
Naujausios
Dailės garsenybės kūrinį tiesiog „išgūglino“
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras savo organizuojamą Užgavėnių šventę reklamuoja naudodamas vieno pasaulinio garso dailininko, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Stasio Eidrigevičiaus meno kūrinį. Jį tiesiog „išgūglino“, atsiklausti autoriaus nematė reikalo. Menininkas tokį elgesį vadina piratavimu.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Pašalino autorystės žymą
„Laužai, arbata, tradiciniai žaidimai ir kitos atrakcijos mūsų! Kaukės, blynai ir gera nuotaika – jūsų!“ – rašoma Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro plakate.
Pagrindinis jo akcentas – vieno žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, pasaulinio garso grafiko Stasio Eidrigevičiaus meno kūrinys, per kurio centrą ryškiai raudonas užrašas „Užgavėnės“.
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Jovita Lubienė, „Šiaulių kraštui“ komentavo, jog plakatą gamino informacijos specialistė Justina Rutkauskienė.
„Tikrai žinau, kad tai menininko darbas, man informacijos specialistė buvo sakiusi. Menininko leidimo ne, neturime, bet, kiek žinau, kūrinys buvo keistas... Būtent dėl to aš ir klausiau, ar tai nebus plagiatas, prašiau, kad ji pasidomėtų. Ar mes turėjome naudodami gauti leidimą?“ – sutrikusi klausė kultūros centro vadovė.
J. Lubienės teigimu, ji sakė specialistei palikti autoriaus inicialus. „O jų nėra, ar ne?.. Aš nepasitikslinau... Tai galime turėti rūpesčių...“ – apgailestavo direktorė.
Pasak J. Lubienės, jauna darbuotoja kūrinio pasirinkimą plakatui aiškino siekiu „parodyti kitokį, šiuolaikišką požiūrį į Užgavėnes, kad plakatas turėtų užkabinti ir jaunąjį meno mėgėją“. Norėjo parodyti ne tradicines kaukes, su kuriomis įprasta matyti persirengėlius, o Užgavėnių dvasią išlaikyti šiuolaikiniame gyvenime – išjuokti ne ydas prieš 200 metų, o imti šių dienų aktualijas.
Kultūros centro vadovė prisipažino, jog žinomo menininko kūrinys buvo tiesiog „išgūglintas“ ir panaudotas plakatui.
„Už kūrinį privalome susimokėti, be jokios abejonės. Muzikantų neatsiklausiame kiekvieną kartą, neturime to padaryti, tik susimokame už autorines metų gale. Kadangi dar tik metus dirbu kultūros centro direktore pamaniau, kad taip pat atsiskaitoma ir su kitais autoriais“, – teisinosi J. Lubienė. Ji pabrėžė, jog stengsis kuo greičiau išsiaiškinti situaciją.
„Ateityje pasistengsime nekartoti klaidų“, – žadėjo kultūros įstaigos vadovė.
Plakatas su pasisavintu menininko darbu buvo viešinamas centro interneto svetainėje, feisbuko paskyroje. Po pokalbio su „Šiaulių kraštu“ iš viešosios erdvės plakatas dingo.
„Taip elgiasi piratai“
Varšuvoje gyvenantis S. Eidrigevičius šiuo metu lankosi Vilniaus knygų mugėje, pristato naujausią savo knygą.
Plačiai žinomo plakato meistro darbas, panaudotas Užgavėnių reklamai, buvo sukurtas 1997 metais 34-ajam lenkų trumpametražių filmų festivaliui.
„Tai yra nusižengimas, absoliutus autorinių teisių pažeidimas. Taip elgiasi piratai. Šitaip daryti negalima! Savavališkai paimti ir dar priklijuoti raides pagal savo norą. Tai labai kenkia ir mano prestižui“, – pamatęs plakatą komentavo S. Eidrigevičius.
Menininkui pikta, jog šitaip nepagarbiai su autorių teisėmis ir intelektine nuosavybe elgiasi būtent kultūros centras.
Pasak jo, tereikia trijų dalykų – atsiklausimo, sutikimo ir honoraro. Nė vieno iš jų Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras nepadarė. S. Eidrigevičius pažymi, jog atsiklausus darbą Užgavėnių plakatui būtų sutikęs leisti naudoti už honorarą, suderinus su juo plakato dizainą.
S. Eidrigevičius kreipėsi į autorių teises ginančią asociaciją LATGA, kurios narys yra. Pagal gautą skundą LATGA Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centrui išsiųs pretenziją.
KOMENTARAS
Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos LATGA Vizualinių menų poskyrio specialistė Ingrida Kruopštaitė:
– Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nurodoma, jog bet kokiam kūrinio panaudojimui reikalinga gauti iš autoriaus leidimą, taip pat jam sumokėti autorinį atlyginimą, jei jis pageidauja. Tai viena iš autoriaus turtinių teisių.
Jei autoriaus vizualus darbas buvo apkarpytas, fragmentuotas, pakeistas, kažkas ant jo užrašyta – tai yra autoriaus neturtinių teisių pažeidimas, t.y. įstatyme numatyta teisė į kūrinio neliečiamybę. Gali būti, jog kūrinys panaudojamas kontekste, kuriam autorius nepritara, nukenčia jo garbė ir orumas. Tokiu atveju autorius gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Paprastai pats autorius arba su advokatų pagalba kreipiasi į pažeidėją, jei tai LATGA globojamas autorius, tarpininkaujame mes. Bandoma su pažeidėju susitarti, kraštutiniu atveju vyksta teismo procesai.
Dažniausiai į LATGA kreipiasi dėl to, kad būna nenurodyta kūrinio autorystė arba jis būna panaudotas be autoriaus leidimo. Neliečiamybės teisė būna pažeista šiek tiek rečiau. Tuomet į pažeidėjus kreipiamasi „post factum“, priklausomai nuo pažeidimo prašoma atlyginti žalą. Pavyzdžiui, jei buvo išleistos kokios nors knygos pažeidus autoriaus teises galima pareikalauti jas sunaikinti. Žinoma, tokie atvejai būna labai reti.
Dėl autorinių teisių pažeidimų dažniausiai kreipiasi dailininkai, vis dažniau – fotografai. Ypač dažnai naudojami fotografų kūriniai internete nenurodant autorystės, nutrinant logotipą, iškadruojant.
Įstatymas numato kūrinių panaudojimo išimtis, jei tai pranešimas apie kokią nors parodą. Informacijos tikslais vizualaus meno kūrinį galima panaudoti, tačiau tik tiek, kiek to reikia pranešti apie renginį. LATGA savo tarifuose leidžia nemokamai įdėti vieną kūrinį pranešant apie parodą, tačiau visuomet turi būti nurodomas autoriaus vardas ir pavardė.
Algimanto BRIKO nuotr.
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras Užgavėnių renginį reklamavo savavališkai, be leidimo panaudojęs žinomo menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrinį, nutrynę jo autorystės žymą.
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Jovita Lubienė teisinasi nežinojusi, jog dėl meno kūrinio naudojimo plakatui reikėjo atsiklausti autoriaus leidimo.
Asmeninė nuotr.
Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos LATGA Vizualinių menų poskyrio specialistė Ingrida Kruopštaitė.
polishposter.com
Interneto svetainėje polishposter.com galima atrasti Stasio Eidrigevičiaus plakatą, sukurtą 1997 metais 34-ajam lenkų trumpametražių filmų festivaliui. Nurodoma, jog plakatą galima įsigyti už 35.87 JAV dolerio.