Naujausios
Centimetrai prie šulinio pribaigė kaimynystę
Kaimynystėje Šiaulių Purienos sodų 1-ojoje gatvėje gyvenančių dviejų šeimų pagieža peržengė sklypų ribas ir iškeliavo tiesiai į Šiaulių teismus. Kaimynai valdiškuose namuose dalijosi šulinį.
Dabar šulinys padalytas. O kaimynai tarpusavio kalbos vis tiek neranda ir neketina ieškoti.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Dangtis rėmėsi į tvorą
Regina Kiudulienė sako niekada ir patikėjusi nebūtų, kad teks bylinėtis su jos akyse užaugusia Asta Bačanskiene. Ir dėl ko? Dėl šulinio, kurį kartu su A. Bačanskienės tėvais suplanavo, kasė, įrengė, prižiūrėjo, iš kurio vandenį gėrė ir to vandens niekada nepritrūko.
Ilgus metus draugiškai gyvenusių šeimų santykiuose juoda katė perbėgo 2011 metais, kai A. Bačanskienė su gyvenimo draugu sugalvojo savo sklype, vietoje senojo mūrinuko, pastatyti šiuolaikišką modernų dviaukštį, o nuo kaimynų Kiudulų pusės atsitverti tvora.
Kone dviejų metrų aukščio medinė tvora betoniniu pamatu išdygo ne ant sklypo ribos, o palikus 32 centimetrus, esą tam, kad būtų galima prieiti prie ant dviejų sklypų ribos esančio šulinio.
Tačiau paaiškėjo, kad, pastačius tvorą, šulinio dangtis į ją remiasi. Dėl to buvo pasuktas Kiudulų sklypo pusėn.
Siaurutį 32 centimetrų takelį, A. Bačanskienės paliktą praeiti, R. Kiudulas užtaisė vieliniais varteliais – kad gražiau bei saugiau būtų. Vartelius sako padaręs rakinamus, o kaimynę A. Bačanskienę informavęs, kur raktą padėjo.
Pasuko teismo keliu
Kaimynė A. Bačanskienė ir jos gyvenimo draugas vis dėlto kitaip supratę.
Pora pareikalavo šulinio stogelį atsukti kaip visąlaik buvo – į gatvės pusę, kad anga atsirastų lygiai ant dviejų sklypų ribos. Be to, pareikalavo panaikinti vartelius ir palikti atvirą bei lengvai prieinamą takelį prie šulinio.
Kiudulai tokiam kaimynų reikalavimui paklusti delsė, esą jei pasuks stogelį, šulinio rankena atsidurs jų sklypo pusėje, vadinasi, taps jų nuosavybe. O jie nesutinkantys, kad kaimynė Asta bei jos šeimos nariai, semdamiesi vandenį, statytų koją ant jų žemės ir suktų jų sklype esančią šulinio rankeną.
Taigi paskutiniais 2013 metų mėnesiais kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ir paprašė įpareigoti kaimynus, galimai pažeidusius jos teisę naudotis nuosavybe, sugrąžinti šulinio stogelį į buvusią padėtį ir panaikinti tvorelę.
Po teismo – tūkstantinės išlaidos
Šiaulių apylinkės teismas, pirmiausia pasiūlęs kaimynams susitaikyti geruoju, balandžio 14 dieną paskelbė sprendimą, kuriuo sklypo bendrasavininkiai Kiudulai įpareigoti įvykdyti kaimynės reikalavimus. Be to, iš abiejų pensininkų kaimynei priteistas visų su teisminiu bylinėjimusi susijusių išlaidų atlyginimas – solidariai po 1072 litus.
Tūkstančius kaimynai Kiudulai, kad ir su kokia didele nuoskauda, sumokėjo, o Šiaulių apylinkės teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė Šiaulių apygardos teismui.
Skunde sutuoktiniai nurodė manantys, kad Apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neįsitikinęs, nes sugrąžinti šulinio stogą į buvusią vietą praktiškai neįmanoma dėl į jų sklypo pusę išsikišusios rankenos.
Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu abiejų proceso pusių teiginiai yra absoliučiai prieštaringi. Štai A. Bačanskienė teigė, kad jai priklausančiu takeliu tarp sklypų ji prieiti negalinti, nes takelis uždarytas varteliais, ant kurių kabo spyna.
Kaimynai Kiudulai tvirtino, kad varteliai įrengti tik tam, kad svetimi šunys ir katinai po jų sklypą nelakstytų, o štai šulinio bendrasavininkės šeimai įeiti matomoje vietoje pakabintas raktas.
A. Bačanskienė sakė jokio rakto nemačiusi ir varteliais užrakinti jos sklypo ruožo sutikimo nedavusi.
Skirtingų tos pačios situacijos aiškinimų, kuriuos viena per kitą žarstė dvi daug metų draugiškai gyvenusios šeimos, Šiaulių apygardos teismas išgirdo ir daugiau.
Teisėjai nusprendė, kad kaimynai šiukštu negali riboti vieni kitų teisių į naudojimąsi privačia nuosavybe.
Sprendimą įgyvendinti trukdo tvora
Kaimynai Kiudulai šiandien svarsto, kaip įgyvendinti teismo sprendimą, tai yra pastatyti šulinio stogelį taip, kad jis būtų lygiai per pusę ant dviejų sklypų ribos. Padalyti šulinį taip, kaip įpareigojo teismas, pasirodo, neįmanoma – dalyboms trukdo dvimetrinė kaimynų tvora.
R. Kiudulo žodžiais, kad stogelio anga atsirastų po lygiai abiejų kaimyninių sklypų pusėse, reikėtų stumtelėti A. Bačanskienės tvorą. Arba išpjauti joje skylę.
„Pasiūlėme Astai tvoroje prie pat šulinio padaryti vartelius. Nenori“, – sako R. Kiudulienė.
Kiudulų ir A. Bačanskienės šulinys dabar it koks grybas stogeliu labiau pakrypęs į vieno sklypo pusę.
Santarvė – tik prisiminimuose
„Šiaulių kraštui“ pavyko pasikalbėti su abiem konfliktuojančiomis pusėmis. Akivaizdu, po teismų taika dviejuose kiemuose nebeįmanoma.
R. Kiudulienė sako, kad poniai Astai ir jos šeimai to šulinio iš tiesų nė nereikia, nes vandens tiekimui naudoja elektrinį siurblį – hidroforą.
Tuo tarpu A. Bačanskienė teigia, kad ji ir jos vaikai iš šulinio vandenį neabejotinai semtų. Bet bijantys kaimynų šuns.
Moteris priekaištus lieja kaip iš rašto – tiek jai susikaupę.
Pavyzdingai sutvarkyto sklypo šeimininkai Kiudulai savo ruožtu tvirtina norintys tik taikos ir kaimyniško sutarimo. Garbaus amžiaus žmonių atsiminimuose – laikai, kai abi šeimos puikiai sutarė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TVORA: Teismas Reginą Kiudulienę įpareigojo sugrąžinti šulinį į buvusią padėtį – lygiai ant dviejų sklypų ribos. O kaip tai padaryti, jei stogelis remiasi į kaimynų tvorą?
TAKELIS: Siaurutis takelis, kurį tvorą pastatę kaimynai paliko prieiti prie šulinio, Romualdui Kiudului per menkas. Vyras abejoja, ar juo būtų įmanoma kibirais nešti vandenį.
ŠULINYS: Du sklypus ir du gyvenimus sujungęs šulinys tapo nesantaikos ir bylinėjiomosi priežastimi.
NERIMAS: Romualdas Kiudulas dabar sako nerimaujantis, kad kaimynai, pareikalavę padalyti šulinį, pareikalaus padalyti ir rentinio rankeną, kuri yra jo sklypo teritorijoje.
