Drą­su­čiams civi­li­za­ci­ja ir van­duo – tik ant po­pie­riaus

Drą­su­čiams civi­li­za­ci­ja ir van­duo – tik ant po­pie­riaus

Kur­šė­nų pa­šo­nė­je esan­čio Drą­su­čių kai­mo (Šiau­lių ra­jo­nas) žmo­nės pik­ti­na­si val­di­nin­kų, gal jau ko­kį 10-me­tį ža­dan­čių kai­me įreng­ti cent­ra­li­zuo­tą nuo­te­kų sis­te­mą, ne­veik­lu­mu. Gy­ven­to­jai ma­no, kad prie­mies­ti­nė jų gy­ven­vie­tė ne­rū­pi nei Kur­šė­nų kai­miš­ka­jai se­niū­ni­jai, nei Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei. To­dėl esą pa­smerk­ta su­nyk­ti.

Val­di­nin­kai at­sa­ky­mo ne­tu­ri.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

No­rė­tų, bet nė­ra

„Pa­gal­vo­ki­te tik, XXI am­žius, o mes vis dar už­stri­gę gū­džiuo­se lai­kuo­se, kai vi­siems tek­da­vo į lau­ko tua­le­tą laks­ty­ti!“ – pa­gie­žos ne­slė­pė at­si­tik­ti­nai Drą­su­čiuo­se su­tik­ta pu­sam­žė mo­te­ris, nuo­sa­vo na­mo gy­ven­to­ja.

Drą­su­tiš­kei pik­ta, kad kai­mo žmo­nės mai­ti­na­mi pa­ža­dais, jog nuo­te­kų sis­te­ma pri­va­čių na­mų kvar­ta­le bus. Vi­si ža­da, bet nie­kas neat­sa­ko, ka­da bus: vie­ni ža­dė­jo prieš de­šimt­me­tį, se­niū­nė ža­da po ke­le­rių me­tų, tre­ti tei­gia iš­vis nie­ko ne­ži­nan­tys.

Pa­sak mo­ters, jei­gu žmo­nės gau­tų tiks­lų at­sa­ky­mą, ka­da bus pa­sta­ty­ti cent­ra­li­zuo­ti nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­niai ir ar iš vi­so ka­da nors bus pa­sta­ty­ti, svars­ty­tų apie vie­ti­nių nuo­te­kų va­ly­mo sta­ti­nių įren­gi­mą.

Paš­ne­ko­vė ran­ka pa­ro­do į sa­vo so­dy­bą. Gy­ve­na juo­du su vy­ru čia nuo pat jau­nys­tės. Vai­kai iš­si­va­ži­nė­jo, dir­ba Šiau­liuo­se. Su­lau­kus gar­baus am­žiaus pa­var­go abu rū­pin­tis nuo­te­kų iš­ve­ži­mu, o ir pi­ni­gai už to­kią pa­slau­gą di­de­li tik iš pen­si­jos gy­ve­nant.

Šne­ki drą­su­tiš­kė sa­ko ge­riau jau ne­val­gę jie­du pa­bū­tų (gir­dė­ju­si, kad įren­gi­mas nuo skly­po ri­bos iki na­mo kai­nuo­tų apie tūks­tan­tį eu­rų), kad tik nuo­te­kų vamz­dy­nus iki sa­vo na­mo nuo cent­ra­li­zuo­tų vamz­dy­nų ga­lė­tų pri­ves­ti. Ta­čiau to­kia ga­li­my­bė pen­si­nin­kams kol kas neį­ma­no­ma, nes kai­me, bent jau di­des­nė­je jo da­ly­je, to­kių vamz­dy­nų nė­ra.

„Gir­dė­jau per te­le­vi­zi­ją kal­bant, kad tie ku­rie ne­no­rės jung­tis, tu­rės mo­kė­ti bau­das. Mes no­rė­tu­me jung­tis, bet nė­ra prie ko“, – pa­kel­tu bal­su kal­ba mo­te­ris.

Tua­le­tas – po kė­de

Ki­ta su­tik­ta Drą­su­čių gy­ven­to­ja at­vi­rau­ja na­me pa­si­da­riu­si sa­vo įran­gą: iš­pjo­vė kė­dė­je sky­lę ir po ja ki­bi­rą pa­sta­tė. Taip įren­gė tua­le­tą sa­vo se­nai ir sun­kiai vaikš­tan­čiai ma­mai. Kiek­vie­ną ry­tą ki­bi­rą iš­pi­la į lau­ko tua­le­tą.

Kai lau­ko tua­le­tas ir „bač­ka“ pri­si­pil­do, kvie­čia iš­ve­žė­jus. Kiek­vie­nas jų vi­zi­tas – apie ke­tu­rias de­šim­tis eu­rų. Jei dau­giau van­dens iš­nau­do­ja­ma, dau­giau skal­bia­ma, pul­kas vai­kų ir anū­kų su­va­žiuo­ja, to­kių vi­zi­tų per mė­ne­sį, žiū­rėk, išei­na ir ke­li.

„Pas­kai­čia­vo­me, kad tu­rė­da­mi cent­ra­li­zuo­tą sis­te­mą su­mo­kė­tu­me ma­žiau, – sa­ko pa­šne­ko­vė. – Ką jau kal­bė­ti apie pa­to­gu­mą! Žmo­nė­mis pa­si­jus­tu­me“.

Ta­čiau ne tik dėl nuo­te­kų sis­te­mos trū­ku­mo mo­te­riai ne­sma­gu. No­rė­tų­si ir cent­ra­li­zuo­to van­dens tie­ki­mo, na, kad van­duo iš kra­no skaid­rus tar­si kriš­to­li­nis bėg­tų. Čia pat at­su­ka vir­tu­vės kra­ną: at­ro­do, kad ne van­duo te­ka, o ka­va...

„Ži­no­ma, dėl to van­dens pro­ble­mų ma­žiau ne­gu dėl ka­na­li­za­ci­jos. Van­dens ger­ti ir mais­tui ga­min­ti iš šu­li­nio pa­si­se­mia­me ar­ba iš par­duo­tu­vės nu­si­per­ka­me, o š... pro­ble­mos taip pa­pras­tai neišsp­rę­si...“, – sa­ko mo­te­ris.

Vie­ni į duo­bes, ki­ti į šu­li­nė­lius?

Dar vie­nas prie par­duo­tu­vės su­tik­tas drą­su­tiš­kis klo­ja kaip iš raš­to: ne­rei­kia Lie­tu­vai kai­mo, Lie­tu­vai rei­kia tik Vil­niaus, na, dar vie­no ki­to mies­to.

„Iš­mir­sim. Ir ne­be­liks pro­ble­mos. Ma­no vai­kai tei­sin­gai sa­ko, kad ne Lie­tu­vai jie sa­vo vai­kus au­gi­na“, – gar­sia­kal­be rė­žia vy­ras.

Kur žmo­nės de­da nuo­te­kas? Paš­ne­ko­vas su­tin­ka pa­sa­ky­ti pa­slap­tį: tie, ku­rie ne­no­ri į duo­bes pil­ti ir už iš­ve­ži­mą mo­kė­ti, su­pi­la į lie­taus su­rin­ki­mo šu­li­nė­lius. Pi­gu ir pa­pras­ta.

Ar tie­sa? Paš­ne­ko­vas ti­ki­na kar­tą pa­ts sa­vo aki­mis tai re­gė­jęs.

„Pak­lau­si­nė­kit gy­ven­to­jų. Tik­rai ne vi­si pa­sa­kys, kad sva­jo­ja apie cent­ra­li­zuo­tą ka­na­li­za­ci­ją. Kaip no­rės, jei­gu ta­da rei­kės mo­kė­ti“, – gud­riai nu­si­šyp­so šne­kus drą­su­tiš­kis.

Se­niū­ni­ja – be­jė­gė?

Šiau­lių ra­jo­no Kur­šė­nų kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos se­niū­nė Edi­ta Mi­lei­kie­nė, ku­rios pa­ža­dais apie kaž­ka­da Drą­su­čiuo­se bū­sian­čią cent­ra­li­zuo­tą nuo­te­kų sis­te­mą pik­ti­no­si kai­mo gy­ven­to­jai, „Šiau­lių kraš­tą“ in­for­ma­vo nie­ko tiks­laus ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti: tai ne se­niū­ni­jos rei­ka­las.

Gal se­niū­nė bent jau „pa­sto­vi“ už Drą­su­čių ir ki­tų sa­vo se­niū­ni­jos kai­mų žmo­nes ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė­je.

„Ne. Se­niū­ni­ja ne­si­ki­ša. Čia mes be­jė­giai“, – paaiš­ki­no E. Mi­lei­kie­nė.

Vis dėl­to se­niū­nė pri­ta­ria: šiais lai­kais gy­ven­ti tik su šu­li­niu ir nuo­te­kas pil­ti į duo­bes nė­ra nor­ma­lu.

„Ant­ra ver­tus, Kur­šė­nuo­se ir tai dar ne vi­sos gat­vės pa­jung­tos. Ką jau kal­bė­ti apie kai­mus“, – sa­kė se­niū­ni­jos va­do­vė.

Vis dėl­to ji gir­dė­ju­si, kad Sa­vi­val­dy­bė­je kal­ba­ma apie ne­to­li­mą cent­ra­li­zuo­tos nuo­te­kų sis­te­mos įren­gi­mą Kur­šė­nų kai­miš­ka­jai se­niū­ni­jai pri­klau­san­čiuo­se Drą­su­čių ir Mi­cai­čių kai­muo­se.

Ka­da tai bus – klau­si­mas at­vi­ras.

Aiš­ku, kad nie­kas neaiš­ku

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Tur­to val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas Alf­re­das Bud­rys „Šiau­lių kraš­tui“, į klau­si­mą, ka­da Drą­su­čių gy­ven­to­jai vis dėl­to ga­lė­tų ti­kė­tis cent­ra­li­zuo­tų tink­lų, at­sa­kė ne­vy­nio­da­mas į va­tą: pla­nuo­se yra, bet ar rea­lu?

Pa­sak A. Bud­rio, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je yra pa­tvir­tin­tas Ge­ria­mo van­dens tie­ki­mo ir nuo­tė­kų tvar­ky­mo inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros pla­nas. Šis pla­nas bu­vo dar pa­tiks­lin­tas praei­ta­me ta­ry­bos po­sė­dy­je.

Pa­gal šį pla­ną, at­si­žvel­giant į gy­ven­to­jų po­rei­kius, ver­ti­ni­mus ir t.t.., bu­vo su­for­muo­ti trys cent­ra­li­zuo­tų tink­lų įren­gi­mo eta­pai: 2014–2020 me­tai, 2021–2025 me­tai ir 2026–2050-ie­ji.

Pa­gal mi­nė­tą pla­ną Drą­su­čių kai­me van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo inf­rast­ruk­tū­rą ke­ti­na­ma pa­ge­rin­ti ant­ruo­ju eta­pu – 2021–2025 me­tais.

„Kaip sek­sis tai pa­da­ry­ti ir ar pa­vyks, pri­klau­sys nuo pi­ni­gų. Sa­vi­val­dy­bė to­kių pro­jek­tų įgy­ven­din­ti ne­pa­jė­gi, Eu­ro­pos Są­jun­gos da­bar­ti­niai pi­ni­gai – to­kie kuk­lūs, kad jais ne­tgi pir­mo­jo eta­po 2014–2020 me­tų ne­pa­vyks įgy­ven­din­ti. Pla­nuo­se yra, taip. Bet ar tai yra rea­ly­bė, klau­si­mas“, – sa­kė A. Bud­rys.

Ve­dė­jas pa­tei­kė pa­vyz­dį, liu­di­jan­tį, kad Lie­tu­vo­je daug kas ne­vyks­ta taip, kaip nu­ma­ty­ta. Štai anks­tes­nia­me Ge­ria­mo van­dens ge­ri­ni­mo ir nuo­tė­kų tvar­ky­mo įsta­ty­me, ku­ris priim­tas Sei­me, bu­vo nu­ma­ty­ta iki 2014 me­tų gruo­džio 31 die­nos 95 pro­cen­tus vi­sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pri­jung­ti prie cent­ra­li­zuo­tų tink­lų.

Praė­jus be­veik tre­jiems me­tams, pa­sak A. Bud­rio, si­tua­ci­ja ne­daug ką pa­si­kei­tė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Drą­su­čių gy­ven­vie­tė. Kai­mo žmo­nės no­rė­tų gy­ven­ti pa­to­giau. Ta­čiau to­kia ga­li­my­bė jiems kol kas ne­su­teik­ta.

Drą­su­tiš­kių van­dens tie­kė­jai – šu­li­niai.

Nuo Drą­su­čių iki Kur­šė­nų vi­so la­bo du ki­lo­met­rai. Mies­te – be­veik vis­kas cent­ra­li­zuo­ta, kai­me – be­veik nie­ko.