
Naujausios
Bendruomenė pastatė paminklą Pašiaušės kolegijai
Kelmės rajone, Pašiaušės miestelyje, atidengtas paminklinis akmuo 1654 metais įkurtai ir iki 1773 metų gyvavusiai Pašiaušės jėzuitų kolegijai.
Vieta, kurioje stovėjo kolegija, pažymėta kaimo bendruomenės „Pašiaušėlė“ iniciatyva.
Pastatyti paminklą kolegijai 2008 metais buvo planavusi ir Kelmės rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Šiaulių universitetu. Buvo parengtas ir paminklo projektas. Deja, jis liko popieriuje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Reikėjo įamžinti
„Pašiaušėlės“ bendruomenės pirmininkė Lina Šavčenko sako, jog Pašiaušės jėzuitų kolegijos atminimą tikrai reikėjo įamžinti. Garbinga istorija suteikia gyvenvietei patrauklumo.
Neretai į Pašiaušę atvyksta turistų iš kitų Lietuvos vietovių, iš universitetų. Buvo atvykęs kelių universitetų profesorius iš Amerikos Romualdas Šviedrys, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Pacevičius. Atvykėliai klausia, kurioje vietoje stovėjo jėzuitų kolegija.
„O mes neturime ką parodyti, – apgailestauja ponia Lina. – Priešais bendruomenės namus – griuvėsiai. Manoma, jog tai buvusios bažnyčios rūsiai. Jais kaip ūkinės paskirties statiniais ilgą laiką naudojosi šalimais gyvenę žmonės. Kai jie išsikraustė, ten norėta įrengti bendruomenės namus. Bet vos pradėję dirbti statybininkai prie rūsių pamatų rado žmonių kaulų. Teritoriją tyrinėjo archeologai. Jie patvirtino, jog tai – laidojimo vieta. Prie bažnyčios galėjo būti kapinės. Arba vienuoliai galėjo būti laidojami bažnyčios rūsiuose.“
Bendruomenės branduolys seniai svajojo sutvarkyti buvusios kolegijos teritoriją ir pastatyti paminklinį akmenį, kad į Pašiaušę atvykusiems turistams ir piligrimams būtų aišku, kur stovėjo žymiosios kolegijos pastatai.
Istoriją įprasminti „Pašiaušėlės“ bendruomenei atrodė tiesiog būtina.
Buvo turtingiausia Lietuvos kolegija
Septynioliktajame – aštuonioliktajame amžiuje, iki pat jėzuitų ordino uždarymo gyvavusi Pašiaušės jėzuitų kolegija buvo viena iš turtingiausių kolegijų tuometinėje Lietuvoje. Jos fundatorius Stanislovas Beinartas, garsėjęs net tik puikiu išsimokslinimu, bet ir dosnumu, jėzuitus Pašiaušėje įkurdino rūpindamasis tautiečių religingumu ir dvasingumu.
Kolegijoje veikė sintaksės ir poetikos, vėliau atidaryta ir retorikos klasė. Jaunimas čia mokėsi lotynų ir lenkų kalbų, skaitymo, rašymo, skaičiavimo, gramatikos, sintaksės, literatūros, geografijos, istorijos, muzikos, logikos. Šešerius metus buvo skaitomas filosofijos ir teologijos kursas. Mokėsi vaikai bei jaunimas iš Žemaitijos, Kuršo, Rygos ir Švedijos.
Čia buvo sukaupta 1627 tomų mokslinė biblioteka. Paskaitas skaitė profesoriai Baltramiejus Gecevičius ir Ignas Puzinas. Kolegijos rektoriai Pranciškus Šrubauskis ir Gabrielius Šimkevičius buvo žinomi kaip lietuviškų knygų autoriai.
Šalia kolegijos veikė Pašiaušės jėzuitų vienuolynas ir bažnyčia, talpinusi 2000 žmonių. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog kolegija turėjo varpinę su anglišku laikrodžiu, mušančiu valandas, itališką sodą su alėjomis ir altana.
Plytos panaudotos Šiaulių berniukų gimnazijai
Panaikinus jėzuitų ordiną, kolegiją perėmė Edukacinė komisija. Tačiau kolegijos bazėje nebuvo įkurta aukštoji mokykla. Vienuoliams tikusi Ramybės kalnu šalia Vižės ir Šiaušės upelių esanti vieta buvo per daug atoki kaip mokslo židinys.
Ištuštėję pastatai pradėjo nykti. Devynioliktojo amžiaus viduryje Šiauliuose nutarus statyti berniukų (dabartinė J. Janonio) gimnaziją, leista nugriauti Pašiaušės kolegijos pastatus, plytas panaudoti kaip statybinę medžiagą.
Beje, manoma, jog plytos kolegijos pastatams buvo pagamintos Pašiaušėje. Čia veikė plytinė.
Kolegijos biblioteka perduota Tytuvėnų bernardinams. Tačiau šiuo metu išlikusi tik viena kita knyga ir kelios meno vertybės. Pora paveikslų kabo Pakapės ir Žagarės bažnyčiose.
Praėjusio amžiaus pradžioje kolegijos vieta buvo pažymėta koplytstulpiu. 2008 metais Kelmės savivaldybė ir Šiaulių universitetas inicijavo paminklo Pašiaušės kolegijai sukūrimą. Buvo paskelbtas projekto konkursas, kurį laimėjo Simonas Pažemeckas.
Deja, projektas taip ir netapo kūnu. Kodėl taip atsitiko, šiandieniniai rajono vadovai nežino, nes tuo metu dar nedirbo.
Anuometiniai vadovai, pasak pašiaušiškių, paminklą statyti žadėjo prieš rinkimus. Po rinkimų keitėsi valdžia. Senosios valdžios pažadų ji jau nebevykdė.
Ko nepadarė institucijos, padarė bendruomenė
„Pašiaušėlės“ bendruomenės pirmininkė Lina Šavčenko drauge su keletu bendraminčių parašė projektą „Pašiaušės praeities įprasminimas“. Jo įgyvendinimui iš Savivaldybės gavo 900 eurų.
Tiek pinigų nebūtų užtekę sutvarkyti aplinką, įrengti takus ir pastatyti atminimo akmenį. Padėjo rėmėjai. Žemės ūkio bendrovės „Žemila“ direktorius Remigijus Milašius padovanojo akmenį, nupirko žolyno sėklos. Kita žemės ūkio bendrovė „Luganta“ skyrė technikos teritoriją sutvarkyti. „Akmentos“ bendrovės savininkas Gintaras Čyvas padovanojo plokštę, kurioje iškalta informacija apie kolegiją. Šiek tiek lėšų skyrė iš Pašiaušės kilusi bendruomenės rėmėja Lionė Grigoravičienė.
Savo darbu tvarkant kolegijos teritoriją prisidėjo ūkininkas Darius Petrauskas, bendruomenės nariai Antanas Tavoras, Aldona Kučinskienė, Janina Zdanienė.
„Kaimo žmonės visą savaitę grėbliais lygino teritoriją, rinko plytgalius, kad galėtų pasėti žolę“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė L. Šavčenko.
Aplink paminklinį akmenį įrengtas žolynas, padaryti takeliai prieiti prie paminklo, pasodinta gėlių ir kalnapušių.
Į paminklo atidengimo iškilmes pašiaušiškiai pakvietė Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininką Hubertą Smilgį, istoriką Stasį Šimaitį, Savivaldybės administracijos direktorę Ireną Sirusienę ir Tytuvėnų apylinkių seniūną Valdą Ivanauską.
Paminklinį akmenį pašventino Kiaunorių parapijos klebonas Donatas Garbažius. Svečiams ir Pašiaušės žmonėms koncertavo Bazilionų meno mėgėjai. „Pašiaušėlės“ bendruomenės kulinarės paruošė senovinių patiekalų vaišes.
Svajonės apie Piligrimų kelią
Bendruomenės pirmininkė Lina Šavčenko sako, jog Pašiaušės kolegijos įamžinimo darbai nesibaigia paminkliniu akmeniu. Už akmens žiojėja buvusių bažnyčios rūsių duobė. Kartais ten metamos šiukšlės. Tai nedaro garbės miesteliui. Reikėtų sutvarkyti rūsius. Juos išvalyti, sutvarkyti ir uždengus rodyti kaip muziejinę vertybę. Arba bent atitverti, kad nebadytų akių.
Reikėtų ir informacinio stendo. Atvykę turistai jame galėtų rasti visą išsamią informaciją apie Pašiaušę ir čia gyvavusią jėzuitų kolegiją.
Per Šilinės atlaidus keli kilometrai nuo Pašiaušės einančiu asfaltuotu keliu traukia piligrimai nuo Kryžių kalno į Šiluvą. Pašiaušės moterys juos sutinka su sūriais, medumi ir gėlėmis, kad kiek pailsėtų ir pasistiprintų prieš tolesnę kelionę.
Kartais į Pašiaušę užsuka iš užsienio keliaujantys piligrimai. Bendruomenės pirmininkės įsitikinimu, gyvenvietė verta, kad būtų įtraukta į oficialius Piligrimų kelių žemėlapius, ir bendruomenė to sieks.
Autorės nuotr.
„Pašiaušėlės“ bendruomenės iniciatyva bei darbu ir Savivaldybės bei rėmėjų lėšomis įamžinta Pašiaušės jėzuitų kolegijos vieta.
„Pašiaušėlės“ bendruomenės pirmininkė Lina Šavčenko svajoja, kad Pašiaušė būtų įtraukta į Piligrimų kelių žemėlapius.
Sutvarkyta teritorija aplink paminklinį akmenį, pasodinta gėlių ir kalnų pušų.
Pašiaušės gyventojai norėtų rašyti tęstinį projektą ir sutvarkyti už paminklinio akmens žiojėjančius buvusios bažnyčios rūsius.