Naujausios
Euro išvakarėse – naujos krizės baimė
Šiaulių pramonininkams SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda buvo atviras ir pacitavo Michailą Bulgakovą: „Kiti metai ateina, jie taip pat sunkūs“. Žmonių lūkesčiai pastaruoju metu tapo labai trapūs ir priklausomi nuo naujienų, ateinančių iš Rytų, iš Ukrainos.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Įspėja apie sulėtėjusią ekonomiką
G. Nausėda pabrėžė, kad šie metai pasižymi vangiu ekonominiu augimu – kai kurioms šalims augimas apskritai nesišviečia. 2015 metais tikimasi, kad euro zona po truputį kapstysis į priekį, bet „nuotaikos nėra geros“.
Lietuvos ekonomika, analitiko žodžiais, auga dėl vidaus paklausos. Šalyje kyla vidutinis darbo užmokestis, lėtai, bet mažėja nedarbo lygis. Priežasčių optimizmui lyg ir esama, bet žmonių lūkesčiai pastaruoju metu tapo labai trapūs ir priklausomi nuo naujienų, ateinančių iš Rytų, iš Ukrainos. „Baimė kerpa vartojimą, verčia žmones būti atsargesnius“, – pabrėžia pašnekovas.
Net euro įvedimo veiksnys žmonių sąmonėje traukiasi į antrą planą, o į pirmą vietą stoja geopolitikos neapibrėžtumo veiksnys. „Privalome skaitytis su rizikomis, kurios nuo mūsų nepriklauso“, – sakė analitikas.
„Atvažiavau ne gąsdinti, o įspėti, – žurnalistams sakė G. Nausėda. – Lietuvos nelaukia krizė, kaip 2009 metais, nelaukia ir drakoniška taupymo politika iš valstybės pusės, o visa kita yra mūsų rankose. Jeigu norime kitais metais keisti darbą, keiskime jį, jeigu norime didesnių pajamų, ieškokime, kur jų galima gauti. Bendra ekonominė situacija leidžia santūriai optimistiškai žvelgti į ateitį“, – sakė G. Nausėda.
Britai trinktelės durimis?
Pramonininkai finansų analitikui G. Nausėdai turėjo daug klausimų.
– Ar Europos Sąjunga dar ilgai išliks vieninga?
– ES kenčia politiškai dėl to, kad jai nesiseka ekonomiškai.
Didžioji Britanija žada trenkti durimis tikrai ne todėl, kad būtų panaši į įsižeidusį paauglį. Problemos yra daug gilesnės. Didžioji Britanija atvėrė savo darbo rinką darbuotojams iš Rytų nuo pat Lietuvos įstojimo į ES 2004 metais momento. Dėl to į šią šalį labai anksti plūstelėjo pirmoji emigrantų banga.
Vokietija pirmajame etape to nepadarė, todėl problemų mastas joje nėra toks ženklus, kaip Didžiojoje Britanijoje. Štai kodėl pastaroji nuogąstauja dėl savo socialinės sistemos gebėjimo atlaikyti milžinišką imigrantų spaudimą ir stengiasi ieškoti britiškosios imigracijos politikos galimybių. Bet tokia atskira imigracijos politika nėra galima ES – jeigu kartą jau atvėrei savo darbo rinką, kelio atgal nebėra.
Konfliktą stiprina ir pačių britų nuotaikos. Jie gana palankiai žiūri į savo šalies atsiskyrimą nuo ES, nes jų apsisprendimą greičiausiai lemtų ekonominiai motyvai.
Jeigu referendumas Didžiojoje Britanijoje, kaip planuojama, įvyks 2017 metais, tikėtina, kad jis, skirtingai negu Škotijos, gali pasibaigti teigiamai ir Didžioji Britanija gali atsiskirti nuo ES.
Šalis ir toliau liks netoli Europos, intensyviai prekiaus, bet tai bus rimtas smūgis Europos Sąjungai – pasitrauks viena iš jos ramsčių. Dėl to gali būti sunku vykdyti vieningą ES politiką, nes gali atsirasti dar daugiau narių, norinčių išsikovoti sau daugiau teisių. Manau, kad mūsų emigrantams ir norintiems patraukti į tą pusę po Didžiosios Britanijos atsiskyrimo būtų sunkiau ten gyventi, nes šalis atsiskirtų tam, kad įgyvendintų kai kuriuos sprendimus, kurių ji negali įgyvendinti dabar. Nauji sprendimai sugriežtintų pačią imigraciją ir priėjimą prie socialinių fondų.
Silpnėjantis euras ir nulinės palūkanos
– Kas laukia dolerio atžvilgiu silpnėjančio euro?
– Euro silpnėjimas euro zonoje šiuo metu yra ne tik priimtinas, bet ir sveikintinas, kadangi išsprendžia net dvi problemas. Darosi patrauklesnis eksportas iš euro į dolerio zoną. Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių eksportas tampa patrauklesnis į JAV ir į Pietryčių Aziją. Jeigu euras bus silpnesnis, už dolerius gausi daugiau eurų, tavo finansiniai rezultatai ir eksporto pelningumas į dolerio zoną bus didesni. Eksporto pagyvėjimo šiandien Europai verkiant reikia, nes ekonomikos augimo nėra.
Kita vertus, brangs importas, kuris gali išjudinti infliaciją, kurios Europoje taip pat reikia. Centrinis Europos bankas toleruotų ir pageidautų 2 procentų infliacijos, kuri dabar yra ties nulio riba. Geriau, kad infliaciją lemtų stipresnė paklausa vidaus rinkoje, bet jeigu kitaip neišeina, ir importo brangimas gali padėti išmušti defliacinius vartotojų lūkesčius neva ateityje viskas bus dar pigiau. Dėl šių lūkesčių pirkimai yra atidedami, o ekonomika dar labiau smukdoma.
Centrinis Europos bankas nesiims jokių priemonių eurui stiprinti kaip ir amerikiečiai – doleriui silpninti. Dolerio stiprėjimas amerikiečių negąsdina, kai jų ekonomika ir taip sparčiai auga. Todėl tokios tendencijos išliks ir artimiausioje ateityje. Gali išsipildyti SEB banko prognozė, kad 1 euras kainuos 1,15 dolerio.
Imigracija pagal kvalifikaciją
– Šiauliuose nedarbas yra labai sumažėjęs. Ar svarstoma galimybė į Lietuvą įsileisti daugiau imigrantų, kurie užimtų laisvas darbo vietas?
– Skiriasi verslininkų ir valdžios požiūris į imigraciją. Pastaroji mėgina įvertinti ir socialinius, ir kultūrinius aspektus. Mano akimis, imigracijos politika galėtų būti liberalesnė, bet ne apskritai liberali. Kokia prasmė leisti įvažiuoti nekvalifikuotai darbo jėgai, jeigu mes patys turime savo žmonių, kurie neranda darbo?
Bet yra daug sektorių, įmonių, kurios turi konkrečių poreikių. Daryk ką nori, bet kai kurių kvalifikacijų darbuotojų nebėra.
Turėtų būti selektyvus imigracijos režimas, kuris leistų pasitelkti reikiamų žmonių.
Bet kiek svetimšalių bėgtų dirbti į Lietuvą? Ar mes galime jiems pasiūlyti bent apylyges sąlygas, kokias siūlo kitos Europos valstybės? Kam imigrantui dirbti čia, kai jis gali važiuoti dirbti geriau apmokamo darbo ir į turtingesnę Europos valstybę?
Šešėliniai pinigai į bankus dar nebyra
– Ir viena, ir kita Vyriausybė deklaravo kovojanti su šešėliu, bet nelabai pavyko. Gal pinigus iš šešėlio padės ištraukti įvedamas euras?
– Metų pradžioje galimai šešėliniai pinigai legalizavosi per perkamą nekilnojamąjį turtą. Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai iš šešėlinių pinigų pasistačius ir neįrodžius pinigų kilmės, kai kam teko net prarasti būstą.
Bankinėje sistemoje nematyti grynųjų pinigų pliūpsnio į sąskaitas. Yra tam tikras didėjimas, bet kur kas mažesnis nei, pavyzdžiui, prieš euro įvedimą Latvijoje.
Gal to sulauksime paskutinį mėnesį. Užkardų šešėliniams pinigams yra. Mokesčių inspekcija informacijos turi ir norėdama galėtų imtis tam tikrų persekiojimo priemonių prieš pinigus, kurie galėtų būti šešėlinės prigimties.
– Ką ekonomistai siūlo gyventojams, kurie sąskaitose laiko nemažas pinigų sumas?
– Žmonės laiko pinigus bankuose ne tam, kad uždirbtų. Laiko, kad pinigai būtų saugūs. Pinigai banke yra saugūs ir dėl dosnios indėlių draudimo sistemos – galite atgauti viską, ką praradote iki 100 tūkstančių eurų sumos, net ir palūkanas, kurios susidarė iki banko bankroto. Aišku, tik palūkanų nebėra šiuo metu, bet čia jau kitas klausimas.
Žmonės traktuoja šitą finansinę galimybę kaip vieną iš lengviausiai prieinamų ir jie nekvaršina sau galvos: na, gerai, neduoda palūkanų, bet bent pinigėliai saugiai padėti laukia euro įvedimo.
Noras investuoti į didesnės grąžos instrumentus Lietuvoje yra smarkiai pakirstas negerų prisiminimų, kai buvo patirtas akcijų kurso nuosmukis sunkiais 2009–2010 metais.
Konservatyvių žmonių dalis tiesiog nenori žiūrėti į akcijų rinką, nors, tiesą sakant, šiuo metu tai vos ne vienintelė galimybė gauti grąžą iš savo investicijų. Nekilnojamasis turtas nelabai tokią galimybę teikia, skolos vertybiniuose popieriuose irgi vyrauja labai mažas pajamingumas. Bet daliai žmonių uždarbis nėra toks svarbus, kaip pinigų saugumas ir dėl to jie yra pasirengę pinigus laikyti banke net ir esant nulinėms palūkanų normoms.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RIZIKA: „Euro įvedimo veiksnys žmonių sąmonėje traukiasi į antrą planą, o į pirmą vietą stoja geopolitikos neapibrėžtumo veiksnys. Privalome skaitytis su rizikomis, kurios nuo mūsų nepriklauso“, – pabrėžė finansų analitikas Gitanas Nausėda.
OPTIMIZMAS:"Jeigu norime kitais metais keisti darbą, keiskime jį, jeigu norime didesnių pajamų, ieškokime, kur jų galima gauti. Bendra ekonominė situacija leidžia santūriai optimistiškai žvelgti į ateitį“, – apibendrino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
