De­vyn­me­tis ro­bo­tų kū­rė­jas sva­jo­ja pa­dė­ti kitiems

De­vyn­me­tis ro­bo­tų kū­rė­jas sva­jo­ja pa­dė­ti kitiems

„Išar­džiau bio­ni­nę ran­ką. Da­bar iš tų de­ta­lių pa­si­da­riau sal­dai­nių apa­ra­tą“, – sa­ko de­vyn­me­tis Do­mi­ny­kas Si­lius. Čia pat pri­jun­gęs iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną de­monst­ruo­ja, kaip iš „Le­go“ ka­la­dė­lių pa­da­ry­tas įren­gi­nys vei­kia – sal­dai­nį pai­ma čiup­tu­vas. Tech­no­lo­gi­jo­mis be­si­do­min­tis ber­niu­kas užau­gęs pla­nuo­ja tap­ti ro­bo­tų kū­rė­ju.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Bio­ni­nė ran­ka da­vė į kak­tą

Iš „Le­go“ ka­la­dė­lių su­konst­ruo­ta šiau­lie­čio D. Si­liaus bio­ni­nė ran­ka, ge­ban­ti at­kar­to­ti ju­de­sius, ne­se­niai Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir di­zai­no ko­le­gi­jos or­ga­ni­zuo­ta­me jau­nų­jų iš­ra­dė­jų kon­kur­se „Ma­no ro­bo­tas“ pel­nė pa­grin­di­nį ap­do­va­no­ji­mą.

Ran­kos ne­li­ko – ją Do­mi­ny­kas išar­dė ir iš de­ta­lių pa­da­rė sal­dai­nių apa­ra­tą. „Pa­nau­do­jau ne vi­sas de­ta­les“, – pa­tiks­li­na. Me­cha­niz­mą pa­nau­do­jo iš ki­to konst­ruk­to­riaus. Čiakšt ir apa­ra­tas pa­de­da sal­dai­nį ant ju­dan­čio kon­ve­je­rio.

„Mes žai­dėme su se­se ir man šo­vė min­tis pa­si­da­ry­ti bio­ni­nę ran­ką, nes mums abiem la­bai pa­tin­ka žais­ti su me­cha­niz­mais. Ran­ka tu­rė­jo su­ge­bė­ti paim­ti įvai­riau­sius daik­tus“, – pa­sa­ko­ja Do­mi­ny­kas. Vis­ką pa­da­rė pa­ts – nuo for­mos iki pro­gra­ma­vi­mo – per dvi die­nas.

Iš­ra­dė­jų kon­kur­se da­ly­va­vu­sią ran­ką ber­niu­kas pa­to­bu­li­no – pri­dė­jo dau­giau va­rik­lių, ji mo­kė­jo vi­saip su­ki­nė­tis, lenk­tis, pa­kel­ti ir pa­dė­ti daik­tus.

„Kol mo­kė­si ran­ką val­dy­ti, daž­nai nuo jos gau­da­vo į kak­tą, nes ji il­ga“, – juo­kia­si ma­ma Rai­mon­da Si­lė.

Da­ly­vau­jant ro­bo­tia­do­je „Li­tex­po“ pa­ro­dų rū­muo­se Vil­niu­je šei­mai į ran­kas pa­kliu­vo lanks­ti­nu­kas, rek­la­muo­jan­tis bū­si­mą iš­ra­dė­jų kon­kur­są. Ma­ma vis ra­gi­no Do­mi­ny­ką ką nors su­konst­ruo­ti, o „ne­ty­čia“ at­si­ra­dus ran­kai nu­ta­rė su­da­ly­vau­ti kon­kur­se.

D. Si­lius ant sta­lo de­da dip­lo­mus, me­da­lius iš įvai­rių kon­kur­sų, ku­riuo­se pel­nė pir­mąją, tre­čiąją vie­tas.

„Neee, bū­re­ly­je ne­su pir­mū­nas, bet ve­juo­si ki­tus. Mo­ky­to­jas sa­ko, kad šiau­lie­čiai ro­bo­ti­ko­je neį­vei­kia­mi“, – paaiš­ki­na.

Tau­po mo­der­niam ro­bo­tui

Ani­ma­ci­nio se­ria­lo „Simp­so­nai“ per­so­na­žais iš­pieš­ta­me kam­ba­ry­je įkur­tos jau­no­jo iš­ra­dė­jo dirb­tu­vės. Da­bar pa­grin­di­nė kū­ri­mo prie­mo­nė tel­pa di­de­lė­se dė­žė­se – jos pil­nos „Le­go“ ka­la­dė­lių. Ant vir­šaus – ra­ke­ta.

Nu­pir­ktą nau­ją „Le­go“ konst­ruk­to­rių Do­mi­ny­kas tra­di­ciš­kai su­de­da vie­ną kar­tą pa­gal inst­ruk­ci­ją, o po to de­ta­lės pa­si­duo­da jau­no­jo kū­rė­jo fan­ta­zi­jai.

Žai­džia kar­tu su pen­kia­me­te se­se­ri­mi Kor­ne­li­ja, mo­ko ir ją konst­ruo­ti ro­bo­tus. „Ji tik­riau­siai kurs kor­pu­sus, nes la­biau links­ta į di­zai­no pu­sę. Jie­du bus ko­man­da“, – šyp­te­li ma­ma.

„Nuo pat ma­žens Do­mi­ny­kas tu­rė­jo iš­skir­ti­nį bruo­žą – mo­kė­jo pa­ma­ty­ti ir per­skai­ty­ti ženk­lus, pa­vyz­džiui, kur išė­ji­mas, kur ne­ga­li­ma ve­džio­ti šu­nų, kur už­draus­ta rū­ky­ti, ką reiš­kia ke­lio ženk­lai. Tu­rė­jo in­ži­ne­ri­nį ma­ty­mą tiems da­ly­kams. Jis daug fan­ta­zuo­da­vo. Su ma­ši­nė­lė­mis nie­kuo­met ne­žais­da­vo – iš­kart bu­vo ra­ke­tos, ro­bo­tai“, – pa­sa­ko­ja Rai­mon­da.

Pa­ma­tę sū­naus su­si­do­mė­ji­mą, tė­vai jį ėmė ska­tin­ti. Prieš me­tus ber­niu­kas pra­dė­jo lan­ky­ti ro­bo­ti­kos bū­re­lį Šiau­lių jau­nų­jų tech­ni­kų sto­ty­je, tė­vai nu­pir­ko ro­bo­tų pro­gra­ma­vi­mo įran­gą, spe­cia­lų „Le­go“.

Ant jau­no­jo iš­ra­dė­jo sta­lo – stik­lai­nis-tau­pyk­lė. Daž­niau­siai jis tau­po pi­ni­gus kom­piu­te­ri­niams žai­di­mams, bet da­bar svar­biau­sias pir­ki­nys – ro­bo­tai. Sva­jo­nių pir­ki­nys – su­dė­tin­ges­nis ro­bo­tas „Ar­dui­no“.

Do­mi­ny­kui įdo­miau­si fil­mai, kuriuose yra me­cha­niz­mai. Ne­se­niai žiū­rė­jo do­ku­men­ti­nį fil­mą apie „Ti­ta­ni­ką“, kaip lei­do ro­bo­tus po van­de­niu nu­sken­du­siam lai­vui ty­ri­nė­ti. Pa­ma­tęs ro­bo­tus – iš­kart su­si­do­mė­jo.

Rai­mon­da pa­sa­ko­ja, jog abu su vy­ru Da­riu­mi pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą yra in­ži­nie­riai, tik ji pa­su­ko į me­no pu­sę, o vy­ras dar­be su in­ži­ne­ri­ja su­si­du­ria tie­sio­giai.

„Aš pir­ma no­rė­jau dirb­ti kaip tė­tis, bet pa­ma­čiau pir­mą­jį „Le­go“ He­ro Fac­to­ry ro­bo­tą, man akys iš­spro­go ir už­si­sva­jo­jau bū­ti ro­bo­tų konst­ruo­to­ju“, – ma­mos žo­džius pa­pil­do Do­mi­ny­kas.

Prak­tiš­ki iš­ra­di­mai

Iš­ra­di­mus D. Si­lius kuria mąs­ty­da­mas, kaip pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mą, sten­gia­si su­konst­ruo­ti kuo ge­riau.

Iš­ra­dė­jų kon­kur­so or­ga­ni­za­to­riams iš­pla­ti­nus pra­ne­ši­mą spau­dai apie jo su­kur­tą bio­ni­nę ran­ką, ku­rį pa­vie­ši­no ir in­ter­ne­to po­rta­lai, Do­mi­ny­kas per­skai­tė ko­men­ta­rus po straips­niu. La­biau­siai jį pra­juo­ki­no tur­gaus pre­kei­viu pa­si­va­di­nu­sio žmo­gaus pra­šy­mas su­kur­ti dar vie­ną ran­ką, nes  pre­kiau­jant tur­gu­je trūks­ta dar vie­nos, nie­kaip ne­sus­pė­ja.

Atei­ty­je ta­pęs ro­bo­tų kū­rė­ju jis svars­to su­kur­ti ma­žą ro­bo­tu­ką, pa­de­dan­tį ser­gan­tiems žmo­nėms, ga­lin­tį juos pa­ne­šio­ti, stum­ti neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­lius.

„Sau ga­liu bet ką su­si­kur­ti, o ki­ti žmo­nės ne­mo­ka, to­dėl jiems rei­kia pa­gal­bos“, – paaiš­ki­na mo­ty­vą.

Dar vie­na idė­ja – atei­ty­je su­si­kur­ti ro­bo­tu­ką drau­gą, kaž­ką pa­na­šaus į na­mi­nį gy­vū­nė­lį, tik vaikš­čio­jan­tį. Čia pat ant „Šiau­lių kraš­to“ fo­tog­ra­fo pe­ties nu­tū­pia ne­prog­ra­muo­ja­mas ir ne me­cha­ni­nis šei­mos na­rys pa­pū­ga Ri­mis – sa­vo įžū­liu sve­tin­gu­mu pra­juo­ki­na Do­mi­ny­ką su se­se Kor­ne­li­ja.

Di­zai­ne­rei ma­mai R. Si­lei sū­nus siū­lė su­kur­ti ro­bo­tą, ku­ris ga­lė­tų siū­ti su­kne­les ir taip pa­leng­vin­tų jos dar­bą. Vė­liau per­si­gal­vo­jo, nu­ta­ręs, kad atim­tų iš jos kū­ry­bą.

„O da­bar šiek tiek paiš­dy­kau­sim su ro­bo­tu“, – ki­ke­na Do­mi­ny­kas ir kom­piu­te­ry­je ro­do, kaip pro­gra­muo­ja. Kai ku­rių ma­te­ma­ti­nių da­ly­kų jis ne­sup­ran­ta, nes to ant­ro­kų dar ne­mo­ko mo­kyk­lo­je. Tai pa­ste­bė­ję tė­vai paaiš­ki­no apie laips­nių skai­čia­vi­mus, ku­rie rei­ka­lin­gi no­rint kurti tam tik­rus ro­bo­to ju­de­sius.

„Bu­vau pa­da­ręs di­de­lių tir­pių vi­ta­mi­nų tab­le­čių apa­ra­tą, bet jis ne­la­bai vei­kė, ne­dė­jo jų į van­de­nį. Dar ban­dy­siu jį pa­to­bu­lin­ti“, – pa­sa­ko­ja Do­mi­ny­kas.

Ką veiks, kai išar­dys sal­dai­nių apa­ra­tą?

Do­mi­ny­kas su­si­mąs­to: „Tik­riau­siai... ką nors, kas man su­rink­tų žais­lus, nes la­bai nu­si­bo­do, ne­be­rei­kės jų pa­čiam rink­ti.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

KONSTRUKTORIUS: Išar­dęs kon­kur­se lai­mė­ju­sią bio­ni­nę ran­ką, šiau­lie­tis Do­mi­ny­kas Si­lius iš tų pa­čių de­ta­lių su­konst­ra­vo sal­dai­nių apa­ra­tą.

PA­LAI­KY­MAS: Do­mi­ny­ko ma­ma Rai­mon­da kar­tu su vy­ru pa­lai­ko sū­naus po­mė­gį.

ŽAIS­LAI: Pag­rin­di­niai jau­no­jo iš­ra­dė­jo do­mi­ny­ko Si­liaus žais­lai – „Le­go“ ka­la­dė­lės.

TAU­PYK­LĖ: Da­bar Do­mi­ny­kas tau­po pi­ni­gus nau­jes­niam, mo­der­nes­niam ro­bo­tui.

PROG­RA­MA­VI­MAS: Kad su­konst­ruo­tas ro­bo­tas ga­lė­tų at­lik­ti tam tik­rus veiks­mus ir funk­cio­nuo­ti, ro­bo­tų kū­rė­jas Do­mi­ny­kas tu­ri jį su­prog­ra­muo­ti.

AU­GIN­TI­NIS: Nep­rog­ra­muo­ja­mas na­mi­nis gy­vū­nė­lis ir šei­mos na­rys  pa­pū­ga Ri­mis, ku­ris lais­vai skrai­do po na­mus ir čiul­ba vie­ną iš­mok­tą ka­lė­di­nę dai­ną.