Naujausios
Darbdaviai ir valstybė atsilieka nuo šeimos
Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Šiauliuose vienuoliktą kartą vyko tradicinis šventinis renginys „Aš – mažasis šiaulietis“. Patiems mažiausiems įteikti šventės dalyvio pažymėjimai bei dovanos. Vaikų tėveliai įsitikinę, kad gimstamumas Lietuvoje padidėtų pakeitus valstybės ir darbdavių požiūrį į jaunus tėvus.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Finansiškai išlaikyti nelengva
Į mažųjų šiauliečių pagerbimo šventę pakviesti tėveliai su vaikais, gimusiais nuo praeitų metų gegužės iki šių metų gegužės. Prie P. Višinskio paminklo atsiimti simbolinių šventės dalyvio pažymėjimų bei dovanų nusidriekė eilė.
Šiemet Šiaulių miesto savivaldybė išsiuntė 1100 kvietimų, šventėje dalyvavo maždaug pusė pakviestųjų.
„Eurostato“ gyventojų skaičiaus prognozės skelbia, kad iki 2050 metų labiausiai iš visų Europos valstybių vaikų turėtų padaugėti Lietuvoje (nuo 14,6 proc. 2014 m. iki 16,6 proc. 2050 m., t. y. 2 procentiniais punktais). Tuo tarpu visoje ES vaikų procentinė dalis 2050 m. turėtų nukristi iki 15 procentų (nuo 15,6 proc. 2014 m.).
„Šiaulių krašto“ pakalbinta šventėje dalyvavusi trijų vaikų mama Santa Račkauskienė įsitikinusi, jog tokios prognozės – nerealios. „Nemanau, kad vaikų Lietuvoje daugės, nebent įvyktų stebuklas. Išmokos už vaikus yra mažos. Turime lengvatų už darželį, bet finansiškai išlaikyti vaikus nelengva“, – sakė daugiavaikė mama.
Ji būgštauja, kaip pavyks grįžti atgal į darbo rinką, kurioje ji nebuvo ilgą laiką dėl paeiliui gimusių trijų vaikų. Vyriausiam – ketveri, viduriniajam – dveji, jaunėliui – septyni mėnesiai.
Dabar vaikus auginti lengviau
„Kodėl gi ne? Vien Šiauliuose, apsidairykite, kiek daug vaikų“, – vaikų daugėjimo perspektyvos neatmeta dviejų vaikų tėvas Darius Čėsna. „Aš iš valstybės visą laiką mažai ko tikiuosi, turiu tiek, kiek pats susikuriu. Atrodo, užtenka“, – kalbėjo vyras. Jauniausiam jo sūnui beveik metukai, vyresnėlei – beveik treji.
Šiauliuose tėvas pasigenda daugiau vaikų žaidimų aikštelių, kad nereikėtų vykti per pusę miesto pažaisti, jos būtų arčiau namų. „Kiek vaikams išleidžiame, neskaičiuoju – bijau išgirsti tą sumą. Savo vaikams ateityje norėčiau palinkėti turėti galimybę rinktis ir žinoti ką pasirinkti“, – sakė šiaulietis.
Anūkę Inesą su vaiku, jauniausiu devynių mėnesių proanūkiu, į šventę atlydėjusi Julija Kivilienė svarsto, jog šiuo metu Lietuvoje yra geros sąlygos auginti vaikus, todėl optimistinė „Eurostato“ prognozė visai reali. Anot moters, vien motinystės atostogos yra labai ilgos, galima būti su vaiku.
„Prisimenu, 1963-1966 metais gaudavome tik 50 dienų atostogų. Buvo vargas... O dabar jaunimas viską turi: sveikatos priežiūra labai gera, yra sauskelnių, nebereikia vystyklų rankomis skalbti, yra skalbimo mašinos. Dieve, tik duok jiems sveikatos, kad jaunimas pats suprastų, jog gėris yra šalia“, – sakė J. Kivilienė.
Vaikams kas mėnesį – apie 300 eurų
Buvusios Šiaulių kultūros centro direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai Ingeborgos Klenauskaitės manymu, kol kas Lietuvoje socialinė sistema nėra pritaikyta auginti vaikus.
Pasak jos, vien vaikiškų drabužių, prekių kainos yra itin aukštos, palyginti su gaunamu vidutiniu atlyginimu, privilegijų ar lengvatų auginantiems mažamečius vaikus labai mažai. Mamos skaičiavimu, per mėnesį kūdikiui sauskelnėms, kitoms būtinoms higienos ir medicinos prekėms išleidžiama apie 300 eurų.
„Kol mūsų gaunama alga nesusilygino su europine, skaičiavimai apie augsiantį gimstamumą turėtų būti labai atsargūs. Jauniems tėveliams tikrai sunku. Turėtumėme labiau stengtis juos palaikyti, valstybė vaikams turėtų skirti daugiau dėmesio“, – įsitikinusi I. Klenauskaitė.
Dvejų metų berniuką auginanti moteris pripažįsta, jog ilgos motinystės atostogos jai nereikalingos – būti vien namuose be darbinės veiklos nuobodu. Šiuo metu moteris ieško darbo, naujos veiklos.
„Pati esu šiek tiek darboholikė. Neįsivaizduoju mamų, kurios būna du-tris metus namuose. Mano nuomone, po metų vaikas atsistoja ant kojų, jam reikia socialinės adaptacijos. Kitas klausimas, kaip vaiko auginimą suderinti su darbu“, – sakė I. Klenauskaitė. Ne visuomet lengva pakliūti į darželius, samdyti auklę – brangu.
I. Klenauskaitė pasigenda darbdavių supratingumo jauniems tėvams. Daugelis vis dar mieliau renkasi į darbą priimti moteris, neturinčias vaikų, arba auginančias vyresnio amžiaus vaikus.
„Kažkodėl darbdaviai galvoja, kad vaikai trukdo dirbti. Nieko panašaus! Darbštiems tėvams vaikai netrukdo. Jei juos palaikysime, paskatinsime, pažiūrėsime į jų situaciją lanksčiau ir dar padėsime finansiškai – gimstamumas tik padidės, o jauni tėveliai neišvažiuos gyventi į užsienį“, – vylėsi I. Klenauskaitė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MAMA: Šventiniame renginyje „Aš – mažasis šiaulietis“ dalyvavusi trijų vaikų mama Santa Račkauskienė įsitikinusi, jog prognozės apie didėjantį gimstamumą Lietuvoje nerealios – nebent įvyktų stebuklas.
SĄLYGOS: Anūkę ir proanūkį į šventę atlydėjusi Julija Kivilienė (dešinėje) svarsto, jog šiuo metu Lietuvoje yra gana geros sąlygos auginti vaikus, ilgos motinystės atostogos, gera medicinos sistema.
DARBAS: Šiaulietė Ingeborga Klenauskaitė svarsto, jog darbštiems tėvams vaikai dirbti netrukdo, tereikia jaunus tėvus palaikyti, lanksčiau žiūrėti į jų situaciją.
ŠVENTĖ: Kaip ir kasmet, didelis būrys šiauliečių su mažais vaikais dalyvavo šventiniame renginyje „Aš – mažasis šiaulietis“, mažieji gavo simbolinį šventės dalyvio pažymėjimą bei dovanų, juos pasveikino miesto meras.
Skaičiai ir faktai
Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 524,5 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, berniukų 13,5 tūkst. daugiau negu mergaičių.
Vaikai 2015 m. pradžioje sudarė 18 proc. visų šalies gyventojų. Europos Sąjungoje 2014 m. pradžioje vaikai iki 18 metų amžiaus sudarė 18,8 proc. visų gyventojų. Didžiausią gyventojų dalį vaikai sudarė Airijoje (25,9 proc.), Prancūzijoje (22,2 proc.), Jungtinėje Karalystėje (21,2 proc.) ir Danijoje (20,9 proc.), o mažiausią – Vokietijoje (16,1 proc.), Bulgarijoje (16,3 proc.) ir Italijoje ( 16,7 proc.).
Pernai Lietuvoje gimė 484 (1,6 proc.) kūdikiais daugiau nei 2013 m. – iš viso 30,4 tūkst., iš jų – 338 dvynukų poros, o 5 šeimos susilaukė trynukų. Pirmagimiai sudarė beveik pusę (47,7 proc.) visų gimusiųjų, antragimiai – 37 proc., trečiais vaikais šeimoje gimusieji – 10,7 proc., ketvirtaisiais ir paskesniaisiais – 4,6 proc.
Pernai šalyje gimusioms mergaitėms dažniausiai buvo suteikiami Emilijos, Viltės, Austėjos ir Gabijos vardai, o berniukams – Mato, Luko, Nojaus ir Dominyko.
2013 m. vidutinės namų ūkių su vaikais disponuojamosios pajamos buvo 281 EUR vienam asmeniui per mėnesį. Sunkiausiai verčiasi šeimos, kuriose gyvena du suaugę su trimis ar daugiau vaikų. Tokio namų ūkio vidutinės disponuojamosios pajamos per mėnesį vienam asmeniui 2013 m. sudarė 168 EUR. Šeimose, kur vienas suaugęs augina vieną ar daugiau vaikų, vienam asmeniui tenka 251 EUR. Dviem suaugusiesiems su vienu vaiku tenka po 325 EUR per mėnesį.
Šaltinis: Statistikos departamentas
Investicijos į vaikus – 237 eurai per metus
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita VARANAUSKIENĖ:
– Remdamiesi naujausiais turimais Statistikos departamento namų ūkių biudžeto tyrimo duomenimis, apskaičiavome, kad šeimos, kuriose nėra vaikų, šioms prekėms ir paslaugoms per metus skiria 142 eurus, arba 2,1 proc. visų išlaidų, o šeima, kurioje yra vaikų, maždaug dvigubai daugiau 379 eurus, arba 4 proc. visų išlaidų. Vadinasi, galima apskaičiuoti, kad investicijos į vaikus vidutiniškai sudaro 237 eurus per metus, arba beveik 3 proc. vidutinių šeimos, auginančios vaikus, išlaidų.
Labiausiai su vaikų ugdymo reikmėmis susijusias išlaidas riboja šeimos pajamos. Du vaikus auginančių turtingiausio penktadalio šeimų vaikų ugdymui skiriamos lėšos sudaro 1 106 eurus per metus, arba 8 proc. visų tokios šeimos išlaidų, neturtingiausio penktadalio – 183 eurus per metus, arba 3 proc. visų išlaidų. Deja, tokiu būdu toliau didėja socialinė atskirtis: vaikams iš neturtingų šeimų gauti geresnį išsilavinimą ir dėl to didesnes pajamas yra tiesiog sunkiau, jie turi ir gali išnaudoti mažiau galimybių. Šis reiškinys pastebimas ir kitose turtingose ar mažiau turtingose šalyse.
Gaila, bet turimų Lietuvos statistinių duomenų neužtenka norint patikrinti, ar ir mūsų šalyje pastebimos naujos investicijų į vaikus tendencijos. Kitose šalyse pastebima, kad išlaidos vaiko ugdymui vis didėja: didėja vidutinės namų ūkių pajamos, šeimos ryžtasi turėti mažiau vaikų. Tada lėšas reikia skirstyti į mažiau dalių, vaikai, augantys be brolių ar seserų, gauna daugiau.
Kai kurie futurologai netgi nerimauja dėl turinčio sparčiai didėti Kinijos konkurencijos pranašumo: vieno vaiko politika lemia, kad tam vienam vaikui tėvai atiduoda viską ir siekia, kad jis įgytų kuo geresnį išsilavinimą.
Taip pat pasaulyje pastebima, kad nebeliko anksčiau buvusio skirtumo tarp lėšų, skiriamų sūnų ir dukterų ugdymui, kai anksčiau į berniukų ugdymą tėvai buvo linkę investuoti daugiau negu į mergaičių. Dar pastebima, kad lėšų, skiriamų patiems mažiausiems ir paaugliams, skirtumai sumažėjo. Anksčiau mažylių ugdymui pinigų buvo skiriama gerokai mažiau negu paauglių ir jaunuolių. O dabar tėvai jau pradeda rūpintis vaiko pasiekimais nuo pat mažų dienų. Taip pat pastebima, kad tėvai vaikus išlaiko ir į jų išsilavinimą investuoja ilgiau. Aštuonioliktas gimtadienis vis rečiau tampa ta riba, kai vaikas jau laikomas suaugusiuoju ir savimi pradeda rūpintis pats. Visgi galime pastebėti nemažai pavyzdžių, kad tokios tendencijos ateina ir į mūsų šalį.
Galima diskutuoti apie tai, kaip ir kiek vaiko pasiekimai ateityje priklauso nuo to, kiek lėšų savo vaikams ugdyti skyrė tėvai, bet sutariama, kad vaikai, augantys šeimose, kurios gali skirti daugiau lėšų investicijoms į vaikus, turi ir išnaudoja daugiau ugdymo galimybių. Visgi pinigai dar ne viskas. Svarbu nepainioti kiekybės ir kokybės. Taip pat svarbu nepamiršti, kad vaikams skiriamas laikas ir dėmesys taip pat investicija, kuri jau daugiau priklauso nuo mūsų noro ir mažiau nuo algos.
Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.
