Austrams patiko lietuviški lašiniai

Aust­rams pa­ti­ko lie­tu­viš­ki la­ši­niai

Kel­mės ra­jo­no de­le­ga­ci­ja, vie­šė­ju­si Aust­ri­jo­je, da­ly­va­vo Karn­te­no kraš­to Vei­tens­fel­do se­niū­ni­jo­je vy­ku­sio­je la­bai po­pu­lia­rio­je La­ši­nių šven­tė­je. Tarp vie­ti­nių ūki­nin­kų sa­vo rū­ky­tais lie­tu­viš­kais la­ši­niais, deš­ro­mis, kum­piais sėk­min­gai pre­kia­vo ir gau­sy­bę įspū­džių par­si­ve­žė Al­gir­das Ja­ru­tis iš Šau­kė­nų se­niū­ni­jos Laik­šių kai­mo.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Šau­kė­nų se­niū­nas Al­gi­man­tas Šu­kys, Aust­ri­jo­je vie­šė­jęs ne sy­kį, La­ši­nių šven­tė­je Karn­te­no kraš­to Vei­tens­fel­do se­niū­ni­jo­je da­ly­va­vo pir­mą­syk. Kaip ir Laik­šė­se mė­sos ga­mi­nių ce­chą tu­rin­tis Al­gir­das Ja­ru­tis.

Į šven­tę, vy­rai pa­sa­ko­jo, bu­vo su­va­žia­vę tik to kraš­to gy­vu­lių au­gin­to­jai, ku­rie mė­są pa­tys per­dir­ba ir par­duo­da.

Aust­ri­jo­je la­bai ska­ti­na­mi vie­tos vers­lai, tar­pu­sa­vy­je bend­ra­dar­biau­ja vers­li­nin­kai, ūki­nin­kai. Jei, pa­vyz­džiui, vie­tos res­to­ra­nas iš ūki­nin­ko per­ka mė­są, tai ūki­nin­kas bū­ti­nai sa­vo sve­čius pie­tų į tą res­to­ra­ną pa­kvies.

La­ši­nių šven­tės or­ga­ni­za­to­rius – vers­li­nin­kas, ūki­nin­kas Jo­han­nas Kras­ni­gas, anks­čiau dir­bęs se­niū­no pa­va­duo­to­ju, yra pel­nęs La­ši­nių ka­ra­liaus ti­tu­lą.

Al­gir­das Ja­ru­tis į La­ši­nių šven­tę ve­žė­si deš­rų, kum­pio, mė­sos kon­ser­vų, sto­rų rū­ky­tų kai­miš­kų la­ši­nių, iš anks­to na­muo­se su­si­pjaus­tęs maž­daug po ki­log­ra­mą.

„Pa­si­ta­rė­me su žmo­na ir nu­spren­dė­me, jog pra­šy­si­me po sep­ty­nis, aš­tuo­nis eu­rus. Taip ir pa­da­riau, prie sa­vo pro­duk­ci­jos už­kli­juo­da­mas kai­ną. Bet po­nas Jo­han­nas ma­ne „su­draus­mi­no“, sa­ky­da­mas, jog taip pi­giai jis pa­ts vi­sus ma­no la­ši­nius ir ki­tus ga­mi­nius iš kar­to nu­pirks, o par­duos ma­žiau­siai po 20 eu­rų. Pa­do­va­no­jo tu­ši­nį, kad bent vie­ne­tu­ką prie­ky­je sep­ty­nių ar aš­tuo­nių už­ra­šy­čiau“, – įspū­džiais da­li­jo­si laik­šiš­kis.

A. Ja­ru­tis sa­kė, jog jam bu­vę keis­ta, kad pir­kė­jai vi­siš­kai ne­si­do­mė­jo kai­no­mis. Tik ro­dy­da­vo, ko­kio ga­mi­nio no­rė­tų, ir mo­kė­da­vo ne­si­de­rė­da­mi. Už ke­lias plo­ny­tes rū­ky­tas jau­tie­nos deš­re­les tri­jų eu­rų ne­gai­lė­da­vo. Laik­šiš­kis pa­ste­bė­jo, jog aust­riš­ki mė­sos ga­mi­niai – kur kas bran­ges­ni ne­gu lie­tu­viš­ki.

Tiek Šau­kė­nų se­niū­nui, tiek ir A. Ja­ru­čiui aust­riš­ki la­ši­niai pa­si­ro­dė kiek neįp­ras­to sko­nio. Mat la­ši­nių aust­rai ne­rū­ko, juos vy­ti­na.

„Su­dė­tin­ga bu­vo išaiš­kin­ti, kaip la­ši­nius rei­kia rū­ky­ti. O aust­rai ne­sup­ra­to, kaip ga­li­ma val­gy­ti rū­ky­tą kum­pį vos po dvie­jų mė­ne­sių ruo­ši­mo. Bet lie­tu­viš­kus la­ši­nius pir­ko. Vie­na mo­te­ris tris kar­tus grį­žo dar la­ši­nių. Pa­ra­ga­vo – pa­ti­ko“, – sa­kė A. Ja­ru­tis.

Laik­šiš­kis ir pa­ts nu­si­pir­ko rū­ky­tos kiau­lie­nos ir žvė­rie­nos deš­ros, do­mė­jo­si aust­riš­ku mė­sos pa­ruo­ši­mu.

Be lie­tu­vio, La­ši­nių šven­tė­je sū­riu ir vy­nu pre­kia­vo dar vie­nas už­sie­nie­tis – ita­las.

Per šven­tę tra­di­ciš­kai bu­vo ren­ka­mas La­ši­nių ka­ra­lius. Ko­mi­si­ja vi­są die­ną ra­ga­vo la­ši­nius ir nu­spren­du­si, ku­rio sa­vi­nin­ko pro­duk­ci­ja ge­riau­sia, šei­mi­nin­ką ka­rū­na­vo.

Šau­kė­nų se­niū­nas Al­gi­man­tas Šu­kys sa­kė, jog La­ši­nių šven­tė­je vy­ko ne tik pre­ky­ba, bet ir įvai­rūs pa­si­ro­dy­mai. Aust­ri­jo­je kon­cer­ta­vo ir šil­tai priim­ta bu­vo  Šau­kė­nų kul­tū­ros cent­ro kai­miš­ka ka­pe­la „Mel­dai“, va­do­vau­ja­ma Al­gir­do Rau­bic­ko.

„Ki­tą die­ną Gur­ko mies­te ka­pe­la tu­rė­jo  dar pa­si­ro­dy­ti ge­gu­ži­nė­je. Ta­čiau už­klu­po lie­tus, ir šven­tė neį­vy­ko. Bet nie­kas dėl to ne­si­jau­di­no. Žmo­nės suė­jo į ka­vi­nę ir ten lei­do lai­ką“, – sa­kė.

Iš Aust­ri­jos Kel­mės ra­jo­no de­le­ga­ci­ja par­si­ve­žė daug įspū­džių. Vei­tens­fel­do se­niū­ni­ja įsi­kū­ru­si la­bai gra­žio­je vie­to­je, apie 60 ki­lo­met­rų nuo Ita­li­jos, iki ap­dai­nuo­to­sios Ve­ne­ci­jos – tik 100 ki­lo­met­rų. Ne­to­li ir Slo­vė­ni­ja. Šau­kė­nų se­niū­ni­ja su Vei­tens­fel­do se­niū­ni­ja bend­rau­ja ir drau­gau­ja nuo 2009 me­tų. Su Gur­ko se­niū­ni­ja bend­ra­dar­biau­ti pra­dė­jo Lio­lių se­niū­ni­ja.

Šau­kė­nų se­niū­nas pa­sa­ko­jo, jog Aust­ri­jo­je se­niū­ni­jos yra la­bai sa­va­ran­kiš­kos: val­do vai­kų dar­že­lius, pra­di­nes mo­kyk­las. Ku­ri se­niū­ni­ja su­ge­ba už­si­dirb­ti dau­giau, ta ir gy­ve­na ge­riau.

„Kiek­vie­na se­niū­ni­ja tu­ri  va­di­na­mąjį vi­nį – iš­skir­ti­nę idė­ją. Vie­no­je se­niū­ni­jo­je ant aukš­to kal­no pa­sta­ty­tas 100 met­rų aukš­čio ap­žval­gos bokš­tas prieš ke­lerius me­tus pa­gal at­ski­rą tu­riz­mo ka­te­go­ri­ją ta­po lan­ko­miau­siu pa­sau­ly­je ob­jek­tu. Va­žiuo­ja tu­ris­tai – se­niū­ni­jai lie­ka pi­ni­gai. Vei­tens­fel­do "vi­nis", be abe­jo­nės, La­ši­nių šven­tė, ku­rio­je ap­si­lan­ko apie 5 000 žmo­nių“, – sa­kė A. Šu­kys.

Au­to­rės nuo­tr.

LA­ŠI­NIAI: Al­gir­das Ja­ru­tis iš Laik­šių iš Aust­ri­jos, La­ši­nių šven­tės, par­si­ve­žė daug įspū­džių. Vy­riš­kiui bu­vo šiek tiek keis­ta, kad pir­kė­jai pir­ko ne­si­de­rė­da­mi. Be­ne la­biau­siai aust­rams pa­ti­ko lie­tu­viš­ki la­ši­niai.

As­tos Vait­ke­vi­čiū­tės-Ki­zie­nės nuo­tr.

ŠVEN­TĖ: La­ši­nių šven­tė­je Aust­ri­jo­je sa­vo pro­duk­ci­ja pre­kia­vo vie­nin­te­lis lie­tu­vis – Al­gir­das Ja­ru­tis iš Laik­šių. Su­si­do­mė­ju­sių­jų ir pir­kė­jų ne­trū­ko.