Naujausios
Baltų ugnys suliepsnojo prie Salduvės
Šeštadienį šimtai žmonių prie Salduvės piliakalnio paminėjo Baltų vienybės dieną. Šventėje dalyvavo lietuvių ir latvių. Šiaulių apskrities savivaldybės paskelbė pareiškimą, kad kitąmet apskrityje bus iškilmingai minimos 775-osios Saulės mūšio metinės.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Nuo Jauniūnų — į Salduvę
Prie keliuko į Salduvę lūkuriuoja dvi raitelės ir vėliavininkas. Jaunųjų gamtininkų centro raitelės sėdi ant žemaituko ir grynakraujo jojamojo žirgo. Vėliavininkas Gytis vis išbėga į plentą, pasižvalgyti, ar dar toli ugnis, kuri buvo uždegta Jauniūnuose (Joniškio rajonas) Saulės mūšio vietoje.
Lydimi policijos, pasirodo ugnies nešikai su fakelais. Tai bėgimo klubo „Stadija“ jaunuoliai, vadovaujami trenerio Prano Šaučikovo.
Šio klubo nariai ugnį nešė nuo pat Jauniūnų pasikeisdami. Rimgaudas sako, jog nubėgęs septynis kilometrus. Edvinas džiaugiasi, kad ugnis nė karto neužgeso. Nusifotografavę prie Lietuvos ir Latvijos vėliavų, ugnies nešėjai degančių fakelų koridoriumi artėja prie piliakalnio, kurio papėdėje sukrautas didžiulis laužas, saugomas dviejų įspūdingo ūgio metalinių karžygių — lietuvio ir latvio.
Šventės dalyvius sveikina Jelgavos ir Šiaulių miesto savivaldybių atstovai, pabrėžę, kad esame lemties broliai, o abiejų tautų vienybė turėtų būti natūrali kasdienybė.
Duona, muzika, košė, cibulinė
Senovinius instrumentus pučia „Salduvės“ kolektyvo muzikantai. Nuo atneštų fakelų užsiliepsnoja laužas. Žiūrovams dalijama specialiai šventei iškepta duona, bandutės, ant laužo iškeptos senovinės duonos juostelės. Jaunųjų gamtininkų centro moterys specialiai ieškojo senovinių baltų receptų.
Buvo planuota surengti senovės baltų valgių konkursą, tačiau į šventę negalėjo atvykti Jelgavos šeimininkės.
Dainuojant, grojant ir šokant lietuvių ir latvių folkloro kolektyvams, nuo netoliese verdančių puodų sklinda gardūs kvapai.
Salduvės pagrindinės mokyklos virėjos Judita ir Viktorija pasišovė išvirti šilkinės košės — net 36 kilogramus. Košė dar murmuliuoja, o norintys jos paragauti glaudžiu žiedu supa katilą. Košė buvo verdama net nuo devintos ryto. Pagaliau nekantriausiems į dubenėlius prikraunama šilkinės košės su spirgučiais, nors moterys abejoja, ar senovės lietuviai galėjo taip riebiai valgyti.
Jaunųjų gamtininkų centro muziejaus vadovė Asta Lukošiūtė su pagalbininkėmis verda cibulinę. Daug kam rūpi sužinoti, kaip ir iš ko ji verdama. Pirmiausia teko ant laužo iškepti silkės, suvyniotos į popierių. Silkę kepė ir namuose, ir čia. Po to silkė sugrūsta, į sriubą pridėta acto, svogūnų, pipirų, Čia pat ant laužo iškepta bulvyčių.
Šiaulių rajono gyventojai Daina ir Stanislovas sako, kad tik vaikystėje teko cibulinės, virtos iš silkės galvos ragauti. „Puiki šventė, matyti, kaip jai nuoširdžiai ruoštasi“, — sako Daina.
Šiluma
Viena iš šventės rengėjų etnologė Rūta Stankuvienė pasidžiaugė: „Dievs davė gero oro, nes, matyt, suprato, kad ir idėja gera“. Organizatoriai savaitės pradžioje suko galvas, kur reikėtų perkelti šventę, jeigu subjurtų orai. To neprireikė. Žiūrovai kaip vasarą jaukiai įsitaisė ant pievos, kam buvo šaltoka, galėjo ir prie laužo pasišildyti arba abiejų tautų šokiuose ir žaidimuose dalyvauti.
Artėja šventės kulminacija, kai bus įžiebtos daugiau kaip šešių metrų karžygių skulptūros. Jos pagamintos iš metalo tinklo, su langeliais, kad trauka būtų, o viduje — žagarai.
Skulptūrų autorius dizaineris Vilius Puronas neslėpė jaudulio ir nerimo — ar liepsnos tie žagarai, juk jokios patirties nėra. Tačiau viskas baigėsi sėkmingai — ugnis švieste švietė iš karžygių krūtinių.
Paklaustas, kokia skulptūrų įžiebimo prasmė, dizaineris kalbėjo: „Įpratome, kad tik Morę degina. Bet degino Pilėnus, liepsnojo žiemgaliai. Tos liepsnos mūmyse. Mes, mažos tautos, išsilaikėme, išlikome tose liepsnose.“
LAUKIMAS: Belaukiant ugnies iš Saulės mūšio lauko.
BĖGIKAI: Bėgikai su fakelais artėja prie Salduvės.
LAUŽAS: Didžiulis laužas, uždegtas atneštąja ugnimi, liepsnojo visą šventės laiką — beveik keturias valandas.
KOŠĖ: Virė virė košę.
CIBULINĖ: Paragauti Astos Lukošiūtės išvirtos cibulinės norėjo daugelis.
PATIEKALAI: Daina ir Stanislovas sakė, kad tik vaikystėje yra ragavę kai kurių nacionalinių patiekalų.
SAULĖ: Salduvės piliakalnis buvo papuoštas besišypsančia saule.
JAUKUMAS: Žiūrovai kaip vasarą galėjo jaukiai įsitaisyti ant žolynų ir stebėti šventę.
ŽAIDIMAI: Kas netingėjo, galėjo išmokti retesnių ir latvių, ir lietuvių šokių bei žaidimų.
KARŽYGIAI: Šventės finale — liepsnojantys karžygiai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
