
Naujausios
Centralizuotų nuotekų sistemų nauda – jau matoma
Ankstesniais metais Pakruojo rajono miestuose, miesteliuose bei didesniuosiuose kaimuose, nutiesus vandentiekio ir nuotekų tinklus, jau matyti jų nauda ir žmonėms, ir aplinkai.
Miestų gyventojų laukti didieji vandentvarkos projektai Pakruojo rajone baigti prieš porą metų. Naujos centralizuotos vandentiekio bei nuotekų sistemos įrengtos gyvenvietėse, miestų dalyse ten, kur anksčiau jų nebuvo. Planuojama nutiesti naujus tinklus Rozalime – jų iki šiol nėra pusėje šio Pakruojo rajono miestelio.
UAB „Pakruojo vandentiekis“ projektų vadovas Dainius Jurgaitis informavo, jog rajone įvykdžius paskutiniuosius tris stambius vandentvarkos projektus, Pakruojo ir Linkuvos miestuose, Klovainių miestelyje, Pakruojo, Mažeikonių bei Sigutėnų kaimuose prie naujų nuotekų trasų prisijungė beveik du tūkstančiai du šimtai individualių sodybų savininkų (nuo 75,66 iki 80,75 procento).
„Kiek lankome Pakruojyje sodybų – daugelio savininkai naudojasi centralizuotais tinklais. Prie jų sudaryta galimybė prisijungti jei ne nuo vienos, tai nuo gretimos gatvės pusės“, – sako D. Jurgaitis.
Gana sėkmingas projektų įvykdymas rajono centre specialisto nestebina. Pakruojo Taikos kvartale esančių individualių sodybų savininkai netrumpą laiką ir žodžiu, ir raštais su dešimtimis parašų rajono valdžios prašė kvartale įrengti šiuolaikiškas vandentiekio ir nuotekų sistemas.
Centralizuotų nuotekų tinklų įrengimas jau po poros metų davė matomą naudą – tapo žymiai švaresnis per Pakruojį tekančios Kruojos upės vanduo, prie jos net buvo įrengtas paplūdimys.
Mažeikonių gyventojas Kęstutis – pirmasis, kaime prisijungęs prie ką tik nutiestų naujutėlių nuotekų tinklų. Prieš trejus metus, juos baigiant tiesti, sodybos šeimininkas iš anksto savo teritorijoje paklojo vamzdžius. Ir trasą priėmus eksploatuoti, vyrui beliko atlikti paskutinius prisijungimo darbus. Kęstutis sakė, jog savo modernioje sodyboje labai pasigesdavo šiuolaikiškų nuotekų tvarkymo paslaugų.
Duobės – ir taršios, ir brangios
D. Jurgaičio žiniomis, viena iš priežasčių, kodėl nesijungiama prie naujų nuotekų tinklų – emigracija: yra nemažai tuščių sodybų, kurių savininkai jau prieš eilę metų išvykę į užsienį ir kol kas neplanuoja grįžti.
„O garbaus amžiaus žmonės neretai tiesiog laikosi senų įpročių: visą gyvenimą vaikščiojusiems į lauko tualetą atrodo, jog taip ir reikia. Ne paskutinėje vietoje – ir lėšos investicijoms: jungiantis prie nuotekų tinklų reikia padaryti remontą namuose, nusitiesti vamzdžius nuo trasos iki namo. Socialiai remiami, sunkiai besiverčiantys žmonės ne visada suranda tam pinigų. Nors palyginus išlaidas, išsėmimo duobių eksploatavimas yra maždaug tris kartus brangesnis, nei naudojimasis nuotekų tinklais. Antai pagal skaitiklio rodmenis mokantiems sodybų savininkams kubinio metro nuotekų šalinimas kainuoja vos per du eurus. O vežant jas iš išsėmimo duobių asenizacine mašina, kaina išauga iki 6,68 euro už kubinį metrą. Standartinio dydžio duobėje telpa apie 2-3 kubinius metrus nuotekų, ją ištuštinti paprastai reikia kartą per mėnesį“, – informavo D. Jurgaitis.
Projektų vadovas pastebėjo, jog išsėmimo duobės neretai prakiūra, nuotekos iš jų skverbiasi į gruntą ir teršia pačių savininkų gyvenamą aplinką, gruntinius vandenis.
D. Jurgaitis neabejoja, kad norintys tinkamai tvarkyti nuotekas žmonės randa būdų, kaip tai padaryti. Antai sunkią negalią turintis rajono gyventojas dėl to paprašė pašalpos iš Savivaldybės. Ir Savivaldybės lėšomis vandentiekio bei nuotekų įvado vamzdžiai buvo nutiesti iki pat neįgaliojo namo.
Įstatymas griežtės
Dėl netinkamo Miestų nuotekų direktyvos įgyvendinimo Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą.
Birželį Europos Komisijos atstovams pristatytas planas, kaip bus sprendžiamos problemos.
Netrukus prasidės Kėdainių nuotekų valyklos rekonstrukcija: pertvarkyti nuotekų priėmimo, paskirstymo, mechaninio bei biologinio valymo įrenginiai, padidinti jų pajėgumai.
Aplinkos ministerijoje rengiamos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos. Viena iš esminių naujovių – aglomeracijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, turės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Prie jų per 9 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo datos privaloma tvarka turės prisijungti visi namų ūkiai, o vandens tiekėjai privalės juos prijungti. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip gyventojams supaprastinti ir atpiginti prisijungimo kaštus.
Aglomeracijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, tvarkyti nuotekas individualiai bus leidžiama tik išimtinais atvejais, ir tik naudojant nuotekų tvarkymo sistemas, kurios yra tokios pat efektyvios, kaip ir miesto nuotekų valymo įrenginiai, pavyzdžiui, sandarius rezervuarus, iš kurių nuotekos išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Iki 2019-ųjų ketinama sukurti individualių nuotekų tvarkymo registrą, kuriame būtų kaupiama ir saugoma informacija apie nuotekų tvarkymo vietą, įrenginius ir būdus.
Lietuvai neįvykdžius Europos Komisijos reikalavimų, ši privalės kreiptis į Europos Teisingumo teismą.
Priemiestinio Sigutėnų kaimo nuotekas į valymo įrenginius nuplukdo šiuolaikiška siurblinė.
J. Šaparnienės nuotr.
Užs. Nr. 356248