Bolševikų perversmas Šiauliuose

Bol­še­vi­kų per­vers­mas Šiau­liuo­se

Praė­jo šiek tiek dau­giau nei me­tai nuo to lai­ko, kai Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą tie­sio­giai bu­vo iš­rink­ti ir pra­dė­jo dirb­ti sa­vi­val­dy­bių me­rai. Ne išim­tis ir Šiau­liuo­se. Ma­nau, kad po me­tų jau ga­li­ma drą­siai ver­tin­ti pir­muo­sius Ar­tū­ro Vi­soc­ko dar­bo re­zul­ta­tus, nes jau praė­jo pa­kan­ka­mai il­gas lai­kas pa­ro­dy­ti sa­vo prio­ri­te­tus, sa­vo ko­man­dą ir dar­bo me­to­dus.

Min­ti­mis per­bė­gęs pa­sta­ruo­sius me­tus Šiau­liuo­se, no­rom ne­no­rom pri­si­me­nu is­to­ri­ją. Praė­ju­sio am­žiaus pra­džio­je, 1917 me­tais, Ru­si­jo­je įvy­ko gink­luo­tas per­vers­mas ir val­džią užė­mė bol­še­vi­kai. Ne, ne­no­riu A. Vi­soc­ko su­ta­pa­tin­ti su Le­ni­nu, tik ma­tau la­bai daug pa­na­šu­mų įvy­kiuo­se „po re­vo­liu­ci­jos“. Tuo­met Ru­si­jo­je pa­grin­di­nis val­džios lo­zun­gas bu­vo nai­kin­ti vis­ką, kas bu­vo su­kur­ta iki tol. In­te­li­gen­ti­ja, švie­suo­me­nė, aris­tok­ra­ti­ja bu­vo va­di­na­ma di­džiu­le blo­gy­be ir bu­vo nai­ki­na­ma – tur­tin­gi, pro­tin­gi, iš­si­moks­li­nę, tu­rin­tys pa­tir­ties bu­vo tre­mia­mi ir žu­do­mi. Iš jų bu­vo ty­čio­ja­ma­si, jie bu­vo per­se­kio­ja­mi ir nie­ki­na­mi nau­jos val­džios. Vy­ko val­džios kai­ta, for­ma­vo­si nau­jas po­li­ti­nis „eli­tas“.

Praė­jus be­veik šim­tui me­tų, pa­na­ši si­tua­ci­ja yra ir Šiau­liuo­se. Pa­si­kei­tus pir­mie­siems as­me­nims pra­si­dė­jo „va­ly­mas“, man­da­giai va­di­na­mas „kad­rų kai­ta“ tiek tarp po­li­ti­nio, tiek tarp vi­suo­me­ni­nio, tiek tarp vers­lo „eli­to“. For­muo­ja­mas nau­jas, ki­to­kios pa­krai­pos eli­tas.

Iš prin­ci­po to­kia si­tua­ci­ja lo­giš­ka ir tei­sin­ga. Nau­jas me­ras tu­ri sa­vo pa­žiū­ras, sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus, sa­vo pa­tir­tį ir pa­gal tai for­muo­ja sa­vo ap­lin­ką. Nor­ma­lus yra me­ro no­ras tu­rė­ti sa­vo ko­man­dą, sa­vo pa­ti­kė­ti­nius. Bet kuo ta­da ši­tas me­ras ski­ria­si nuo „anų“ me­rų, ku­rie, A. Vi­soc­ko lū­po­mis ta­riant, bu­vo to­kie blo­gi, ku­riuos taip smar­kiai kri­ti­ka­vo A. Vi­soc­kas, bū­da­mas opo­zi­ci­jo­je? Kur ta­da jo ža­dė­ti dar­bai Šiau­liams, kur kar­di­na­lios per­mai­nos ir įgy­ven­din­ti pa­ža­dai? De­ja... Tad gal me­ras rin­ki­mų kam­pa­ni­jos įkarš­ty­je tie­siog pa­ža­dė­jo per daug? Ar tie­siog ne­ži­no­jo, neiš­ma­nė sa­vi­val­dy­bės dar­bo prin­ci­pų, me­ro ga­lių ir ki­tų da­ly­kų?

De­ja, kons­ta­ta­vus, kad ši­tas me­ras el­gia­si kaip ki­ti bu­vę, nors ža­dė­jo nau­ją tvar­ką, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad jo nau­do­ja­mos prie­mo­nės ir vei­ki­mo me­to­dai pri­me­na bol­še­vi­ki­nę kla­si­ką. Nep­ri­ta­rian­čių jo veiks­mams bau­gi­ni­mas, psi­cho­lo­gi­nis te­ro­ras, ki­taip ma­nan­čių „nai­ki­ni­mas“, dik­ta­tū­ra, šan­ta­žas, šmeiž­tas – tar­si iš is­to­ri­jos va­do­vė­lio į Šiau­lius su bol­še­vi­kų šmėk­la at­ke­lia­vę po­vei­kio bū­dai. Tai, kas pa­sta­ruo­sius me­tus vyks­ta mies­to, mies­to sa­vi­val­dy­bės įstai­go­se, or­ga­ni­za­ci­jo­se – ne­to­le­ruo­ti­ni reiš­ki­niai. O ką jau kal­bė­ti apie ki­ši­mą­si į tų ins­ti­tu­ci­jų veik­lą, ku­rios net nė­ra pa­val­džios mies­tui ar sa­vi­val­dy­bei.

Kal­bant apie pir­muo­sius me­tus bū­tų ne­tei­sin­ga ne­pa­sa­ky­ti ir me­ro dar­bo pliu­sų. Pri­pa­žįs­tu, man im­po­nuo­ja me­ro ryž­tas kal­bė­tis su žmo­nė­mis. Nes­var­bu, kad tai iš­virs­ta į keis­tus klau­si­mus sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to pus­la­py­je, net jei į tuos klau­si­mus at­sa­ko vos ke­le­tas žmo­nių, bet, ma­no gal­va, me­ro no­ras iš­girs­ti žmo­nių nuo­mo­nę yra pa­gir­ti­nas. Bū­tų dar ge­riau, jei me­ras iš­girs­tų ne tik 6 žmo­nių nuo­mo­nę apie pre­ky­bą al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais vie­šų ren­gi­nių me­tu. Bū­tų pui­ku, jei jis pa­si­klaus­tų pro­fe­sio­na­lų, kaip dė­ti ša­li­gat­vio ply­te­les, ku­rias gat­ves as­fal­tuo­ti, ku­rias mo­kyk­las tvar­ky­ti, o ku­rias vi­sai už­da­ry­ti.

Pa­gy­ri­mo ver­tas jo spren­di­mas už­da­ry­ti Me­nų in­ku­ba­to­rių. Ta­čiau ir vėl – me­ras, pa­da­ręs ryž­tin­gą žings­nį, ban­do slėp­tis už ki­tų nu­ga­rų – neva dėl Me­nų in­ku­ba­to­riaus kal­ti ki­ti po­li­ti­kai, nes čia jie kė­lė klau­si­mą. Pa­ti idė­ja bu­vo la­bai įdo­mi, bet rea­li­za­ci­ja, tei­sė­tu­mas su di­de­liu klaus­tu­ku. Ta­čiau ko­dėl me­ras pa­mirš­ta, ko­kius veiks­mus tuo­met da­rė pa­ts?

Ti­kiu, kad ši me­ro ka­den­ci­ja duos ge­rų pa­mo­kų Šiau­lių mies­tui. Vi­liuo­si, kad žmo­nės iš­moks ver­tin­ti pa­gal tai, kas da­ro­ma, o ne pa­gal tai, kas kal­ba­ma. Ti­kiu, kad jie kurs sa­vo mies­tą, sa­vo ap­lin­ką ne­pai­sant to, ko­kia val­džia vyk­do sa­vo per­vers­mus.

Va­le­ri­jus SI­MU­LIK,

LR Sei­mo na­rys, visuomeninio judėjimo "Už Šiaulius" pirmininkas

Užs. Nr. 312114