
Naujausios
Centralizuoti tinklai – indėlis į švarią aplinką
Šiauliuose centralizuotai teikiamos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugos pasiekiamos net 99 procentams miestiečių. Gyventojai patenkinti, turėdami galimybę buityje naudoti kokybišką vandenį ir nesirūpinti nuotekų tvarkymu. Vis dėlto dalis žmonių delsia prisijungti prie centralizuotos sistemos. Tokiems Aplinkos ministerija parengusi įstatymų pakeitimus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vienas iš svarbiausių Šiaulių aplinkosaugos projekto komponentų buvo nuotekų valymo įrenginių statyba Jurgeliškių kaime, Šiaulių rajone. Jie užtikrina patikimą ir saugų nuotekų ir dumblo apdorojimą.
Ragina jungtis
Šiaulių Kalniuko mikrorajono gyventojas Jonas centralizuotos nuotekų sistemos privalumus pajuto prieš tris mėnesius. Iki tol šiauliečio šeima nuotekų tvarkymu rūpinosi pati. Tačiau, pasak pašnekovo, tai nebūdavę labai paprasta – nuotekų talpyklą tekdavę tuštinti mažiausiai kartą per mėnesį. Šiaulietis patyrė, kad nuotekas tvarkant centralizuotai išlaidos būna mažesnės, be to, netenka rūpintis, kad nuotekos būtų laiku išvežtos.
Jono žodžiais, jis ne vienam kaimynui pataręs kuo greičiau jungtis prie centralizuotų tinklų, ir per ūsą šypsosi girdėdamas jų šnekas, neva prisijungti neturintys pinigų. „Pats žinau, kad prisijungus galima gerokai sutaupyti“, – pasakoja šnekus vyras. Jono kaimyno kieme šiuo metu pats darbymetis – paklausęs kaimyno, šiaulietis taip pat ryžosi investuoti į geriamojo vandens ir nuotekų prisijungimą prie centralizuoto tinklo.
Vieni jungiasi, kitiems teks jungtis
2009–2015 metais išplėtojus centralizuotus tinklus Šiauliuose ir Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietėje, 3677 namų ūkiams buvo sudarytos sąlygos prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir 4128 namų ūkiams – prie nuotekų tvarkymo sistemos. UAB „Šiaulių vandenys“ Abonentų aptarnavimo ir pardavimų departamento duomenimis, iki liepos 1 dienos prie centralizuotų tinklų prisijungė ir geriamojo vandens tiekimo sutartis sudarė 2606 namų ūkių arba 71 procentas, o nuotekų tvarkymo – 3433 arba 83 procentai namų ūkių. Vangiausiai jungiasi prie vandentiekio ir nuotekų tinklų Tilžės, Verdulių, Kanapių ir Girulių gatvių kvartalas. Aktyviausiai – Medelyno mikrorajonas.
Šioje statistikoje neatsispindi neprisijungę namų ūkiai, kuriems tokios galimybės buvo sudarytos dar iki tinklų plėtros projektų įgyvendinimo. Delsiančius prisijungti prie centralizuotų tinklų UAB „Šiaulių vandenys“ ne kartą informavo, jog tai juos įpareigoja „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas“.
Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, gyventojas, jei prie sklypo yra infrastruktūra ir ji priklauso savivaldybei ar vandens įmonei, jei gyventojas tvarko nuotekas pažeisdamas reikalavimus ir tai konstatuota aplinkos apsaugos pareigūnų arba jei gyventojas per aplinkos apsaugos pareigūnų nurodytą terminą nepašalina pažeidimų, jis privalo per dvylika mėnesių prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų.
Nuotekų duobės – kaip rakštis
Šiaulių vandentvarkininkai pripažįsta, kad individualus nuotekų tvarkymas kelia labai rimtų problemų. Pasak UAB „Šiaulių vandenys“ Abonentų aptarnavimo ir pardavimų departamento vadovės Silvos Karpenkienės, kai kurie Šiaulių miesto gyventojai, nors ir turi galimybę jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos, vis dar naudojasi atgyvenusiais nuotekų tvarkymo būdais – išsėmimo duobėmis, rezervuarais. Problemos akivaizdžios: duobės ir rezervuarai – nesandarūs ir teršia aplinką. Duobes vėluojama ištuštinti, o gyventojai nesudarę sutarčių su nuotekų vežėjais, neturi privalomųjų nuotekų vežimą pagrindžiančių dokumentų (kvitų, sąskaitų).
S. Karpenkienė pažymėjo, kad šią problemą aštrina ir nelegalūs nuotekų vežėjai. Jie tokias paslaugas teikia pigiau negu „Šiaulių vandenys“, bet gyventojui nepateikia jokių dokumentų. Išsiurbtas buitines nuotekas nelegalūs vežėjai tiesiog išpila į nuotekų šulinius uždarose teritorijose ar apleistose vietose.
Šiuo metu nuotekų išleidimas į aplinką, kai pažeidžiami tai numatantys dokumentai, užtraukia baudą nuo 60 eurų iki 3 000 eurų.
Griežtės įstatymas
Netrukus individualių nuotekų tvarkymo būdų teks atsisakyti – Aplinkos ministerija rengia įstatymų pakeitimus, kad prisijungimas prie centralizuotų tinklų taptų privalomas. Griežtesni reikalavimai padės apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio.
Siekti šių tikslų Lietuva įsipareigojo dar 2004 metais stodama į Europos Sąjungą. Europos Komisija jau senokai atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant gerai vykdomos vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros šalyje, pernelyg lėtai didėja tais tinklais besinaudojančių gyventojų. Mažas vartotojų skaičius kenkia bendrai aplinkos būklei.
Taigi Aplinkos ministerija taip pat rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas.
Vienas iš esminių pokyčių – teritorijose, kur gyvena daugiau kaip du tūkstančiai žmonių, privalės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, prie kurių per devynis mėnesius privaloma tvarka turės prisijungti visi aplinkiniai gyventojai. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip gyventojams supaprastinti ir atpiginti prisijungimo kaštus.
Kol minėtos pataisos rengiamos, UAB „Šiaulių vandenys“ siūlo pakloti vandentiekio įvadą ir nuotekų išvadą iki pat namo išsimokėtinai. Iki liepos 15 dienos pateikus prašymą jungtis prie miesto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos išsimokėtinai, vandens apskaitos mazgą bendrovė įrengs nemokamai.
Užs. Nr. 356816
Redakcijos archyvo nuotr.
Centralizuotas požeminio vandens tiekimo privalumas – švarus ir sveikas geriamasis vanduo. Nuotraukoje – Šiaulių Birutės vandenvietė.