„Busturo“ vadovas Šiauliams „sudie“ nesako

„Bus­tu­ro“ va­do­vas Šiau­liams „su­die“ ne­sa­ko

Va­ka­rykš­tė die­na To­mui BIE­LINS­KUI bu­vo pa­sku­ti­nė UAB „Bus­tu­ras“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus kė­dė­je. Pa­rei­gas va­do­vas pa­li­ko sa­vo no­ru, pa­grin­di­ne išė­ji­mo prie­žas­ti­mi jis įvar­di­ja šei­mi­nę.

Di­de­lę va­do­va­vi­mo pa­tir­tį tu­rin­tis klai­pė­die­tis T. Bie­lins­kas di­džiuo­ja­si kar­tu su „Bus­tu­ro“ ko­lek­ty­vu nu­veik­tais dar­bais ir at­vi­rai pri­pa­žįs­ta sim­pa­ti­ją Šiau­liams.

Jus­tė BU­DI­NAI­TĖ

Pa­si­rin­ki­mą nu­lė­mė šei­ma

– Jū­sų pa­si­trau­ki­mas iš „Bus­tu­ro“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus po­sto – ma­žų ma­žiau­siai ne­ti­kė­tas. Juk bū­tent jū­sų va­do­va­vi­mo lai­ku nu­ste­ken­ta ke­lei­vių per­ve­ži­mo įmo­nė ta­po pel­nin­ga bend­ro­ve, at­vi­ra nau­jo­vėms. Išei­ti ap­si­spren­dė­te pa­ts, ar, kaip sa­ko­ma, te­ko išei­ti?

– At­vi­rai pa­sa­ky­siu, gai­la išei­ti iš ten, kur pri­pra­tai bū­ti, kur ži­nai kiek­vie­ną niuan­są ir kaip iš­spręs­ti su­si­da­riu­sias pro­ble­mas, kur ga­li pla­nuo­ti ir pa­si­ti­kė­ti ko­lek­ty­vu dėl bend­ro tiks­lo, dėl mies­to ir jo gy­ven­to­jų.

Apie ma­no išė­ji­mą vi­so­kių kal­bų sklan­do. Ta­čiau ga­liu už­tik­rin­ti, kad išė­jau tik­rai ne dėl to, kaip sa­ko­te, „te­ko išei­ti“.

Prie­žas­tys ki­tos, ir jos tik šei­mi­nės. Ap­sisp­ręs­ti te­ko pa­čiam. Sa­ky­ki­me taip: jei pa­ts ne­bū­čiau at­si­sta­ty­di­nęs, ma­ne bū­tų at­sta­ty­di­nu­si ma­no žmo­na, ku­ri, man va­do­vau­jant Šiau­liuo­se, su vai­kais gy­ve­na Klai­pė­do­je.

Ma­nau, kad pa­da­riau tei­sin­gą spren­di­mą sa­vo šei­mos at­žvil­giu, nes per dar­bus ar­ti­mie­siems lik­da­vo ma­žiau­siai lai­ko, tek­da­vo ma­žiau­siai dė­me­sio. Te­ko rink­tis.

Pel­nas ir opo­nen­tai

– Išei­na­te tuo me­tu, kai „Bus­tu­ras“ ta­po ren­ta­bi­lia bend­ro­ve. Ar tai ne prie­žas­tis tęs­ti pra­dė­tus dar­bus?

– Bū­tent dėl to, kad vis­kas tik ge­ryn, ma­no at­si­sta­ty­di­ni­mas „Bus­tu­rui“ šiuo me­tu nė­ra nei sun­kus, nei skaus­min­gas: įmo­nė su­tvar­ky­ta ir dve­jus me­tus iš ei­lės dir­ba pel­nin­gai. Ma­nau, kad ir šiuos me­tus baig­si­me pel­nin­gai.

Gir­dė­jau kaž­kur at­gar­sių, kad klai­di­nau po­li­ti­kus dėl įmo­nės fi­nan­sų. Ga­lė­čiau vie­šai pa­skelb­ti bend­ro­vės ba­lan­są, ku­ria­me pa­ra­šy­ta, jog 2014 me­tus bend­ro­vė bai­gė tu­rė­da­ma 75 tūks­tan­čių eu­rų pel­no, o 2015-uo­sius – su 125 tūks­tan­čiais eu­rų pel­no. Tai­gi au­gi­mas – dau­giau nei 40 pro­cen­tų. Kai pra­dė­jau dirb­ti 2013-ųjų pra­džio­je, 2012 me­tus „Bus­tu­ras“ bu­vo bai­gęs su maž­daug 700 tūks­tan­čių eu­rų nuo­sto­liu.

Dėl to, kas pa­siek­ta, bu­vo pa­siek­ta to­li gra­žu ne vien ma­no, o vi­so „Bus­tu­ro“ ko­lek­ty­vo dė­ka. Vy­ko gra­žus ko­man­di­nis dar­bas – vie­nas va­do­vas juk nie­ko ne­pa­da­rys, jis tik ga­li su­teik­ti kryp­tį. Ge­ro pa­siek­ti įma­no­ma tik pa­si­re­miant vie­nam į ki­tą, ir ei­ti va­do­vo nu­ro­dy­ta kryp­ti­mi.

– Vis dėl­to at­si­ra­dę nuo­mo­nių, esą jūs, „Bus­tu­ro“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius, kaž­ką da­rė­te ne taip. Esą mig­lo­tai au­to­bu­sus pir­ko­te...

– Ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad tai iš pirš­to lauž­ti kal­ti­ni­mai. Mes, kaip bend­ro­vė, esa­me vie­na iš la­biau­siai kont­ro­liuo­ja­mų bend­ro­vių, o vi­so­kie pa­tik­ri­ni­mai mums – nuolatinė bū­se­na. Tik­ri­na­ma vis­kas, kas įma­no­ma: ir fi­nan­sai, ir vi­sa ki­ta. Jei kaž­kas bū­tų da­ry­ta ne taip, pa­ti­kė­ki­te, tik­rin­to­jams tai bū­tų se­niai už­kliu­vę.

Vi­siems opo­nen­tams, ku­rie apie „Bus­tu­rą“ ir ma­ne ban­do pa­skleis­ti kaž­ką nei­gia­mo, ga­liu at­sa­ky­ti: jų ne­ga­ty­vus mąs­ty­mas, jų su­vo­ki­mas ir gim­do ne­ga­ty­vią in­for­ma­ci­ją. Aki­vaiz­du, kad mąs­to­ma pa­gal sa­vo pa­ties su­ge­di­mo laips­nį.

Aš tik iš tam tik­ros spau­dos su­ži­no­jau, kad yra kaž­ko­kie po­li­ti­kai, aš jų net ne­pa­žįs­tu ir su jais ne­su bend­ra­vęs, ku­rie dve­jo­ja ma­no dar­bais. Tie­są sa­kant, vi­sa­da lai­kiau­si kuo to­liau nuo po­li­ti­kų ir po­li­ti­kos – dir­bau sa­vo dar­bą, ir tiek.

– Ko­kiais nu­veik­tais dar­bais išei­da­mas ga­lė­tu­mė­te pa­si­gir­ti, pa­si­džiaug­ti?

– Sma­gu, kad pa­vy­ko įreng­ti nau­ją plo­vyk­lą, kad au­to­bu­sai į mies­tą šva­res­ni iš­va­žiuo­tų.

At­nau­ji­no­me par­ką – at­nau­jin­ta be­veik treč­da­lis au­to­bu­sų – ti­kiuo­si, kad mies­tie­čiai tą pa­ju­to.

Vie­nas iš svar­biau­sių įgy­ven­din­tų da­ly­kų, dėl ko man la­biau­siai iš­di­du, tai, kad Šiau­lių mies­te įdie­gė­me elekt­ro­ni­nį bi­lie­tą. Šiuo me­tu per 20 tūks­tan­čių mies­tie­čių sa­vo pi­ni­gi­nė­je ar­ba ran­ki­nė­je tu­ri to­kį bi­lie­tą ir per 12 tūks­tan­čių mo­ki­nių tu­ri moks­lei­vio pa­žy­mė­ji­mą, ku­ris taip pat tu­ri ga­li­my­bę tar­nau­ti kaip elekt­ro­ni­nis bi­lie­tas. Ma­nau, kad iki lie­pos 1 die­nos dar ne ma­žiau kaip 15 tūks­tan­čių šiau­lie­čių įsi­gis elekt­ro­ni­nį bi­lie­tą.

– Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie marš­ru­ti­nių mik­roau­to­bu­sų pa­nai­ki­ni­mą Šiau­lių mies­te?

– Ma­nau, kad ši­tas žings­nis bu­vo tei­sin­gas. Vi­so trans­por­to lo­gi­ka yra ta­me, kad pa­grin­di­nė­mis mies­to ar­te­ri­jo­mis, ten, kur yra di­de­lis srau­tas, pri­va­lo va­žiuo­ti di­de­lis au­to­bu­sas ir per­vež­ti di­de­lį ke­lei­vių skai­čių.

Jei­gu kas no­ri in­di­vi­dua­liai va­žiuo­ti, tam yra tak­si, ir jie ga­nė­ti­nai ne­bran­gūs. Marš­ru­ti­niai tak­si – ne­ren­ta­bi­li trans­por­to prie­mo­nė.  Pap­ras­tas pa­vyz­dys iš Kau­no pa­tir­ties: pa­ban­dė „Kaut­ra“ į mies­to trans­por­to srau­tą įlie­ti marš­ru­ti­nius tak­si, ir pa­bai­gė me­tus mi­li­jo­no eu­rų nuo­sto­liu. Tai įro­dy­mas, kad ši veik­la par­kui yra ne­ren­ta­bi­li.

Va­do­vo „dė­kui“ ko­man­dai, mies­tui ir mies­tie­čiams

– Ką iš­va­žiuo­da­mas iš Šiau­lių pa­lin­kė­tu­mė­te mū­sų mies­tui, mies­tie­čiams, pa­ga­liau sa­vo ko­lek­ty­vui? Gal Sa­vi­val­dy­bei – juk „Bus­tu­ras“ Sa­vi­val­dy­bės įmo­nė.

– Šiau­liai yra nuo­sta­bus mies­tas. Man te­ko dirb­ti dau­ge­ly­je Lie­tu­vos mies­tų, ta­čiau ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Šiau­lių gy­ven­to­jai pa­si­žy­mi ypa­tin­gu bend­ruo­me­niš­ku­mu ir ypa­č šil­tu bend­ra­vi­mu tar­pu­sa­vy­je. Ta ši­lu­ma grei­čiau­siai yra pri­gim­ti­nė Sau­lės mies­te. Ji pa­krau­na ir vi­sus mies­tie­čius, ir tuos, ku­rie čia at­vy­ko dirb­ti.

Pas­ku­ti­nę dar­bo die­ną no­rė­čiau pa­dė­ko­ti ke­lei­viams, dėl ku­rių sten­gia­mės. Taip pat "ačiū" no­rė­čiau pa­sa­ky­ti vi­sam „Bus­tu­ro“ ko­lek­ty­vui, su ku­riuo mes tuos tre­jus me­tus plu­šė­jo­me, kaž­kur kly­do­me, kaž­kur pa­si­tai­sė­me, kar­tu to­bu­lė­jo­me ir bu­vo­me vie­ni ki­tiems reik­lūs. Ma­nau, kad kar­tu mes au­go­me.

O Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės va­do­vui lin­kiu daug sėk­mės ir kū­ry­bi­nių su­ma­ny­mų, kaip dar la­biau pa­ge­rin­ti šiau­lie­čių per­ve­ži­mo pa­slau­gą. Lin­kiu, kad vie­ša­sis trans­por­tas tap­tų pa­čia pa­trauk­liau­sia per­ve­ži­mo rū­ši­mi. Bo­go­tos me­ras An­ta­nas Moc­kus yra pa­sa­kęs, kad tur­tin­go­je vi­suo­me­nė­je žmo­nės ren­ka­si vie­šą­jį trans­por­tą. Lin­kiu, kad val­džios idė­jos ir su­ma­ny­mai pa­dė­tų Šiau­liams tap­ti tur­tin­gu mies­tu, ku­ria­me žmo­nės ren­ka­si vie­šą­jį trans­por­tą.

– Ko­kie jū­sų to­les­ni pla­nai? Grį­ši­te į gim­tą­ją Klai­pė­dą?

– Tas klau­si­mas kol kas at­vi­ras. Spren­di­mą tu­ri­me priim­ti kar­tu su šei­ma. Tik vi­si kar­tu tu­ri­me ap­si­spręs­ti, kur mums gy­ven­ti – Šiau­liuo­se ar ki­ta­me mies­te.

Op­ti­mis­tiš­kai gal­vo­jant, vi­sus rei­ka­lus su­tvar­ky­ti ir vis­ką su­dė­lio­ti į sa­vo vie­tas tu­rė­tų pa­kak­ti maž­daug trijų keturių mė­ne­sių. Bet gy­ve­ni­me daž­nai išei­na ki­taip – ga­li už­truk­ti ir pus­me­tį.

La­bai ti­kiuo­si, kad Šiau­liuo­se ma­ne ir ma­no šei­mą pa­ma­ty­si­te. Tai ma­no karš­tas no­ras.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

VA­DO­VA­VI­MAS: Už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės „Bus­tu­ras“ bu­vęs ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius To­mas Bie­lins­kas už­tik­rin­tai va­do­va­vo tre­jus me­tus. Tuos me­tus ga­li­ma vadinti įmo­nei sėk­min­gais.

Užs. Nr. 306491