Naujausios
Barsuko šešėlis orų nenuspės
Ilgalaikės orų prognozės pagal gyvūnų ar paukščių elgseną, liaudiški spėjimai vis dažniau bliūkšta. Sinoptikų ilgalaikės prognozės taip pat dažnai keičiasi. Gamtininkas, Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiasis ekologas Vidmantas Lopeta liaudies išmintimi dėl orų nebesivadovauja. Šiltėjantis klimatas išbalansavo gamtos procesus, todėl barsuko šešėlis ar kiaulės kasos forma žiemos nenupasakos.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Procesai gamtoje išbalansuoti
Meteorologai ne kartą yra sakę, jog ilgalaikės orų prognozės šiuo metu sunkiai padaromos, nes orų pokyčius lemia daug faktorių, šylantis klimatas yra išbalansavęs procesus gamtoje.
Lietuvos meteorologai ilgalaikių prognozių nesudarinėja, tuo užsiima stambūs NASA ir Rusijos centrai. Nepaisant naudojamos sudėtingos technikos ir pajėgų, ilgalaikes prognozes tenka nuolat tikslinti.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės teigimu, net užsienio mokslininkų sudarytos ilgalaikės orų prognozės negali pasitvirtinti, kadangi neįmanoma įvertinti visko, kas gamtoje įvyks. Pokyčiai aplinkoje prognozes iškreipia.
„Ilgalaikės prognozės yra tik teorija, modeliai. Negalima visko, kas pasaulyje vyksta, įvertinti, pavyzdžiui, vulkano įsiveržimo ar dulkių audrų. Ilgalaikių prognozių sudarymui labai trukdo klimato kaita“, – aiškino klimatologė. Dėl klimato šiltėjimo dažnėja ir neįprasti reiškiniai.
Sniegingų žiemų sumažėjo
Gamtininkas V. Lopeta vadovaujasi tik trumpalaikėmis meteorologinėmis prognozėmis.
Pasak gamtininko, remiantis gamtos reiškiniais, gyvūnijos, paukščių elgsena, prognozuoti orus beveik neįmanoma, todėl į liaudies kalendorių jis nelabai kreipia dėmesį.
„Tai tiesiog gražūs žmonių papročiai, – įsitikinęs gamtininkas. – Senolių spėjimai dabar nebeatitinka realybės, nes pasikeitė klimato sąlygos. Įtaką daro globalinis klimato šiltėjimas, oro tarša. Anksčiau būdavo labai gilios, sniegingos žiemos, o dabar tokių žiemų labai sumažėję“.
Kas kelias dienas V. Lopeta daro asmeninius orų stebėjimus, pasižymi temperatūrą. Pagal juos mato, jog tikrosios žiemos, kada temperatūra buvo neigiama ir dieną, ir naktį, pernai tebuvo trys savaitės. Šiemet iki Naujųjų metų tebuvo dvi žiemos savaitės.
Pusiaužiemį – tikrinti barsuko šešėlio
V. Lopeta pateikia pavyzdį, jog sausio 25 dieną yra pusiaužiemio šventė, kada, pagal žmonių pasakojimus, ant kito šono verčiasi barsukas ar meška. Tada Kurtuvėnų regioniniame parke rengiami Pusiaužiemio žygiai. Jų metu žiūrima, ar barsukai buvo išlindę iš savo urvų.
Tikima, kad jei tądien išlindęs barsukas pamato savo šešėlį, lenda atgal, nes dar šals. Jei būna apsiniaukę – greit atšils ir ateis pavasaris.
Koks pusiaužiemis buvo pernai? V. Lopeta prisimena, kad pernai šalo iki 13 – 15 laipsnių šalčio ir švietė saulė.
Pagal papročius, barsukas turėjo pamatyti savo šešėlį ir vėl eiti miegoti, tačiau jau vasario 6 dieną atšilo. Po to visą laiką dienomis buvo pliusinė temperatūra, priešingai prognozei, šalčiai baigėsi.
Kita skeptiška gamtininko pastaba – barsukas yra naktinis gyvūnas ir dažniausiai išlenda, kai šviečia ne saulė, o mėnulis. „Nuo mėnulio vargu ar matysis šešėlis... Gal matysis, tik neryškus“, – sako V. Lopeta.
Dzūkijoje apie pusiaužiemį sakoma priešingai, esą kada barsukas mato šešėlį, tuomet lenda į urvą nugulėtais šonais, nepasivaikščiojęs, tada jau bus pavasaris.
V. Lopetos nuomone, nors liaudies prognozės prieštaringos, jas išsaugoti reikia, bet nebūtina tikėti.
Bebrai nekrovė atsargų
Gamtininkas perpasakojo Kurtuvėnų būrelio medžiotojo Jono Jankevičiaus atradimą papjovus didelę kiaulę. Kiaulės ir šerno kasa tik pradžioje buvo sustorėjusi, o paskui – tolygi.
Remiantis liaudies išmintimi, tai rodytų, kad žiemos pradžia (pirmasis trečdalis – iki Naujųjų metų) bus šaltesnė. Tolygi, plona dalis prognozuoja, kad po Naujųjų metų žiema bus švelni.
Atsižvelgiant į tai, jog bebrų atsargos menkos, o kai kur jie visai nekrovė atsargų, irgi rodo švelnią žiemą.
„Nežinau, kaip gyvūnai nuspėja žiemą ar nuo ko priklauso kiaulių, šernų kasos sustorėjimai, bet pastebėjau, kad šie požymiai dažniausiai atitinka tiesą“, – vertino V. Lopeta.
Ekologas atkreipia dėmesį, jog šiemet buvo labai daug šermukšnių uogų, o senoliai sako, kad tais metais bus ilgas ir šiltas ruduo. Šis spėjimas pasiteisino – taip ir buvo.
Dėl ilgo rudens kai kurių augalų vegetacija buvo labai ilga. Pavyzdžiui, Sosnovskio barščiai žydėjo dar lapkritį, o serbentų pumpurai buvo išbrinkę panašiai kaip pavasarį, nors prieš pat atšalimą, gruodį.
Šiemet lapkričio 11-ąją, šv. Martyno dieną, teškėjo – buvo šlapia, tačiau pagal liaudies posakį Kalėdos beveik nebraškėjo. Nors temperatūra buvo minusinė, tačiau menka, pasnigo nedaug.
Blogų orų nebūna
Senolių pastebėjimus apie orus klimatologė A. Galvonaitė taip pat vertina kaip etnografinį palikimą.
„Anuomet nebūdavo žiniasklaidos, kuri visus pastebėjimus ir suklydimus palygina, išviešina. Žmonės perduodavo viską tik iš lūpų į lūpas bažnyčioje susitikę“, – komentavo klimatologė.
Pasak jos, atidžiai stebintys gyvūnų elgesį ar pokyčius danguje galėjo nuspėti nebent trumpalaikes prognozes.
„Čia kaip čigonas su dviem sūnumis. Vienas sako – šals, o kitas – ne, vis vien kažkuris pataikys“, – palygina A. Galvonaitė. Ji pažymi, jog senoliai važinėdavo arkliuku, o dabar jų kiemuose stovi automobiliai. Klimato pokyčiams ir orams įtakos turi jų tarša.
Klimatologė siūlo belaukiant autobuso, vaikštinėjant lauke patiems pakelti akis į dangų, pastebėti debesų formas ir pabandyti prognozuoti. „Blogų orų nebūna, svarbu gera nuotaika“, – pažymi A. Galvonaitė.
Prognozė
Amerikos mokslininkai prognozuoja šiltus sausio, vasario ir kovo mėnesius. Rusų mokslininkai spėja, jog žiemos orai bus permainingi – šaltis keisis su šiluma.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio mėnesio vidutinė temperatūra numatoma apie 2 laipsnius aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė – 5 laipsniai šalčio), kritulių kiekis truputį viršys daugiametį vidurkį (daugiametis vidurkis 40,2 mm).
Žiemos vidutinė temperatūra numatoma truputį aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė – 3,9 laipsniai šalčio), kritulių kiekis – artimas vidutiniam daugiamečiui (daugiametis vidurkis 121,9 mm).
EPA-ELTA nuotr.
KAITA: Prognozavo atšilimą, o šąla, prognozavo šaltį, o šyla. Ilgalaikės orų prognozės vis dažniau nepasitvirtina. Klimatologai sako, kad kalta oro tarša ir klimato atšilimas.
Jono TAMULIO nuotr.
SPĖJIMAI: Gamtininkas, Kurtuvėnų regioninio parko vyr. ekologas Vidmantas Lopeta įsitikinęs, jog orų spėjimai pagal senolių prietarus yra gražūs žmonių papročiai, kuriuos reikia išsaugoti, tačiau pasikeitus klimato sąlygoms jie nebeatitinka realybės.
Jono TAMULIO nuotr.
PROGNOZĖS: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės teigimu, net užsienio mokslininkų sudarytos ilgalaikės orų prognozės negali pasitvirtinti, kadangi neįmanoma įvertinti visko, kas gamtoje gali įvykti.
