Naujausios
Ekstremalią situaciją stengiamasi valdyti
Ekstremali situacija Radviliškyje ir Pakruojo rajone tęsiasi. Vakar jungtinėje Radviliškio ir Pakruojo savivaldybių ekstremalios situacijos valdymo komisijoje pranešta: kalkėmis gesinamas į Petraičių tvenkinį patenkančio vandens rūgštingumas, o deguonies tyrimai ir likusios gyvos tvenkinyje žuvys rodo, jog taršos intensyvumas mažėja. Kaip bus gelbėjamasi nuo ekologinės katastrofos pasekmių, laukiama Aplinkos ministerijos sprendimų.
Janina VANSAUSKIENĖ, Laima AGANAUSKIENĖ
Posėdyje pranešta apie ekologinę katastrofą sukėlusio gaisro Radviliškio rajone pasekmes. Konstatuota, jog aplinkosaugininkų atliekami deguonies kiekio Petraičių tvenkinyje, Obelės upelyje (prieš tvenkinį ir už jo) tyrimai rodo, kad jo kiekiai kasdien didėja. Pastebėta, kad lietūs padeda gamtai valytis nuo teršalų, likusios žuvys atrodo gyvybingesnės.
Prie tvenkinio kasdien budi Gyvosios gamtos inspekcijos specialistai. Žuvį naudoti maistui tebėra pavojinga. Išsamūs žuvų tyrimų rezultatai paaiškės tik penktadienį.
Radviliškio rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius informavo, jog siekiant stabdyti teršalų į tvenkinį nutekėjimą užtvenktas griovys, kuriuo gaisravietės gesinimo vandenys tekėjo į Obelę, o ir šiame upelyje įrengti kalkių filtrai vandeniui šarminti. Aplinkosaugininkai teigia, jog tyrimai rodo, kad ir tvenkinio vandens rūgštingumas palengva normalizuojasi.
Pakruojo savivaldybės mero pavaduotoja Erika Kižienė pabrėžė, kad apsilankius savaitgalį gaisravietėje peršasi nuomonė, jog nėra garantijos, kad įmonėje tebestūksantys pjuvenų kalnai vėl savaime neužsiliepsnos.
Kaip pastebėjo Pakruojo rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis, būtina ruoštis ir tokiam atvejui. Reikia sutvirtinti gruntą ir įrengti privažiavimus prie Obelės ir kitų su ja susijusių telkinių numatytose vietose užtvarams ar filtrams statyti.
Kad iš gaisravietės teršalai į tvenkinį nebepatenka, tvirtino ir aplinkosaugininkai. Tačiau Radviliškio valymo įrenginiai funkcionuoja tik 50 procentų pajėgumu, todėl teršalais tvenkinys tebėra „maitinamas“.
Po aplinkos viceministro Algimanto Genevičiaus vizito Pakruojyje praėjusį penktadienį, Pakruojo savivaldybė skelbtą ekstremalų įvykį perkvalifikavo į ekstremalią situaciją. Jos vadovu paskirtas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Pakruojo agentūros vedėjas Gediminas Cinkutis.
Pakruojo rajono Savivaldybės nurodymu, vandens tyrimų prietaisas, kuriuo dirbo Šiaulių RAAD specialistai tirdami vandens taršą ir deguonies kiekį kas antrą dieną, perduotas Pakruojo agentūrai, kad kasdien būtų tiriamas ne tik tvenkinio vandens užterštumas, bet ir temperatūra. To paprašė Aplinkos ministeriją konsultuojantis mokslininkas Marius Molotokas. Jis rengia sprendimus Petraičių tvenkinio tolesniems vandens ir dumblo tyrimams bei valymui.
Į vandenį beriamos kalkės
Pasak Radviliškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Mingailos Saulevičiaus, sprendimą berti kalkes priėmė posėdžiavusi rajono Ekstremalių situacijų komisija.
Aplinkosaugininkų manymu, atkurti tinkamą rūgščių ir šarmų pusiausvyrą padeda kalkės. Jų išbėrus į vandenį, įvyksta cheminė reakcija – kalkės šarmina vandenį ir taip didėja deguonies kiekis.
Vakar iki pietų jau buvo išberta apie 5 tonos kalkių. Anot M. Saulevičiaus, kalkes bėrė UAB „Radviliškio vanduo“ bei UAB „Gairelita“ darbininkai.
Kalkių parūpino Radviliškio rajono Savivaldybė.
Anot M. Saulevičiaus, kalkių panaudojimas žemės ūkyje nėra naujiena – jas naudoja ir sodininkai, ir žuvininkystės ūkiai.
„Kitokio būdo sumažinti gaisro metu padidėjusį vandens rūgštingumą, nežinome. Kalkės nėra kenksmingos aplinkai, jos naudojamos ir soduose, ir daržuose.
Mokslininkai kol kas jokių rekomendacijų nepateikė – patys imamės tokių priemonių, kurias manome esant teisingomis“, – redakcijai sakė M. Saulevičius.
Prie verslininko Ž. Šimkaus įmonės teritorijos esančiame griovyje vakar matėsi priberta jau aptirpusių kalkių. Jos dar labiau išryškino murziną vandens spalvą.
Įmonės darbininkų teigimu, iki gaisro vanduo čia tekėjęs gana skaidrus, o dabar – lyg juoda kava.
Šalia griovio matėsi ir apytuštis tvenkinys, kurio vanduo taip pat buvo panaudotas milžiniškam gaisrui gesinti.
Janinos VANSAUSKIENĖS nuotr.

Fiksuojant taršos piką Petraičių tvenkinyje, rajone paskelbta ekstremali situacija, jos vadovu paskirtas Šiaulių RAAD Pakruojo agentūras vedėjas Gediminas Cinkutis (pirmas kairėje).
ŠRAAD nuotr.

Per gaisrą suniokotos teritorijos neutralizuojamos kalkėmis. Siekiant neutralizuoti anglį, kalkės pilamos į užtvenktą Obelės intaką.
Laimos AGANAUSKIENĖS nuotr.

Radviliškio rajono ekstremalių situacijų komisija pritarė pasiūlymui į Obelės upę patenkančio vandens nurūgštinimui kalkėmis. Jų vakar išbarstyta keliose vietose.