
Naujausios
Negausūs radiniai
Šeštadienio rytą į Radviliškio apylinkes talkinti archeologams atvyko devyniolika metalo ieškiklių naudotojų klubo narių.
Pirmasis tyrimo objektas buvo Radviliškio malūno aplinka: su šiuo malūnu labiausiai siejamas 1919 metų Radviliškio mūšis.
Šalia malūno 1989 metais buvo pastatytas stogastulpis mūšio 70-mečiui, auga mūšio atminimui skirtas ąžuolynas, stovi informacinė lenta. Du kartus prie malūno vyko 1919 metų mūšio su bermontininkais inscenizacijos.
"Ten susišaudymo būta, bet, sprendžiant iš radinių, vidutinio dydžio, – sako paieškose dalyvavęs istorikas, archeologas dr. Tomas Baranauskas. – Prie malūno rasta kulkų ir kovinių šovinių gilzių, bombų skeveldrų, bet ne tiek, kad galima būtų kalbėti apie itin dideles kautynes. Prie pat malūno kulkų faktiškai nėra, kas būtų keista, jeigu jis būtų intensyviai apšaudytas, o ten būtų įsitvirtinę bermontininkai."
Istorikas svarsto, kad Radviliškio kautynės gali būti sietinos su kitu, neišlikusiu, malūnu, nes jų Radviliškyje ir apylinkėse būta daugiau – reikėtų analizuoti rašytinius šaltinius.
XX amžiaus topografiniuose žemėlapiuose pažymėta, kad vienas iš malūnų stovėjo ties pagrindiniu į Radviliškį iš pietryčių pusės vedusiu traktu, ties Antaniškių palivarku. Šis malūnas, pasak istoriko, tikrai buvo vienos iš kariuomenės dalinių kelyje, todėl galėjo patekti į kovų zoną.
Dabar šis kelias – Maironio gatvė, vieta labai pakitusi, pakeistas reljefas, užstatyti namai, tad vargu, ar galima ką nors rasti. T. Baranauskas daro prielaidą: galbūt išlikęs tik palivarko pastatas – vienintelis medinis, senesnis už kitus.
Radviliškio mūšio pėdsakų ieškota ir ties senosiomis rusų kapinėmis Maironio gatvėje, kur, pagal istorinius duomenis, buvęs didesnis kautynių epizodas: ant paminklų yra likusios trys kulkų žymės.
"Susišaudymas buvo, bet prie kapinių tvoros neradome nė vieno pėdsako. Tirtas plotas nedidelis, o užterštumas – nemažas. Jei neradome kulkų, nereiškia, kad jų nebuvo, bet ir nereiškia, kad jų buvo labai daug. Reikėtų daugiau tyrimų. Bet galbūt tai nebuvo tokia išskirtinė vieta. Kautynės vyko gana plačiai, kartais simbolines vietas išskirti sudėtinga. Kad ir malūnas – gal sureikšmintas ne tiek dėl ypatingų kovų, bet kaip iškilesnis objektas, kurį galima akcentuoti", – sako T. Baranauskas.
Papildė kaimo istoriją
Šeštadienio tyrimai Radviliškio mūšio zonoje buvo baigti ties Ilguočių kaimo senųjų kapinių kalva. Čia išlikęs tik vienas akmeninis paminklas su 1917 metų data.
Ilguočių kaime archeologai dirbo ir 2016 metais, kai ieškojo Saulės mūšio pėdsakų. Tąkart paieškos vyko šiaurinėje dalyje, ties geležinkeliu. Buvo rasta viduramžių kirvukų, bet, patikslinus chronologiją, paaiškėjo, kad vienas yra ankstesnis, kitas – vėlesnis už Saulės mūšį.
Prieš trejus metus Ilguočių kaime buvo rasta nemažai radinių, atskleidusių intensyvias kautynes su bermontininkais.
"Ten buvo gana smarkus susišaudymas, tiksliau, apšaudymo pozicija, nes daug gilzių. Kapinių kalva yra priešingoje kaimo pusėje, pietinėje. Radviliškio apylinkėse mažai aukštų vietų, vyrauja lygumos, todėl kalva išsiskiria. Bet nieko neradome – šitoje kaimo dalyje kovos nevyko", – sako T. Baranauskas.
Sekmadienį tyrimai tęsėsi Jaugėlų kaimo laukuose, kur, pagal spėjimą, galėjo vykti Saulės mūšis.
"Čia buvo dar viena perkėla per Beržę (dabar Taušę) ir pelkėtos vietos, taigi, vieta, tinkanti Saulės mūšiui pagal turimą aprašymą. Saulės mūšio pėdsakų neradome, bet Jaugėlų kaime aptikome nemažai šovinių, gilzių, kulkų, liudijančių nemažus susišaudymus su bermontininkais. Suprantama, visus surinktus šaudmenis dar reikės ištirti, atskiriant nuo galimų Antrojo pasaulinio karo ir kitų laikų liekanų", – sako T. Baranauskas.
Ankstyviausi Jaugėluose aptikti radiniai – kelios XVII amžiaus monetos. Jos, pasak istoriko, parodo, kad kaimas tuo metu egzistavo, jame gyveno žmonės. Šie radiniai papildo kaimo istoriją.
Pasak T. Baranausko, Saulės mūšio pėdsakų ketinta paieškoti ir plačiau, bet laiko nebeužteko. Istorikas tikisi, kad tyrimas šiose vietovėse dar bus tęsiamas.