patiriančius vaikus. Padėkite savo atžaloms užaugti psichologiškai stipriomis asmenybėmis“, – į smurtą šeimose patiriančias moteris kreipiasi ilgametė kriminalistė.
Pernai Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėta 670 ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiemet tokių tyrimų pradėta jau 129.
Šiaulių apskrityje pernai iš viso buvo pradėti 794 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiemet – 174.
Pareigūnai mano, kad iš tiesų smurto atvejų šeimose yra kur kas daugiau, negu apie juos informuojama policija. Netylėti raginami ir kaimynai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių miesto ir rajono Kriminalinės policijos Antrojo poskyrio viršininkė Ramunė Beržanskienė žino, kiek šeimose yra smurto ir koks jis.
Vyriausiosios tyrėjos Ginta Žemrietienė (su uniforma) ir Vida Venckuvienė sako, kad smurtą kenčiančios moterys pirmiausia turėtų pagalvoti, ką tuo metu išgyvena jų vaikai ir kokie jie užaugs.