
Naujausios
Drąsučiams civilizacija ir vanduo – tik ant popieriaus
Kuršėnų pašonėje esančio Drąsučių kaimo (Šiaulių rajonas) žmonės piktinasi valdininkų, gal jau kokį 10-metį žadančių kaime įrengti centralizuotą nuotekų sistemą, neveiklumu. Gyventojai mano, kad priemiestinė jų gyvenvietė nerūpi nei Kuršėnų kaimiškajai seniūnijai, nei Šiaulių rajono savivaldybei. Todėl esą pasmerkta sunykti.
Valdininkai atsakymo neturi.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Norėtų, bet nėra
„Pagalvokite tik, XXI amžius, o mes vis dar užstrigę gūdžiuose laikuose, kai visiems tekdavo į lauko tualetą lakstyti!“ – pagiežos neslėpė atsitiktinai Drąsučiuose sutikta pusamžė moteris, nuosavo namo gyventoja.
Drąsutiškei pikta, kad kaimo žmonės maitinami pažadais, jog nuotekų sistema privačių namų kvartale bus. Visi žada, bet niekas neatsako, kada bus: vieni žadėjo prieš dešimtmetį, seniūnė žada po kelerių metų, treti teigia išvis nieko nežinantys.
Pasak moters, jeigu žmonės gautų tikslų atsakymą, kada bus pastatyti centralizuoti nuotekų valymo įrenginiai ir ar iš viso kada nors bus pastatyti, svarstytų apie vietinių nuotekų valymo statinių įrengimą.
Pašnekovė ranka parodo į savo sodybą. Gyvena juodu su vyru čia nuo pat jaunystės. Vaikai išsivažinėjo, dirba Šiauliuose. Sulaukus garbaus amžiaus pavargo abu rūpintis nuotekų išvežimu, o ir pinigai už tokią paslaugą dideli tik iš pensijos gyvenant.
Šneki drąsutiškė sako geriau jau nevalgę jiedu pabūtų (girdėjusi, kad įrengimas nuo sklypo ribos iki namo kainuotų apie tūkstantį eurų), kad tik nuotekų vamzdynus iki savo namo nuo centralizuotų vamzdynų galėtų privesti. Tačiau tokia galimybė pensininkams kol kas neįmanoma, nes kaime, bent jau didesnėje jo dalyje, tokių vamzdynų nėra.
„Girdėjau per televiziją kalbant, kad tie kurie nenorės jungtis, turės mokėti baudas. Mes norėtume jungtis, bet nėra prie ko“, – pakeltu balsu kalba moteris.
Tualetas – po kėde
Kita sutikta Drąsučių gyventoja atvirauja name pasidariusi savo įrangą: išpjovė kėdėje skylę ir po ja kibirą pastatė. Taip įrengė tualetą savo senai ir sunkiai vaikštančiai mamai. Kiekvieną rytą kibirą išpila į lauko tualetą.
Kai lauko tualetas ir „bačka“ prisipildo, kviečia išvežėjus. Kiekvienas jų vizitas – apie keturias dešimtis eurų. Jei daugiau vandens išnaudojama, daugiau skalbiama, pulkas vaikų ir anūkų suvažiuoja, tokių vizitų per mėnesį, žiūrėk, išeina ir keli.
„Paskaičiavome, kad turėdami centralizuotą sistemą sumokėtume mažiau, – sako pašnekovė. – Ką jau kalbėti apie patogumą! Žmonėmis pasijustume“.
Tačiau ne tik dėl nuotekų sistemos trūkumo moteriai nesmagu. Norėtųsi ir centralizuoto vandens tiekimo, na, kad vanduo iš krano skaidrus tarsi krištolinis bėgtų. Čia pat atsuka virtuvės kraną: atrodo, kad ne vanduo teka, o kava...
„Žinoma, dėl to vandens problemų mažiau negu dėl kanalizacijos. Vandens gerti ir maistui gaminti iš šulinio pasisemiame arba iš parduotuvės nusiperkame, o š... problemos taip paprastai neišspręsi...“, – sako moteris.
Vieni į duobes, kiti į šulinėlius?
Dar vienas prie parduotuvės sutiktas drąsutiškis kloja kaip iš rašto: nereikia Lietuvai kaimo, Lietuvai reikia tik Vilniaus, na, dar vieno kito miesto.
„Išmirsim. Ir nebeliks problemos. Mano vaikai teisingai sako, kad ne Lietuvai jie savo vaikus augina“, – garsiakalbe rėžia vyras.
Kur žmonės deda nuotekas? Pašnekovas sutinka pasakyti paslaptį: tie, kurie nenori į duobes pilti ir už išvežimą mokėti, supila į lietaus surinkimo šulinėlius. Pigu ir paprasta.
Ar tiesa? Pašnekovas tikina kartą pats savo akimis tai regėjęs.
„Paklausinėkit gyventojų. Tikrai ne visi pasakys, kad svajoja apie centralizuotą kanalizaciją. Kaip norės, jeigu tada reikės mokėti“, – gudriai nusišypso šnekus drąsutiškis.
Seniūnija – bejėgė?
Šiaulių rajono Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūnė Edita Mileikienė, kurios pažadais apie kažkada Drąsučiuose būsiančią centralizuotą nuotekų sistemą piktinosi kaimo gyventojai, „Šiaulių kraštą“ informavo nieko tikslaus negalinti pasakyti: tai ne seniūnijos reikalas.
Gal seniūnė bent jau „pastovi“ už Drąsučių ir kitų savo seniūnijos kaimų žmones rajono Savivaldybėje.
„Ne. Seniūnija nesikiša. Čia mes bejėgiai“, – paaiškino E. Mileikienė.
Vis dėlto seniūnė pritaria: šiais laikais gyventi tik su šuliniu ir nuotekas pilti į duobes nėra normalu.
„Antra vertus, Kuršėnuose ir tai dar ne visos gatvės pajungtos. Ką jau kalbėti apie kaimus“, – sakė seniūnijos vadovė.
Vis dėlto ji girdėjusi, kad Savivaldybėje kalbama apie netolimą centralizuotos nuotekų sistemos įrengimą Kuršėnų kaimiškajai seniūnijai priklausančiuose Drąsučių ir Micaičių kaimuose.
Kada tai bus – klausimas atviras.
Aišku, kad niekas neaišku
Šiaulių rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Alfredas Budrys „Šiaulių kraštui“, į klausimą, kada Drąsučių gyventojai vis dėlto galėtų tikėtis centralizuotų tinklų, atsakė nevyniodamas į vatą: planuose yra, bet ar realu?
Pasak A. Budrio, Šiaulių rajono savivaldybės taryboje yra patvirtintas Geriamo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas. Šis planas buvo dar patikslintas praeitame tarybos posėdyje.
Pagal šį planą, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, vertinimus ir t.t.., buvo suformuoti trys centralizuotų tinklų įrengimo etapai: 2014–2020 metai, 2021–2025 metai ir 2026–2050-ieji.
Pagal minėtą planą Drąsučių kaime vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ketinama pagerinti antruoju etapu – 2021–2025 metais.
„Kaip seksis tai padaryti ir ar pavyks, priklausys nuo pinigų. Savivaldybė tokių projektų įgyvendinti nepajėgi, Europos Sąjungos dabartiniai pinigai – tokie kuklūs, kad jais netgi pirmojo etapo 2014–2020 metų nepavyks įgyvendinti. Planuose yra, taip. Bet ar tai yra realybė, klausimas“, – sakė A. Budrys.
Vedėjas pateikė pavyzdį, liudijantį, kad Lietuvoje daug kas nevyksta taip, kaip numatyta. Štai ankstesniame Geriamo vandens gerinimo ir nuotėkų tvarkymo įstatyme, kuris priimtas Seime, buvo numatyta iki 2014 metų gruodžio 31 dienos 95 procentus visų Lietuvos gyventojų prijungti prie centralizuotų tinklų.
Praėjus beveik trejiems metams, pasak A. Budrio, situacija nedaug ką pasikeitė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Drąsučių gyvenvietė. Kaimo žmonės norėtų gyventi patogiau. Tačiau tokia galimybė jiems kol kas nesuteikta.
Drąsutiškių vandens tiekėjai – šuliniai.
Nuo Drąsučių iki Kuršėnų viso labo du kilometrai. Mieste – beveik viskas centralizuota, kaime – beveik nieko.