Naujausios
Diplomas kišenėje, rankoje — emigranto krepšys
Universitetuose — diplomų įteikimo šurmulys. Tačiau absolventų nuotaikas temdo nežinomybė. Neradę darbo čia, bus priversti vykti į užsienį. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad prieš rinkdamiesi studijas moksleiviai turėtų galvoti ne apie profesijos prestižą, bet apie perspektyvas.
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ
Paviliojo geresnis atlyginimas
Šiaulietis Gintautas Čepaitis šiemet baigė anglų filologijos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete.
Tačiau po studijų dirbti Lietuvoje neliko — išvyko į Airiją, Portlišo miestelį. Ten gyvena vaikino broliai. Vienas jų — įkūręs įmonę, kuri taiso kompiuterius. Gintautas joje įdarbintas pardavėju.
„Išvykau svetur, nes paviliojo didesnis atlyginimas“, — pasakoja absolventas, — Buvo pasiūlymas dirbti anglų kalbos mokytoju mokykloje, tačiau nelabai norėjau, nes atlyginimas mažas, nėra karjeros galimybių“. Artimiausius penkeris metus Gintautas neplanuoja grįžti į Lietuvą.
Rinkdamasis studijas Gintautas apie įsidarbinimo galimybes Lietuvoje negalvojo: „Stojau dėl savęs — tam, kad išmokčiau anglų kalbą“. Jei dabar galėtų rinktis, į šią specialybę nebestotų — liko nepatenkintas universiteto studijų programa.
Nežinomybė baigus studijas slėgė ir jo bendrakursius: „Didžioji dalis nė neįsivaizdavo ką veiks, nes darbą rasti sunku, ypač su mūsų specialybės absolventams: nesame nei vertėjai, nei mokytojai — esam tiesiog anglų kalbos specialistai“.
Su aukštuoju, bet be darbo
Šiaulietė Kristina Krasnickytė jau apie metus gyvena Škotijoje, Aberdino mieste. Ten dirba padavėja viename restorane.
Praėjusią vasarą mergina įgijo ekonomikos bakalauro diplomą Klaipėdos universitete. Tačiau darbo surasti Lietuvoje merginai nepavyko. „Ieškojau bet kokio darbo, nebūtinai pagal specialybę. Tačiau net ir dirbti drabužių parduotuvėje reikia patirties“, — sako Kristina.
Ji pasakojo, kad dar prieš baigiant studijas dalyvavo darbo pokalbyje pardavėjos-konsultantės pareigoms užimti: „Atėjau pasiruošusi, pasidomėjusi mados tendencijomis, tačiau manęs tepaklausė: ar moki dirbti kasos aparatu ir kokį aprangos stilių pati mėgstu“. Darbo mergina negavo.
„Ar įsivaizduojate, kaip krenta pasitikėjimas savimi, kai būsima ekonomistė nesugeba gauti darbo parduotuvėje?“, — sako K. Krasnickytė.
Atsiėmusi diplomą ir paraginta draugų Škotijoje, mergina nusprendė išvykti iš Lietuvos. „Kam dirbti čia padavėja, jei užsienyje galiu už tą patį darbą gauti tris ar keturis kartus daugiau?“, — svarsto mergina. Susitaupiusi pinigų, Kristina planuoja studijuoti magistratūroje viename iš Škotijos universitetų.
Situacija kelia nerimą
Darbo ir socialinių tyrimų instituto Gyventojų užimtumo probleminės grupės vyriausias mokslo darbuotojas Arūnas Pocius sako, kad dabartinė situacija darbo rinkoje kelia nerimą: „Jaunimo nedarbo pasekmės Lietuvai gali tapti pragaištingos: jei jaunimas ir toliau taip emigruos, nebeliks kas pakeis senstančią darbo jėgą“.
Jo manymu, prieš stodami į aukštąsias mokyklas jaunuoliai pirmiausia turėtų apsvarstyti įsidarbinimo galimybes. „Lietuvoje labai daug renkamasi socialinės krypties studijas: vadybos, ekonomikos, verslo administravimo, teisės. O tokių specialistų dabar jau yra perteklius — darbdaviai turi iš ko rinktis, todėl atlyginimų nekelia“.
Anot A. Pociaus, dabar ypač reikia inžinerinius ar informacinių technologijų mokslus baigusių specialistų. „Tokius mokslus studijuoti, žinoma, sunkiau, bet darbą susirasti ne taip sunku“.
Išsilavinimas — aukštasis, atlyginimas — minimalus
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Ieva Dičmonaitė sako, kad neretai absolventams tenka dirbti už minimalų atlyginimą. „Darbdaviai teisina save sakydami, kad jauni darbuotojai neturi patirties, tačiau tai vis tiek neteisinga ir nesąžininga: išsilavinimo neįgijęs darbuotojas gauna tiek pat, kiek ir su aukštuoju“.
Anot A. Pociaus, jaunimui būtina sudaryti palankesnes darbo sąlygas, o minimalų atlyginimą didinti. „Jei milžinišką pelną gaunanti įmonė moka tik minimalius atlyginimus, kyla klausimas: ar tikrai gali tik tiek mokėti, ar tiesiog nenori mokėti daugiau? Nenormalu, kad laiką ir pastangas į išsilavinimą investavęs žmogus, gauna tik minimumą“.
A. Pociui teko matyti darbo skelbimų, kuriuose sudėtingus elektromechanikos inžinerijos mokslus baigusiems specialistams siūlomas atlyginimas — 700 litų.
I. Dičmonaitės žodžiais, atlyginimu nepatenkintas ar darbo nerandantis absolventas neturėtų skubėti išvykti iš Lietuvos: „Ir Lietuvoje yra neišnaudotų galimybių: galima bandyti savo verslą pradėti, sukurti kelias darbo vietas, kurių taip trūksta“.
Kalba skaičiai
Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Karolina Kleinotaitė Gorodničenko pateikia tokią statistiką:
Šių metų birželio 1 diena jaunimo iki 25 metų nedarbas Šiaulių mieste ir rajone buvo 5,6 procentai.
Šiaulių mieste ir rajone buvo registruoti 287 absolventai, ieškantys darbo.
Anot specialistės, kol šis skaičius — dar ne rodiklis. Didesnio absolventų antplūdžio sulaukiama liepos pradžioje ar viduryje, kai visos aukštosios įteikia diplomus.
Per visus 2010-uosius metus užregistruoti 1080 absolventai. Mažiau nei pusė (446) įdarbinti į pastovias ar terminuotas darbo vietas.
Šiuo metu Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje registruotos 366 laisvos darbo vietos.
DARBAS: Ne visi aukštojo mokslo diplomą įgiję absolventai sugeba rasti darbą Lietuvoje: vieni tenkinasi minimaliu uždarbiu ir lieka Lietuvoje, kiti laimės ieškoti traukia į užsienį.
APKLAUSA
Ar sunku rasti darbą po studijų?
Neringa Snarskytė, anglų ir vokiečių filologijos bakalaurė:
— Darbo ieškojau ilgai, bet susiradau. Nuo rugsėjo dirbsiu mokytoja mokykloje. Tačiau vien anglų ir vokiečių filologijos studijų nepakako, taigi šiandien atsiimsiu ir dalyko pedagogikos laipsnio nesuteikiantį diplomą.
Tarp kurso draugų, pažįstamų nuotaikos nekokios, nes dauguma išvažiuoja į užsienį.
Andrius Bautronis, istorijos mokytojas.
— Darbą pagal specialybę jau turiu, jau ketvirtus metus dirbu mokytoju gimnazijoje. Darbą susiradau iškart baigęs istorijos bakalauro studijas.
Rasti nebuvo labai lengva. Bet kaip tik tuo metu buvo didelis trūkumas mokytojų, taigi man pasisekė.
Kol kas iš mano pažįstamų niekas nevažiuoja į užsienį. Tie, kurie neturi darbo, lauks...
Akvilė Bagdonaitė, edukologijos magistrantė:
— Dirbu parduotuvėje. Pagal specialybę darbą rasti sunku. Bent jau baigus bakalauro studijas, bet dabar įgijus magistro diplomą gal pasiseks...
Jei ne, kaip ir kiti, atsisakysiu tos Lietuvos. Važiuosiu į užsienį, gal kažką toliau studijuot. Čia galimybių maža. Su magistro laipsniu atlyginimas — minimumas, sunku pragyventi, o darbdavių reikalavimai kokie.... Brangios studijos neatsiperka.
Jono TAMULIO nuotr.
