Naujausios
Ebolos viruso nesitikima, bet mokymai vyksta
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vakar vyko mokymai ligoninės personalui, kaip apsisaugoti nuo Ebolos viruso. Šiauliuose šia liga susirgęs pacientas būtų gydomas, tačiau tik ne vaikas ir ne kritinės būklės suaugęs žmogus.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Ekstremaliai situacijai sako pasirengę
Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai dalyvavo ir mokymuose, ir ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Jame buvo numatyta, kaip elgtis, jeigu į ligoninę patektų Ebolos karštine sergantis pacientas.
Ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus specialistės Giedrės Rimkutės teigimu, Ebolos virusu užsikrėtęs vaikas iš karto būtų vežamas į Vilniaus vaikų ligoninę, nes Šiauliuose nėra sąlygų tokiam pacientui gydyti.
Suaugęs pacientas būtų izoliuotas Infekcijų skyriuje. Jam būtų skirta izoliacinė palata, o ligos diagnostikai ir gydymui būtų naudojamos tik individualios gydymo priemonės ir įranga.
„Kraujo mėginiai būtų transportuojami į Nacionalinę sveikatos priežiūros laboratoriją. Jeigu paciento būklė būtų kritinė ir blogėtų, jis būtų išgabentas į Vilniaus tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninę gydyti. Nuspręsta, kad sergantieji Ebolos karštine bus gydomi tik šioje ligoninėje“, – pabrėžė Infekcijų kontrolės skyriaus specialistė.
Šiaulių ligoninė neturi pervežimo kapsulės užsikrėtusiam žmogui pervežti, todėl naudotų sandarų maišą. Medikai neturi ir specialių kombinezonų, bet jų, pasak G. Rimkutės, bus įsigyta.
Virusas perduodamas per kūno skysčius
Paskutiniais Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Afrikoje registruoti 8914 Ebolos viruso atvejai, iš jų 4447 baigėsi mirtimi. Sergančiųjų mirtingumas siekia 50–70 procentų.
Ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus specialistė G. Rimkutė pabrėžė, kad virusas plinta nuo žmogaus žmogui per tiesioginį sąlytį su ligonių krauju, kūno skysčiais arba išskyromis (šlapimu, išmatomis, seilėmis, per prakaitą), per pažeistą odą ar gleivines.
Užsikrėsti galima ir netiesioginiu būdu, jei sveiko žmogaus pažeista oda ar gleivinės liečiasi su ligonio krauju ar kūno skysčiais užterštais aplinkos daiktais, pavyzdžiui, suteptais drabužiais, patalyne, per panaudotas adatas. Ligos sukėlėjai gali patekti per gleivinę ir odos pažeidimus.
Labiausiai užsikrėsti rizikuoja sveikatos priežiūros darbuotojai, taip pat asmenys, turintys sąlytį su užterštais daiktais, įrengimais, aplinkos daiktais, dirbantieji laboratorijose su klinikine medžiaga, laidojimo paslaugas teikiantis personalas, visuomenės sveikatos specialistai, savanoriai ir kiti.
„Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, jog Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atlikto pakartotinio rizikos vertinimo duomenimis, rizika virusui patekti ir išplisti Europos Sąjungoje išlieka minimali“, – akcentavo G. Rimkutė.
Blokuoja imuninę reakciją
Užsikrėtus virusu inkubacinis periodas trunka 2–21 dieną. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda raumenis, jaučiamas silpnumas, maudžia galvą ir skauda gerklę. Kitas karštligės etapas – ligonis ima vemti, viduriuoti, gali atsirasti bėrimas, sutrinka kepenų ir inkstų veikla. Trečias etapas – prasideda gausus vidaus organų ir išorės kraujavimas.
Mokslininkai aptiko, jog virusas geba blokuoti žmogaus imuninės sistemos reakciją į jį. Galima spėti, jog Ebolos virusas sukelia ligos simptomus ir kartu blokuoja vidinius imuninės sistemos mechanizmus bei slopina bet kokį žmogaus imuninės sistemos atsaką, kovą prieš šį virusą.
Persirgę žmonės būna užkrečiami tol, kol jų kraujyje ar kūno skysčiuose yra randamas virusas. Dėl šios priežasties infekuotų ligonių kraujas yra tiriamas tol, kol įsitikinama, jog pasveikusio asmens kraujyje virusas necirkuliuoja.
Pasveikęs asmuo dar kurį laiką virusą gali platinti per nesaugius lytinius santykius, kadangi pasveikusių vyrų spermoje virusas gali būti randamas iki 7 savaičių po pasveikimo.
Žūva aukštoje temperatūroje
Medikai sakė, kad Ebolos virusas jautrus aktyvaus chloro junginiams. Jis žūsta per 30 minučių aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, bet kambario temperatūroje gali išlikti savaitėmis. Ebolos virusas labai trumpai išlieka ant saulės apšviestų ar išdžiūvusių paviršių.
Siekiant apsisaugoti nuo viruso patariama nuolat kruopščiai valyti ir dezinfekuoti aplinkos paviršius, tvarkyti užterštus skalbinius ir atliekas, saugiai tvarkyti ir gabenti laboratorinius mėginius, naudojant dvigubus hermetiškus konteinerius.
Jono TAMULIO nuotr.
DRAUDIMAS: Darbo metu medicinos personalas negali rankomis liesti savo veido: akių, nosies, burnos, nes Ebolos virusas plinta per gleivines. Šios vienkartinės priemonės – kepuraitė, respiratorius ir akiniai – padeda užtikrinti saugumą. Po naudojimo jos turi būti atsargiai nuimamos nuo kūno ir tuoj pat išmetamos, o rankos – kruopščiai dezinfekuojamos.
APSAUGA: Infekcijų kontrolės skyriaus specialistė Giedrė Rimkutė padeda slaugytojai apsivilkti vienkartinį chalatą – taip apsirengti reikia prieš einant pas Ebolos karštine sergantį pacientą.
