Dar kartą apie kūdikių namus: uždaryti negalima palikti

Dar kar­tą apie kū­di­kių na­mus: už­da­ry­ti ne­ga­li­ma pa­lik­ti

Dau­giau nei prieš pu­sant­rų me­tų Šiau­lių mies­to me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas krei­pė­si į Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ją, ki­tas ins­ti­tu­ci­jas, pra­šy­da­mas ne­sku­bė­ti už­da­ry­ti ge­rai dir­ban­čių su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mų. Apie šią pro­ble­mą bu­vo ra­šy­ta ir „Sa­vi­val­dy­bių ži­nio­se“. „Už­da­ry­ti ar iš­sau­go­ti šiuos na­mus, yra mo­ra­li­nis-emo­ci­nis vals­ty­bės iš­ban­dy­mas“, – pa­brė­žia me­ras. Į kū­di­kių na­mų svar­bą me­ras at­krei­pė ir ne­se­niai Šiau­liuo­se vie­šė­ju­sio mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Sau­liaus Skver­ne­lio dė­me­sį.

Už­da­ry­ti ne­ga­li­ma

Ši glo­bos įstai­ga gy­vuo­ja dau­giau nei 50 me­tų. Įs­tai­gos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je skel­bia­ma, kad per tą lai­ką juo­se užau­go dau­giau kaip 2200 vai­kų. Įs­tai­go­je dir­ba di­de­lę pa­tir­tį tu­rin­tys spe­cia­lis­tai – gy­dy­to­jai, slau­gy­to­jai, pe­da­go­gai, lo­go­pe­dai, ki­ne­zi­te­ra­peu­tai ir ki­ti dar­buo­to­jai. Da­bar šiuo­se na­muo­se pa­gal­ba tei­kia­ma ne tik nu­skriaus­tiems vai­kams, bet ir jų tė­vams, ku­rie vėl reiš­kia no­rą su­si­grą­žin­ti sa­vo pa­lik­tus vai­ku­čius į šei­mą.

Sut­ri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­muo­se au­ga apie 60 vai­kų. Vien per 2016 me­tus bu­vo įvai­kin­ta 11 vai­kų, 11 grį­žo į glo­bo­ja­mas šei­mas. At­siž­velg­da­mi, kad tė­vams la­bai sun­ku na­muo­se au­gin­ti neį­ga­lius vai­kus, Šiau­lių su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mai įkū­rė die­nos gru­pę, į ku­rią ga­li­ma at­ves­ti vai­ką ke­lioms va­lan­doms. „Prieš me­tus sa­kiau ir da­bar tai kar­to­ju, kad su re­for­mo­mis sku­bė­ti ne­rei­kė­tų, nes su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­muo­se gy­ve­nan­tys vai­kai rei­ka­lau­ja ypa­tin­gos prie­žiū­ros. Ir kol ne­tu­ri­me su­kur­to ge­res­nio mo­de­lio, esa­mo ar­dy­ti ne­ga­li­ma“, – tei­gia A. Vi­soc­kas ir pri­du­ria, kad jei Lie­tu­va nu­spręs už- da­ry­ti su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mus, pa­sau­lis to­kio spren­di­mo ne­sup­ras.

Rei­ka­lin­gas konk­re­tu­mas

„Iman­tis to­kių re­for­mų, bū­ti­nas aiš­ku­mas. Tu­ri bū­ti aiš­ku, kas bus su dar­buo­to­jais, kas to­liau bus da­ro­ma su na­muo­se esan­čiais vai­ku­čiais. Tuo klau­si­mu jau spa­lio pra­džio­je krei­piau­si į So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ją. Raš­te pa­brė­žiau, kad Lie­tu­vo­je vei­kian­čiuo­se su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­muo­se gy­ve­nan­tiems vai­kams daž­niau­siai nu­sta­to­mi su­tri­ki­mai yra au­tiz­mas, miš­rus rai­dos su­tri­ki­mas, al­ko­ho­li­nio vai­siaus sind­ro­mas. Juo­se taip pat ug­do­mi vai­kai su Dau­no sind­ro­mu, ser­gan­tys hid­ro­ce­fa­li­ja, akių, šir­dies ir ki­to­mis li­go­mis. Mi­nė­tiems vai­kams bū­ti­na kom­pe­ten­tin­ga pa­gal­ba ir prie­žiū­ra. Neį­ga­lūs vai­kai ne­ga­li bū­ti skriau­džia­mi“, – sa­ko Sei­mo na­rė, bu­vu­si il­ga­me­tė vai­ko tei­sių kont­ro­lie­rė Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė.

Pa­si­tei­ra­vus, gal rei­kė­tų to­kius vai­ku­čius įkur­din­ti li­go­ni­nė­je, R. Ša­la­še­vi­čiū­tė pa­brė­žė, kad šių vai­kų ati­duo­ti į li­go­ni­nę ne­ga­li­ma. „Li­go­ni­nės skir­tos gy­dy­mui. Jei kū­di­kiui jau pri­pa­žin­tas neį­ga­lu­mas, o ne trum­pa­lai­kis svei­ka­tos su­tri­ki­mas, jis tu­ri bū­ti pri­žiū­ri­mas nau­do­jant So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, o ne gy­dy­mui ski­ria­mas lė­šas. Mi­nis­te­ri­jos pa­pra­šiau in­for­muo­ti ma­ne raš­tu, kaip nu­ma­to­ma vyk­dy­ti su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mų deins­ti­tu­cio­na­li­za­ci­ją, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis bus už­tik­ri­na­ma šio­se įstai­go­se glo­bo­ja­mų vai­kų tei­sė į tin­ka­mą prie­žiū­rą ir ug­dy­mą, iš ko­kių šal­ti­nių tai bus fi­nan­suo­ja­ma“, – kal­ba Sei­mo na­rė.

Ža­da spręs­ti be sku­bos

Lan­ky­da­ma­sis Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Sut­ri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­muo­se, prem­je­ras S. Skver­ne­lis pa­brė­žė, kad čia iš­ki­lu­sios pro­ble­mos tu­ri bū­ti iš­spręs­tos be sku­bos, ra­cio­na­liai ir veiks­min­gai.

„Ne pa­ti re­for­ma yra svar­biau­sias tiks­las, o sie­kis su­kur­ti pui­kias są­ly­gas vai­kams, pa­leng­vin­ti bui­ties naš­tą šei­moms. Sup­ran­ta­ma, kad Šiau­lių kū­di­kių na­mai tei­kia ne tik ins­ti­tu­ci­nę glo­bą. Kva­li­fi­kuo­ti spe­cia­lis­tai rū­pi­na­si pa­gal­ba šei­moms, vai­kų grą­ži­ni­mu į šei­mas. Taš­kai dar ne­su­dė­ti, si­tua­ci­ja bus ana­li­zuo­ja­ma ir spren­di­mai bus priim­ti vis­ką pa­svė­rus“, – tei­gia S. Skver­ne­lis.

Prem­je­ras at­krei­pia dė­me­sį, kad Sut­ri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­muo­se su­kaup­tas stip­rus dar­bi­nis po­ten­cia­las – dir­ba pro­fe­sio­na­lai, ku­rie yra su­si­dū­rę su dau­gy­be įvai­rių li­gų is­to­ri­jų, su­kau­pę di­de­lę pa­tir­tį ir ga­li pa­dė­ti tė­vams, so­cia­li­niams glo­bė­jams.

Už tei­sin­gą spren­di­mą

„Ne sy­kį lan­kiau­si Šiau­lių su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­muo­se. Rea­liai ma­čiau, kaip dir­ba šių na­mų dar­buo­to­jai. Sup­ran­tu sie­kį, kad Lie­tu­vo­je ne­lik­tų nei vai­kų glo­bos, nei kū­di­kių na­mų, bet to pa­da­ry­ti da­bar ir grei­tai – ne­ga­li­me. Vai­ku­čiai, ku­rie į šiuos na­mus pa­ten­ka, daž­niau­siai tu­ri sun­kią ne­ga­lią, vie­no­kius ar ki­to­kius svei­ka­tos su­tri­ki­mus. Kū­di­kių na­mai yra ta pa­gal­ba, ku­ri su­tei­kia­ma pa­čio­je kū­di­kio gy­ve­ni­mo pra­džio­je. Daug vai­ku­čių iš kū­di­kių na­mų įvai­ki­na­mi ar per­duo­da­mi glo­bė­jams, ir tai aki­vaiz­dus kū­di­kių na­mų spe­cia­lis­tų dar­bo re­zul­ta­tų įro­dy­mas. Šie na­mai da­ro ne­pap­ras­tai di­de­lį dar­bą su­ran­dant kū­di­kiui nau­jus na­mus ar­ba su­grą­ži­nant jį šei­mai. Na­mų dar­buo­to­jai la­bai nuo­šir­džiai sten­gia­si pa­dė­ti tė­vams, ne­ga­lė­ju­siems au­gin­ti vai­ku­čio jo pir­mo­sio­mis gy­ve­ni­mo die­no­mis, pa­de­da jiems įgy­ti tė­vys­tės įgū­džių. Tė­vai kvie­čia­mi į kū­di­kių na­mus. Jie ste­bi sa­vo kū­di­kio au­gi­mą. Taip yra da­ro­mas dvi­gu­bas dar­bas. Vai­kas yra sau­gio­je ap­lin­ko­je, pri­žiū­rė­tas, pa­mai­tin­tas, jei rei­ka­lin­gas, jam su­tei­kia­mas gy­dy­mas. Ir ki­tas dar­bas – pa­de­da­ma tė­vams stip­rin­ti po­zi­ty­vios tė­vys­tės įgū­džius, kad vė­liau jie pa­tys tą vai­ku­tį ga­lė­tų au­gin­ti“, – ma­no Sei­mo pir­mi­nin­ko pir­mo­ji pa­va­duo­to­ja Ri­ma Baš­kie­nė.

Jos tei­gi­mu, Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės už­duo­tis – su­ras­ti bū­dus, kad toks cent­ras, ku­ria­me bū­tų prii­ma­mi kū­di­kiai, tu­rin­tys sun­kių ne­ga­lių, gy­vuo­tų. „Ma­nau, pa­da­ry­si­me tei­sin­gus spren­di­mus ir su­lauk­si­me Pre­zi­den­tū­ros, ini­ci­ja­vu­sios kur­ti Lie­tu­vą be vai­kų glo­bos na­mų, pri­ta­ri­mo. Džiau­giuo­si Šiau­lių mies­to me­ro po­žiū­riu ir jo sie­kiu, kad ins­ti­tu­ci­nė vai­kų glo­bos įstai­gų re­for­ma vyk­tų at­sa­kin­gai, įver­ti­nant vi­sas ga­li­mas grės­mes. Pir­miau­sia rei­kia at­si­žvelg­ti į šios įstai­gos at­lie­ka­mas pa­slau­gas ir jų rei­ka­lin­gu­mą, – tei­gia R. Baš­kie­nė. – Di­džiu­lis dar­bas pa­dė­ti vai­ku­čiui su­stip­rė­ti ir grįž­ti pas tė­vus ar­ba su­ras­ti nau­ją šei­mą, bet kad tai bū­tų ga­li­ma da­ry­ti, rei­kia leis­ti tai da­ry­ti.“

Sa­vi­val­dy­bių ži­nios, Nr. 21 inf.

Užs. Nr. 367148