
Naujausios
– Integruotų teritorijų vystymo programa Šiauliuose apima 21 projektą. Jų įgyvendinimas kasmet brangsta. Kiek šiandien trūksta lėšų jiems įgyvendinti?
– Pati programa patvirtinta vidaus reikalų ministro įsakymu 2016 metų rugpjūtį. Lėšų planavimas pradėtas dar anksčiau, ilgai vyko derinimas, todėl lėšų poreikis projektams planuotas 2014–2015 metais. Natūralu, kad per tuos metus darbų kainos pakito. Šiandien, mūsų skaičiavimais, minėtos programos projektų įgyvendinimas savivaldybei kainuos apie 11 milijonų eurų brangiau nei planuota 2015 metais – per 63 milijonus.
– Kur rasite tuos trūkstamus milijonus?
– Jų mums reikės ne visų iškart, o porcijomis. 2019 metų statybos darbams finansavimas užtikrintas. Tų, kurie prasidės šįmet ir baigsis 2020 metais, irgi. Darbai brangsta. Mes lėšas planuojame hipotetiškai – kiek tai kainuos. Kai padaromas techninis projektas, sąmata apskaičiuojama, daugeliu atvejų projektas įgauna kitą vertę. Mes skaičiuojame tuo metu galiojančiomis sąmatinėmis kainomis, kurios perskaičiuojamos du kartus per metus.
Sutinku, kad 2021, 2022 metais naujuose projektuose darbų kainos dar gali išaugti ir paaiškės, kad pinigų trūksta dar daugiau. Visiems Administracijos skyriams nurodžiau iki gruodžio 1 dienos atlikti viešuosius pirkimus 2020 metais vykdomiems darbams. Tada mes jau turėsime kontraktus, konkrečią kainą, galėsime planuoti.
– Integruotų teritorijų vystymo programa, apimanti viešųjų erdvių atnaujinimą, prasidėjo 2013 metais. Po 2015 metų rinkimų į miesto valdžią atėjusius politikus turėjo lydėti svaiginanti sėkmė, nes, atrodė, per ketverius metus miestas pasikeis iš esmės. Tačiau įgyvendintas tik vienas – Saulės Laikrodžio aikštės atnaujinimo – projektas. Kodėl viskas taip užsitęsė?
– Vyko ilgas trejų metų dokumentacijos rengimo ir sprendimų priėmimo valstybės lygiu etapas. 2017 metų kovą atėjęs į Savivaldybės administraciją gavau informaciją, kad Architektūros, paveldosaugos ir urbanistikos skyrius vėluoja su projektavimu, nes šiam skyriui buvo sukrauti visi projektavimo darbai – 56 projektai. Kiti skyriai ramiai laukė.
Padarėme stebėseną ir pamačiau, kad viskas stringa. Rugpjūtį darėme pakeitimus ir atmetinėjau gatvių projektus į Miesto ūkio ir aplinkos skyrių, pastatų – į Statybos ir renovacijos. 2017 metai ir 2018 metų dalis buvo projektavimo paslaugų pirkimo ir pačių projektavimo darbų metai. Su visais galimais vėlavimais ėjome strigdami. Projektavimą suvaldėme.
– Kokius naujus projektus pradėsite įgyvendinti šiais metais?
– Jau yra prasidėję projekto "Talkšos ežero pakrantės plėtra" darbai Žuvininkų gatvėje, pasirašyta rangos darbų sutartis dėl Draugystės prospekto ir Dubijos gatvių sankryžos bei šio daugiabučių namų kvartalo teritorijų sutvarkymo. Pradėsime tvarkyti likusią nerenovuotą Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro dalį.
– O kokioje stadijoje kiti darbai?
– Perkame rangos darbus Centriniam parkui sutvarkyti, Aušros alėjai atnaujinti. Antrą kartą skelbsime aikštelės už amfiteatro pritaikymo jaunimui darbų pirkimą, nes pirmojo metu pasiūlyta per didelė kaina.
Kiti projektai derinimo ar pirkimo dokumentų rengimo stadijoje.
Buvome godūs, viską tempėme į miestą. Dabar springdami tvarkomės su tuo, suvaldysim.
– Kokius projektus pabaigsite šiais metais?
– Visi programos projektai turi būti pabaigti iki 2023 metų. Šįmet planuojame baigti tris projektus – aplinkos oro kokybės gerinimo, Kultūros centro renovacijos, komunalinių atliekų rūšiavimo infrastruktūros plėtros.
– O Prisikėlimo aikštės rekonstrukcija?
– Pačią Prisikėlimo aikštę šįmet užbaigsime, tačiau šis projektas apima ir jos prieigas – Vasario 16-osios, gatvę, Aušros alėją, karių laidojimo vietą, Aušros taką ir kita. Tilžės ir Varpo gatvių atkarpos jau sutvarkytos. Visas projektas bus baigtas 2021 metais.
– Kada prasidės senosios bulvaro dalies rekonstrukcija? Per antrąjį konkursą gerokai pakėlėte darbų kainos "lubas". Projektui įgyvendinti trūksta daugiau nei 2 milijonų. Kaip suksitės?
– Bulvare šįmet tik pradedame startuoti. Startui pinigų turime, o trūkstamų ieškosime kitų metų biudžete. Baigiamas viešojo pirkimo konkursas. Tikslinome dalyvio kvalifikaciją. Vienas dalyvis, konkursas tikrai įvyks, nėra teismų ar skundų grėsmės. Verslininkams iki birželio 30 dienos leidome nenugriauti lauko kavinių pakylų. Nuo liepos 1 dienos objekto statyba prasidės.
– Miesto architektai stebėjosi, kodėl neieškote galimybių sumažinti bulvaro projekto apimtį pasirinkdami pigesnes medžiagas, kodėl konkurse nurodote konkrečių gamintojų medžiagas ir taip panaikinote galimybę paieškoti pigesnių variantų?
– Konkurso sąlygose mes galime nurodyti tik medžiagos savybes. Taip, architektas, kai nori pasakyti, kokį sprendinį mato, jis pasako, kad toks ir toks atitiktų labiausiai arba analogas. Jis nesako, kad pirkti reikia konkretų. Tai būtų šiurkštus konkurso sąlygų pažeidimas.
Mes jau kartą padarėme atpiginimą – Prisikėlimo aikštėje. Užsakėme projektą, atitinkantį mūsų lūkesčius. Vis dėlto prestižinė aikštė – medžiagos ne pačios prasčiausios. Projekto valdymo agentūra nepraleido. Sako – negali būti neproporcingai didelės investicijos į viešąsias erdves. Davėme nurodymą susimažinti. Kvaila, nepadarėme apšvietimo. Nors vamzdžius sudėkim, laidą prasivesim vėliau.
Arba – architektas išėmė šimtmečio užrašus. Buvo numatyti dviejų spalvų akmenys, išpjovimas amžių numerių. Kainavo apie 25 tūkstančius. Dabar matome, kad reikia sugrąžinti. Eina žmonės per aikštę, mato – kubas stovi ir nesupranta, kam jis. Kai parašai šimtmečius, yra septynios ar aštuonios juostos, skirtos šimtmečiams, tada viskas aišku. Pagyvina aikštę. Nupiginome, o iš paskos reikia sugrįžti prie tų sprendinių.
– Kai kurie politikai gąsdina, kad ministerijos gali atimti skirtas europines lėšas, jei matys, kad projektai nejuda. Kokie projektai Šiauliuose gali likti neįgyvendinta svajone?
– Nebus neįgyvendintų. Vienintelio projekto – darnaus judumo priemonių diegimo – nepasirašyta finansavimo sutartis su Projektų valdymo agentūra. Dėl visų kitų finansavimo sutartys pasirašytos. Viskas užkalta. Projektas yra, sutartis yra, rengėjas yra. Mes užgriebėme tą projektą. Esame procese. Laike telpame ir priežasčių atimti mums skirtus pinigus nėra.
Europa duoda tiek pinigų, kiek duoda. Visą pabrangimo riziką prisiimame mes. Mūsų prisidėjimas buvo 15 procentų, įvertinus pabrangimą, jau 29 procentai. Projektai dideli, sumos didelės, pabrangimą turime valdyti ir pinigų turime rasti. Šaltiniai – miesto biudžetas, skolinimasis iš banko arba specialiosios valstybės programos.
Iki šios kadencijos pabaigos visi objektai bus "gyvi".
– Tai gal meras be reikalo aktualizuoja klausimą, kad savivaldybės gali neįgyvendinti projektų, nes labai mažai tegali pasiskolinti?
– Klausimas teisingas. Kiekvieni metai ateina su pabrangimu. Pinigų šaltinio turėjimas yra labai svarbus. Mes skolintis galime tik apie 2,8 milijono per metus, nes tiek grąžiname bankams.
– Kainos auga, tačiau rangovai į Savivaldybės skelbiamus konkursus neplūsta...
– Šalyje daug projektų, verslas pakilime, investuoja. Pakilo rinka, rangovai darbų turi sočiai. Niekas neateina į nulinius projektus. Eina į konkursą, pasako savo kainą su kokiu 10 procentų pelningumu. Nelaimėjau – na ir velniop. Ir nereikia. Kam reikia minusinio projekto. Privačiame versle užsidirba. Vieno privatininko klausiau, kodėl neateina į mūsų konkursus. Ai, sako, jūsų "nučiulptos kainos".
– Daug kalbėjome apie kiekybę, bet ar pajėgsite suvaldyti tokio kiekio darbų kokybę? Ar po metų kitų nepradės aikštėse byrėti trinkelės?
– Pirmas dalykas – turime techninius prižiūrėtojus, kurių atsakomybė apibrėžta įstatyme. Taip pat yra 5–10 metų atliktų darbų garantinis laikotarpis. Štai Saulės Laikrodžio aikštėje vanduo nuplovė po trinkelėmis. Veikia garantija – atėjo "Limega" ir sutvarkė. Objektas yra lauke – tai paplovė, tai žolė nesudygo. Ateis ir pasės žolę nesudygusiose vietose. Aš pats kas dvi savaites važiuoju į objektus. Kalbamės, žiūrime. Nukrypimų gali būti, bet juos reikia suvaldyti.
– Tai ar nepražudys jūsų "godumas"?
– Buvome godūs, viską tempėme į miestą. Dabar springdami tvarkomės su tuo, suvaldysim. Miestas turės visai kitą vaizdą ir infrastruktūrinės erdvės bus visai kitos.