Naujausios
Ąžuolai virto pasakų herojais
Vakar baigėsi savaitę Šiaulių centriniame parke vykęs medžio drožėjų ir tautodailininkų pleneras „Vaikystės pasakas prisiminus“. Parke išdygo penki ąžuoliniai pasakų personažai: du vilkai, Eglė žalčių karalienė, ragana ir giltinė „Kūma“.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Parke – nauji akcentai
Parke burzgė sukiasvorė technika. Ja buvo keliamos ir į duobę su betonu įmontuojamos kone trijų metrų skulptūros.
Jas antrajame medžio drožėjų ir tautodailininkų plenere „Vaikystės pasakas prisiminus“ kūrė penki tautodailininkai.
Jie penkis ažuolo rąstus, vežtus iš Pakruojo miškų urėdijos, pavertė pasakų personažais. Zenonas Lažinskas kūrė Vilką, šalia jo kitąmet galbūt atsiras ir Raudonkepuraitė. Vaclovas Onaitis parkui dovanos Eglę žalčių karalienę.
Dalius Žymantas kūrė ąžuolinę giltinę „Kūma“.
„Jei ne sugedę pjūklai, nudaužyti keliai, patemptos nugaros, perkaitusios galvos, jokių problemų nebūtų“, – juokėsi D. Žymantas.
Zenonas Tomkus rąstą pavertė vilku. Šalia jo kitais metais žada pritūpti nykštukai.
„Visi, tėvai ir seneliai su vaikais, prieidavo, klausdavo: kas čia bus, koks medis, kaip darome viską. Plenero vertė – žmonių lankymas ir jų susidomėjimas. Tai džiugino“, – pasakojo medžio drožėjas.
„Spėjome viską. Nors pavėlavau atvykti į plenerą, bet baigiau pirmas. Viskas pavyko puikiai. Tik saulė kepino“, – sakė P. Bandza, išdrožęs bene pikčiausią pasakų veikėją raganą.
Šalia trijų naujų skulptūrų bus pastatyti ir suoleliai.
„Norime apleistą parką budinti. Norime, kad žmonės prisimintų tradicinę lietuvišką kultūrą. Ateitų prie skulptūrų, prisėstų, tėvai, seneliai sektų vaikams pasakas“, – sakė Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos tarybos narys Edvardas Kuvikas.
Tautodailininkams – jokių mero padėkų
Pleneras prasidėjo praėjusį šeštadienį. Čia vyko blusų turgus, veikė lauko virtuvė.
Plušėjo ne tik medžio drožėjai, bet ir kiti tautodailininkai: dailininkai, tekstilininkai, mezgėjai, vilnos vėlėjai, audėjai, karpytojai. Jie demonstravo savo gebėjimus, amato gudrybių mokė visus norinčius.
„Medžio drožėjams ir tautodailininkams padėkos raštus teiksime mes. Norėjome, kad tai padarytų Šiaulių savivaldybė. Tačiau nepanorę to daryti atsakė, kad padėkų į kairę ir dešinę nedalija. Gaila“, – apgailestavo Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos prezidentė Vida Pociuvienė.
Pleneras, kurį organizavo Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacija, atsieis 8000 eurų. Daugiausiai kainavo medžio drožėjų atlyginimai, sunkioji technika.
Išlaidas padengė Centro, Gubernijos ir Kalniuko vietos bendruomenės lėšos, kurias kasmet skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Truputį įsižeidėme, nes pleneras didžiulis. Vyksta savaitę, kainuoja nemažai. Bet Savivaldybė lėšas sakė perves tik kitą savaitę. Esą tokia tvarka. Kaip organizuoti plenerą be lėšų? Juk ir plenero dalyviais reikia pasirūpinti, ir technika kainuoja“, – sakė V. Pociuvienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KŪRYBA: Ąžuolinę giltinę „Kūma“ kūręs Dalius Žymantas sakė, kad kūrybos procesas nebuvo sklandus: gedo pjūklai, tvieskė saulė.
AKCENTAS: Šiaulių centriniame parke po medžio drožėjų ir tautodailininkų plenero išdygo penki pasakų personažai, vienas jų – kone triejų metrų vilkas.
